„Santaka“ / Europos Sąjunga rems dar septynerius metus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-06 08:34

Dalinkitės:  


Apie ūkininkavimo rūpesčius ir ateitį kalbėjosi (iš kairės) ūkio perėmėjas Žydrūnas Devetinas, ūkio perdavėjas Vidmantas Devetinas ir Vilkaviškio rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Valentinas Gražulis.

Europos Sąjunga rems dar septynerius metus

Prispaudė rinka

Klausučių seniūnijos Klausučių kaimo gyventojai Uršulė ir Vidmantas Devetinai savarankiškai ūkininkauti pradėjo 1991 metais. Buvusiems Rumokų bandymų stoties eksperimentinio ūkio darbininkams iš pradžių savose valdose sekėsi neblogai.

Pirmaisiais ūkininkavimo metais supirkėjai dar neblogai mokėjo už grūdus, cukrinius runkelius, linus, gyvulius. Žmonėms atrodė, kad pajamų ne tik šeimoms išlaikyti, bet ir tvirčiau įsikurti pakaks. V.Devetinas atsiėmė 6,5 ha tėvo žemės, dar 8 ha jam pavedė naudoti savo žemes susigrąžinusi Vidmanto mama. Naujakuriai vedė mišrų ūkį, laikė kiaulių, 4 karves, sėjo ir augino grūdus, cukrinius runkelius, linus. Tuomet Uršulei ir Vidmantui buvo po 42 metus. Šeimoje augo trys dukros ir sūnus.

Plėtojantis laisvai rinkai, ekonominiai reikalai pradėjo krypti ne ūkininkų naudai. Atpigo grūdai, svyravo kiaulių, galvijų kainos, supirkėjai iki nuostolių ribos mažino pieno supirkimo kainas. Suvalkiečius dar gelbėjo cukriniai runkeliai. Tačiau jų auginimo kvotos kaupėsi stambiųjų ūkininkų rankose. Mažažemiai ir vidutiniokai ėmė tūpčioti vietoje. Devetinai į didžiažemius neįsiveržė. Be paveldėtos iš tėvo ir priglaustos mamos žemės, Vidmantas dar apie 20 ha nuomojosi, 3,5 ha nusipirko iš tame pačiame kaime gyvenusios tetos. Iš viso ūkininkas sulipdė netoli 40 ha ūkelį.



Išeitį pasiūlė Europos Sąjunga

Kartu su tėvu ūkyje dirbo ir mokyklą baigęs sūnus Žydrūnas. Netrukus sūnus vedė. Savo lizdus pradėjo sukti ir po pasaulį panūdo pasidairyti dukros. Žydrūnas su žmona Inesa nusipirko Klausučių gyvenvietėje butą ir įregistravo savo ūkį. Pradėjo nuo tų pačių 8 ha, kuriuos savo sūnui buvo patikėjusi dirbti Vidmanto mama. Dabar ta žemė atiteko anūkui. Tėvas savarankiškam sūnaus ūkininkavimui pritarė. Tuo labiau kad nuo sunkių statybų, nelengvų ūkio darbų sustreikavo V.Devetino širdis. Po infarkto gydytojai pripažino II invalidumo grupę.

Pačiu laiku pasirodė tokiai situacijai tinkanti Europos Sąjungos parama – Kaimo plėtros (KPP) 2004–2006 metų plano priemonė „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. V.Devetinas, atsisakęs turimų 3 karvių ir 10 ha nuosavos žemės, galėjo tikėtis nemažos ES paramos. Jis atitiko visas sąlygas tokiai paramai gauti: Vidmantui neseniai sukako 56 metai, daugiau kaip 10 pastarųjų metų jis užsiėmė žemės ūkio veikla, visą laiką deklaravo pasėlius ir gyvulius, ūkio valda buvo įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Uršulė ir Vidmantas paskaičiavo, kad atsisakę karvių ir atidavę 9,5 t individualią pieno kvotą į bendrosios nacionalinės kvotos rezervą už tai pirmaisiais rėmimo metais jie gaus apie 5700 Lt paramą. Už ūkio perėmėjui perleistus 10 ha žemės per metus atsiims dar 3100 Lt. Tiesa, rėmimo taisyklėse numatytos pastoviosios 4454 Lt paramos dalies Vidmantui neteks, nes turėdamas II invalidumo grupę jis gauna 508 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo pensiją. Tačiau pasinaudojus „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos“ priemonės teikiama parama vis vien prie Vidmanto invalidumo pensijos prisidės daugiau nei kita tiek iš ES paramos. Be pinigų už prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos nutraukimą, dalis ES paramos dar skiriama už tai, kad jos gavėjas išlaiko socialinio draudimo pensijos negaunančią sutuoktinę. Vidmantui už tai prie paramos metams pridedama dar 2225 litai. Todėl įvertinę amžių, sveikatą, galimybes toliau ūkininkauti Uršulė ir Vidmantas Devetinai nutraukė prekinės žemės ūkio produkcijos gamybą, karves pardavė, o žemę perleido tame pačiame kaime ūkininkaujančiam sūnui. Sau pasiliko tik 34 arus prie sodybos. Dabar dėl savęs jie užsiaugina dvi tris kiaules, laiko keletą vištų, kalakutų.



