„Santaka“ / Prieškario Kalvarija: Šv. Uršulės atlaidai ir didžiausias „jomarkas“ apskrityje / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


1933 metai. Šv. Uršulės atlaidai Kalvarijoje.

Prieškario Kalvarija: Šv. Uršulės atlaidai ir didžiausias „jomarkas“ apskrityje


Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kalvarijoje buvo įsikūrusios stambiausios apskrities įmonės. Prašmatniose kareivinėse stovėjo caro kariuomenės pulkai. Buvo milžiniškas kalėjimas, kuriame 1905 m. buvo kalinami sukilėliai. Tarpukariu į didžiausią apskrityje jomarką suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visų apylinkių.

Pirmoje Lietuvos Respublikoje išvysti Kalvarijos miestą buvo rekomenduojama spalio mėnesio pabaigoje – pirmąjį antradienį, per Šv. Uršulės atlaidus. Tai buvo puiki galimybė susipažinti su miesto gyvenimo pulsu, ištirti jį tarsi su mikroskopu per didžiausią metų renginį.

Atlaidų rytą vos saulei patekėjus Kalvarijos apylinkių ūkininkai prausdavo arklius, išsinešdavo pakinktus, apžiūrėdavo vežimą. Turtingo ūkininko bernai, mergos tardavosi, kas turi pasilikti namie. Ūkininkas su žmona užsivilkdavo naujai pasiūtus rūbus, nusivalydavo batus. O dukros kamaroje matuodavosi suknutes.

Iš visų vieškelių pabirdavo vežimai. Juose sėdėdavo skaromis apsigobusios merginos, moterys, skrybėles užsidėję ūsuoti vyrai. Keliai virsdavo dulkių debesimis.

Autobusų stotyje – bruzdesys, kamščiai ir kalbos, juokas, skubėjimas. Ūkininkai, valdininkai ir pirkliai su bagažais grūsdavosi prie autobusų, plėšdavo konduktoriams bilietus iš rankų. Autobusų savininkams buvo tikra rugiapjūtė, pats darbymetis. Ieškoti keleivių, juos gaudyti už skvernų nereikėdavo... Nereikėdavo ir šūkauti: „Kas į Marijampolę? Kas į Kauną? Už du litus! Už litą!“ Kalvarijos „jomarko“ metu pelnas pats į kišenes byrėdavo.


Konfliktų išvengti tapdavo ypač sunku. Autobusų stoties vedėjas ragindavo šoferius nedelsti. Už vėlavimą grasindavo protokolais. O autobusų savininkai kaltindavo vedėją sukiojant laikrodžio rodykles. Šoferiai pritardavo darbdaviams ir stoties direktoriui demonstruodavo špygas. Keleiviai nerimastingai laukdavo konflikto pabaigos.

Gatvėse, turgavietėje buvo tikras skurzdėlynas. Vežimai, arkliai, raguočiai, bekonai ir žmonių jūra. Prekybininkų palapinės tęsėsi kilometrais. Aplink bažnyčios šventorių ir gatvėse – eilės elgetų, ištiesta ranka bandančių suminkštinti miesto svečių širdis.

Kalvarijos miestelyje buvo pilna arklių. Pilni kiemai vežimų. Bažnyčiose per pamaldas – spūstys. Bernai, panos šlifuodavo batais šaligatvius ir mirksėdavo vienas kitam akutėmis. Slankiodavo poromis ir būreliais. Trypdavo liepų alėją ir gražiąją žolytę. Išilgai šaligatvių virtinė kepurininkų, o prie jų – minios. Derėdavosi, matuodavosi, pirkdavo.

Visos krautuvės buvo sausakimšos. Užeigos namai („traktieriai“) neturėdavo laisvų staliukų. Pardavinėdavo vyrų mėgstamą „macnų skystimėlį“ ir alų. Moterys ir vaikai gaivindavosi selteriu – silpnai gazuotu mineraliniu vandeniu. Šalia valstybinės degtinės Kalvarijos sandėlio pastato stovėdavo eilės. Kaip Maskvoje prie duonos kepyklų. Jomarko degtinė buvo pardavinėjama su nuolaida.


Šaligatviais išdidžiai vaikščiodavo vietiniai ponai su žmonomis ar inteligentiškos išvaizdos panelėmis. Aplinkinių valsčių viršaičiai, seniūnai, sekretoriai ir kiti viršininkai vežimais vadeliojo į Šv. Uršulės atlaidus. Demonstravo paskutines kostiumų ir suknučių madas. Valdžios atstovai su visuomene suartėdavo vietiniame Šaulių sąjungos klube. Linksmindavosi kitose įstaigose, kurių prieškario Kalvarijoje buvo devynios galybės.

Aikštėje tarp amatininkų, prekybininkų palapinių sukiojosi „perkupčiai“ – įvairūs agentai ar nenustatyto luomo su nežinomu verslu tipai. Jie reklamuodavo stebuklingus miltelius nuo įvairiausių kiaulių ligų, siūlydavo krokodilo odos piniginių ar kvapniųjų muilų. „Aštuoni gabaliukai už tris litus ir žvakė magaryčių!“ – šūkaudavo eidami per šventorių. O klebonas, atsistojęs ant laiptų, grūmodavo kumščiu. Vagišiai landžiodavo po moterų rankines ir vyrų kišenes.

„Linksminkis, dangau, linksmink dūšią mano! O Šventa Uršule!“ – giedodavo ties šventoriumi. O piliečiai pritardavo užeigose ir linksmai keldavo bokalus į viršų.

Atėjus vakarui ištuštėdavo miesto gatvės. Saulėlydžio šviesoje pavargęs nuo šurmulio miestas sulaukdavo pelnyto poilsio. Turgaus aikštėje įsivyraudavo ramybė. Tik silpnas vėjelis nešiodavo nuo krakmolinių saldainių nuluptus popierėlius. Tuščiose gatvėse jie blizgėjo kaip merginų veidrodėliai. O tolumoje buvo galima išgirsti armonikos garsus, kuriems daina pritardavo naktinėjantis Kalvarijos jaunimas.


Taip atrodė prieškario Kalvarija stebint ją per rudens miglos aptrauktą teleskopą trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2020-05-22 09:02:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai