„Santaka“ / Namų bendrijų atstovai šilumą taupyti mokėsi Lenkijoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-06 08:37

Dalinkitės:  


Daugiaaukščiai pažymėti iš tolo matomais numeriais ir gatvių pavadinimais.
Algio KISELIŪNO nuotr.

Namų bendrijų atstovai šilumą taupyti mokėsi Lenkijoje

Eglė KVIESULAITIENĖ

Daugiau nei keturiasdešimt rajono daugiabučių namų atstovų, komendantų, bendrijų pirmininkų buvo išvykę į Lenkiją pasisemti idėjų, kaip taupyti šiluminę energiją ir už ją mokėti mažiau. Dauguma jų liko sužavėti renovuotais pastatais, kaimyninės valstybės politika ir nusivylė savo krašto žmonių požiūriu.



Ekskursija ir seminaras

Kelionę į Augustavo miestą, kuriame visiškai renovuota per 60 proc. daugiaaukščių, ir seminarus apie energijos taupymą organizavo bei su tuo susijusias išlaidas apmokėjo UAB „Litesko“. Šilumą ne viename rajone tiekianti bendrovė organizuoja jau kelintą panašią ekskursiją ir seminarus.

Daugeliui į kelionę vykusių vilkaviškiečių buvo neaišku, kodėl verslininkai, kurie turėtų siekti, kad jų tiekiamo produkto gyventojai vartotų kuo daugiau, rengia taupymo seminarus. Bendrovės komercijos direktorius Svajūnas Juodka paaiškino, jog nuolat brangstant šiluminei energijai vartotojams mokesčių našta tampa nepakeliama, žmonės keiksnoja energijos tiekėjus. Tačiau šilumos piginti jie negali dėl brangių žaliavų. Belieka patiems šiluminės energijos tiekėjams siekti, kad žmonės jos sunaudotų mažiau ir vyrautų abipusis geranoriškas supratimas.

Augustave vilkaviškiečiai grožėjosi visiškai renovuotais namais, lankėsi tik iš dalies atnaujintuose pastatuose, domėjosi daugiabučių apšiltinimo technologijomis. Jiems buvo organizuoti seminarai, paruošta iliustruota medžiaga su konkrečiais skaičiais, į pateiktus klausimus atsakė daugiabučių renovacija besirūpinančios bendrijos nariai.



Tvarkingi koridoriai

Vilkaviškietis Algimantas Civinskas, į kelionę vykęs kaip Gedimino g. 13-o namo komendantas, pasakojo, kad buvęs nustebintas, kiek kaimyninė šalis mus pralenkusi.

– Įsivaizduokite, Lietuvoje renovuoti iš viso trys daugiaaukščiai, o beveik kiekviename miestelyje Lenkijoje – daugiau nei pusė senos statybos namų, – įspūdžius pasakojo A.Civinskas. – Kai parodė 2004 m. statytą daugiaaukštį, tai netekome amo. Ten bendri koridoriai gražesni nei pas mus kambariai. Tvarka neišpasakyta, medžiagos šiuolaikinės. Po laiptines kas nori nevaikšto, nes durys su koduotais užraktais. Net paštininkas sumeta spaudą į šiuolaikiškas dėžutes ir laiptinėn neina.

Vilkaviškiečiui komendantui didelį įspūdį paliko gatvių pavadinimų nuorodos. Ant namų sienų didžiulėmis raidėmis išrašyti pavadinimai ir numeriai, rodyklės rodo numerių didėjimo ir mažėjimo tvarką, tad nereikia klaidžioti – matyti iš tolo.

– Pabandykite mūsų Lobiškių mikrorajone rasti, kurie namai priklauso Vienybės, kurie Lauko ar Nepriklausomybės gatvėms. Namų numeriai išmaišyti. Svetimam žmogui rasti tikrai neįmanoma, – tvarka savo mieste piktinosi A.Civinskas.



Moka gyventojai

Lenkai svečiams pasakojo, jog daugiabučių renovaciją pradėjo 1998 metais, nors šilumos punktus („mazgus“) keitė jau ir prieš dvidešimt metų. Įrengė šiluminės energijos daliklius bei apskaitos sistemas, leidžiančias kiekvienam buto savininkui už sunaudotą energiją atsiskaityti individualiai. Valstybė pinigų tam neskyrė. Viskas buvo daroma iš pačių daugiabučių gyventojų lėšų. Tam labai padėjo laiku priimti įstatymai, įpareigojantys, kad kiekvienas daugiabučio gyventojas mokėtų mokesčius į remonto fondą. Ir visai nesvarbu, ar apsigyvenai naujame, tik ką pastatytame daugiabutyje, ar taviškis jau renovuotas. Kiekvienas gyventojas, priklausomai nuo buto dydžio, privalo mokėti gyvenamuosius namus eksploatuojančiai bendrijai 0,65 zloto už kiekvieną buto kvadratinį metrą. Vidutinio dydžio (apie 60 m²) buto savininkas į remonto fondą kas mėnesį sumoka apie 35 litus (39 zlotus).