Grįžta lietuviškos tradicijos

Karvių ir žemės atsisakęs Vidmantas nenuobodžiauja. Jo patirtis praverčia savo ūkį tvarkančiam sūnui. Žydrūnas su šeima gyvena keturbutyje. Tėvo sodybos kieme yra garažai, remonto dirbtuvės. Čia stovi dabar jau sūnaus traktoriai, kombainas, padargai, čia technika prižiūrima, remontuojama.

Sujungę jaunystės veržlumą, jėgą ir gyvenimo brandos patirtį, Devetinai gali daug ką nuveikti.

Vyresnieji Devetinai džiaugiasi, kad dėl ūkio perdavimo jie sunkumų nepatyrė. Žydrūnas jau 1999 metais įregistravo savo ūkį. Dabar jis dirba 88 ha žemės, iš jos – 34 ha nuosavos.

Devetinų ūkio tvarkymo pavyzdys rodo, jog į Lietuvą, padedant ES, vėl grįžta kolūkinės sistemos sugriauta šeimos ūkio perėmimo ir tęstinumo tradicija. Kam teko lankytis pas ES senųjų šalių ūkininkus, visi išgirdo, jog ten veikia nerašyta taisyklė – tėvų ūkį perima, jame gyvena, tvarko ir tobulina vienas iš vaikų, dažniausiai – vyriausias sūnus. Taip buvo ir tarpukario Lietuvoje.



Senam ūkininkauti neverta

Kaip paaiškino kartu su manimi Devetinų ūkį aplankęs rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Valentinas Gražulis, KPP 2004–2006 metų plano „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos rėmimas“ priemonės parama Vilkaviškio rajone pasinaudojo 360 ūkininkų. 2006 metais baigėsi pirmasis ES paramos pagal KPP 2004–2006 metų planą laikotarpis. Tai nereiškia, kad Lietuvos žemdirbiai ES paramos jau negaus. Daugumos KPP priemonių parama trunka ilgiau kaip metus. Todėl tie, kas padavė paraiškas ES paramai gauti 2004–2006 metais, paramą gaus tol, kol baigsis sutartyje numatytas priemonės įgyvendinimo laikas.

Žemės ūkio ministerija jau seniai su ES institucijomis derina ir pateikė Europos Komisijai tvirtinti Kaimo plėtros 2007-2013 metų plano priemones, kurios gana panašios į veikusias iki šiol. Naujajame iki 2014 metų truksiančiame Kaimo plėtros plano (KPP) projekte numatyta keturios žemdirbių paramos kryptys, apimančios net 25 įvairios paskirties bei įvairių tikslų siekiančias rėmimo priemones.

Deja, naujajame plane yra ir ne visai žemdirbiams palankių naujienų.

Praėjusieji metai jau buvo paskutiniai, kai teikusieji paraiškas gauti ES paramą pagal KPP priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio produkcijos gamybos rėmimas“ gaus paramą už valstybei grąžintą pieno gamybos kvotą. Keli paskutinieji metai buvo skirti ūkių pieno fermoms sutvarkyti. Ūkininkai galėjo pasinaudodami įvairiomis ES paramos priemonėmis taip sutvarkyti pieno fermas, kad jos sanitariniu, ekologiniu ir kitais požiūriais būtų tinkamos pienui gaminti, o neparuoštas fermas (tvartus) likviduoti ir pieno gamybos kvotą grąžinti į bendrosios nacionalinės kvotos rezervą.

Tačiau ES ir toliau rems tuos ūkininkus, kurie dėl savo amžiaus atsisakys prekinės augalininkystės produktų gamybos ir ūkius perduos jaunesniems ir stipresniems perėmėjams. Už vieną perduotą žemės ūkio naudmenų hektarą jie gaus po 310 Lt, o pastovioji paramos suma metams nuo 4454 Lt padidės iki 5150 Lt. Atsisakę pieno gamybos, jie turimą pieno kvotą nustatyta tvarka galės parduoti pienininkystę plečiantiems ūkininkams.

Taigi žemdirbių aktyvus rėmimas truks dar septynerius metus. Labai svarbu, kad ūkininkai, bendrovės laiku gautų išsamią informaciją apie visas jiems tinkamos paramos priemones bei pasinaudojimo jomis galimybes. Čia, be įvairių informavimo šaltinių, konsultavimo tarnybų, kaimo žmonėms daug gali padėti ir artima, žemdirbių reikalus bei problemas suprantanti valdžia.



Algimantas GUDAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas