Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

---

Mėlynuosiuose antrinėms žaliavoms skirtuose konteineriuose kartais atsiduria ir stambios buitinės technikos atliekos – pavyzdžiui, žoliapjovės.

Dariaus BUNIKIO nuotr.

Jei ryte į gatvę išstūmę antrinių žaliavų konteinerį vakare radote jį neištuštintą, greičiausiai turinį teks išversti ir viską išrūšiuoti iš naujo.

Pila, ką tik nori

Pavasaris – tai laikas, kai pablogėja atliekų rūšiavimas – bent jau taip teigia jų vežėjai. Taip nutinka ne dėl to, kad žmonės per žiemą pamirštų, kur dėti buitines šiukšles, o kur antrines žaliavas. Tiesiog šiuo metu daugelis tvarkosi aplinką, sandėliukus, įvairius užkaborius, susigrėbia senas augalines atliekas. Ir visa, kas nereikalinga, – ar iš nežinojimo, ar dėl vietos trūkumo – dažnai suverčia į antrinių žaliavų konteinerį.

Tokios talpyklos dangtį pakėlę ir turinį pamatę vežėjai palieka konteinerį stovėti pilną.

– Ant konteinerių, kurių tą dieną neaptarnaujame, priklijuojame lipdukus su paaiškinimu, kad talpykla neištuštinta dėl netinkamai išrūšiuotų atliekų. Tokių atvejų pasitaiko ne taip ir mažai, ypač pavasarį. Pavyzdžiui, jei per dieną maršrute yra 500 konteinerių, tai iš jų iki 100 kartais neišverčiame. Žinoma, viskas priklauso nuo regiono. Pavyzdžiui, pačiame Vilkaviškyje žmonės atliekas rūšiuoja tvarkingiau nei rajono gyvenvietėse, – pasakojo UAB „Ecoservice“ Marijampolės padalinio vadovas Andrius Stankevičius.

Kaltina ir kaimyną

Anot A. Stankevičiaus, atliekas vežantys žmonės namų valdose stovinčiuose pakuotėms skirtuose mėlynuosiuose konteineriuose randa pačių netikėčiausių dalykų – netgi žoliapjovių, televizorių ir vaikiškų dviračių.

– Kai tokį konteinerį paliekame neištuštintą, žmogus mums skambina ir pyksta: esą, televizoriaus korpusas yra plastikinis. Taip, yra ir plastiko, bet televizorius – ne pakuotė, o elektronikos atlieka, ir ją reikia nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA) bei nemokamai priduoti ten dirbantiems žmonėms. Buvę ir taip, kad gyventojas apkaltina kaimyną, esą šis į jo išstumtą tvarkingą konteinerį įmetęs dulkių siurblį. Tačiau mes kaimynų santykių nesprendžiame, sakome, kad jei jau taip nutiko, tegu žmogus tą siurblį nuneša atgal, – kalbėjo A. Stankevičius.

Bendrovės atstovas stebėjosi, kad gyventojai į antrinėms žaliavoms skirtas talpyklas primeta ir panaudotų sauskelnių, ir automobilių plastiko, žaliųjų atliekų. Supila netgi pelenus. Tačiau nešvarios sauskelnės yra ne pakuotė, o paprasta šiukšlė, jas reikia mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Ten pat galima pilti ir pelenus, tik šiuos visų pirma būtina labai gerai atvėsinti, porą parų palaikant metaliniame inde. Automobilių plastiką, taip pat ir padangas, statybines atliekas privaloma vežti į stambiųjų gabaritų atliekų aikštelę, o šakas, lapus reikia kompostuoti arba gabenti į žaliųjų atliekų aikštelę.

Skirta pakuotėms

UAB „Ecoservice“ atstovas dar kartą pabrėžė, kad privačiose valdose stovintys mėlynieji konteineriai yra skirti buityje susidariusių pakuočių atliekoms.

– Į juos galima mesti įvairias neužterštas pakuotes. Pavyzdžiui, jei paseno pusė indelio majonezo, turinį pirmiausiai reikėtų ištuštinti iš indelio, o ne su viskuo mesti į konteinerį. Plauti indelių nereikia, bet su visomis maisto atliekomis išmesti negalima. Kavos, traškučių, ledų pakuotės, pieno, kefyro ar sulčių tetrapakai, plastikiniai maišeliai, dangteliai ir kamšteliai – visa tai tinka į mėlynąjį konteinerį, – aiškino A. Stankevičius.

Į mėlynuosius konteinerius taip pat galima dėti ir metalą bei popieriaus atliekas (makulatūrą). Tačiau popierius taip pat neturėtų būti užterštas, tepaluotas ar pan.

– Vyksta uždaras ciklas: mes išrūšiuotas atliekas priduodame perdirbėjams, o jie pagamina, pavyzdžiui, tualetinio popieriaus, servetėlių, kitų gaminių. Tad produkcija, pagaminta iš užterštos žaliavos, galimai bus su priemaišomis, – kalbėjo A. Stankevičius.

Ne bet koks stiklas

Bendrovės darbuotojas priminė, kad į popieriui, plastikui ir metalui skirtus mėlynuosius konteinerius negalima mesti jokių plastikinių daiktų, kurie nėra pakuotės. Pavyzdžiui, vaikiškas naktipuodis ar žaislas, nors jie ir bus tik iš plastiko, turi būti gabenamas į DGASA, nes perdirbti netinka.

Į stiklui skirtus konteinerius taip pat tinka ne bet koks stiklas, kaip gyventojai dažnai įsivaizduoja. Ši talpykla skirta tarai: buteliams ir stiklainiams.

Automobilių stiklas yra neperdirbamas, dėl to jis turi būti pristatytas į DGASA. Taip pat – ir langų stiklo paketai.

Beje, jei žaislas, drabužis, elektronikos prietaisas dar gerai išsilaikęs ir tinkamas naudoti, jo apskritai geriau neišmesti, o atiduoti tiems, kam tie daiktai pravers. Jei tokių žmonių nepažįstate, galite pasinaudoti labdaros organizacijomis ar DGASA esančia atiduotuve.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---