Daugiabučius eksploatuojanti bendrija pati sprendžia, kuriam namui ir kokia renovacija reikalinga. Mažiau susidėvėjusiems namams atlikta tik dalinė renovacija – apšiltintos belangės galinės daugiaaukščių sienos ir stogai. Kai tyrimai parodė, kad daug šilumos netenkama per nesandarias laiptinių duris, kaimynai lenkai griebėsi spręsti ir šią problemą – prie laiptinių pristatė specialius priestatus, kurių durų kas nori nevarsto, nes visur įrengtos telefonspynės.



Trūksta kultūros

Visiška pastato renovacija kainuoja vidutiniškai 250 tūkst. zlotų (225 tūkst. litų). Lenkai apskaičiavo, jog visiškai renovuotame pastate šilumos sunaudojimas sumažėjo triskart. Taigi mokėti už šiluminę energiją tenka triskart mažiau.

A.Civinskas lenkų patirtį bandė papasakoti kaimynams, tačiau išgirdę, kiek tektų mokėti, dauguma mojo rankomis.

– Ką norėti, – svarstė namo komendantas. – Jau stogo remontui pinigus kol surinkau, tai ne vieną žilą plauką įsigijau. Siūliau nekūrenimo sezono mėnesiais bent po 10 litų rinkti, kad sukauptume fondą, – niekas nesutinka. Pasiūliau sandarias laiptinių duris įsidėti, tai vienam nereikia, kitas sako greit mirsiąs ir nesulauksiąs. Mūsų žmonėms trūksta supratimo ir kultūros. Vieną savo laiptinės inteligentę nepriverčiu laiptų nusišluoti, o Lenkijoje, laiptinėn įėjus, tiesiog batus norisi nusiauti – taip švaru.

A.Civinskas pasakojo, jog jam patikusios sutvarkytos vietos šiukšlių konteineriams prie daugiabučių namų. Sumūrytos sienelės, kai kurios net su stoginėmis. Gražiau, tvarkingiau atrodo, ir šiukšles vežantiems darbininkams patogiau sukrauti, nereikia po pievas rinkti vėjo išdraikytų popierių.



Projektų nedaro

Vilkaviškietė Elytė Tranevičienė, vadovaujanti Statybininkų g. 6-o namo bendrijai, pasakojo, kad viešnagė Augustave jai paliko didžiulį įspūdį. Ypač tai, kad Lenkijoje jau prieš daug metų statant daugiabučius buvo galvojama apie šilumos taupymą, nes laiptinių langai – nedideli, o tarp viršutinio aukšto lubų ir stogo paliktas oro tarpas. Dabar, renovuojant daugiabučius, į minėtą oro tarpą sluoksniuojamos šiltinamosios medžiagos.

E.Tranevičienė domėjosi, kaip būtų galima apšiltinti jos vadovaujamos bendrijos namo galines sienas. Pasirodo, net ir surinkus pinigus tai nebūtų paprasta, nes pirmiausia reikalingas projektas, o jo Vilkaviškyje niekas nedaro.

– Reikėtų namų renovacija besirūpinančios bendrovės, turinčios savo finansininkus, projektuotojus, kurie viską apskaičiuotų ir sutvarkytų, kas būtiniausia, bei rinktų fondą, iš kurio atliktų remontus, – svarstė E.Tranevičienė.



Vertina įtariai

UAB „Vilkuva“ komunalinių patarnavimų skyriaus vedėjas Vidmantas Vilkaitis, taip pat vykęs į kelionę Lenkijon, sakė, kad viską įmonoma padaryti ir pas mus. UAB „Vilkuva“ mielai imtųsi rūpintis pastatų renovacija, bet tam reikia lėšų, o žmonės jas kaupti nelinkę.

– Jei pradedamos rinkti lėšos, žmonės iškart vertina įtariai, – aiškino V.Vilkaitis. – Jie nesuvokia, kad kaupiami pinigai pasitarnaus jiems patiems. Tuoj apkaltina, kad pinigus bendrovė iššvaistys ar pasikels atlyginimus.

Anot V.Vilkaičio, Lenkijoje niekas nesitaiksto su tais, kurie nenori ar negali mokėti už teikiamas paslaugas. Ten pastatyti specialūs namai su minimaliais patogumais. Į juos tenka persikraustyti tiems, kurie nepajėgūs susimokėti už centrinį šildymą, kitas paslaugas.



Siūlė spręsti anksčiau

– Mes jau 1997 metais bandėme įvesti panašų mokestį, nes supratome, kad seniems namams reikia remonto, – kalbėjo V.Vilkaitis. – Tada visi balsavo prieš. Druskininkuose savivaldybės pozicija buvo kitokia, tad jie turi pinigų stogams perdengti ir kt. Pas mus net matydami, kad jų namas griūva, gyventojai nepritaria. Pastaruoju metu atsirado keletas namų, kurių gyventojai sutiko kaupti lėšas ir nuo rudens jau moka mums po tam tikrą sumą. Pavasarį prasidės darbai, keisime tų namų stogų dangą.

Nors gyventojai nuolat dejuoja dėl „Vilkuvai“ sumokamų didelių mokesčių, tarifai patvirtinti prieš dešimtmetį ir nė karto nekilo. Bendrovė jau kreipėsi į Savivaldybę, kad tarifai būtų padidinti. UAB „Vilkuva“ sieks, kad būtų įvestas ir pastatų administravimo mokestis. Tuomet jie galės pasirūpinti griūvančiais daugiabučiais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas