„Santaka“ / Kybartiečiai rimtai mąsto apie „skyrybas“ su Vilkaviškiu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-03-02 17:40

Dalinkitės:  


Išlipę Rietavo savivaldybės centre kybartiečiai žavėjosi miestelio jaukumu.

Autorės nuotr.


Kybartiečiai rimtai mąsto apie „skyrybas“ su Vilkaviškiu

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Būrelis kybartiečių neseniai aplankė nedidukę Rietavo savivaldybę. Jiems ekskursiją prieš rinkimus buvo suorganizavę politikai – Liberalų ir centro sąjungos Vilkaviškio skyrius. Žmonės pamatė, kaip gyvena nuo Plungės atsiskyrę rietaviškiai, ir sužinojo, kaip jiems sekėsi įveikti skausmingą savivaldybių skyrimosi procedūrą.



Rietaviškiai savikritiški

Rietavo savivaldybei dar tik septinti metai. 2000 metais Rietavui atkūrus savivaldą sudarytos penkios seniūnijos: Rietavo miesto, kaimo, Daugėdų, Tverų ir Medingėnų. Bendras savivaldybės plotas – 58,6 tūkst. hektarų (šiek tiek daugiau nei pusę užima miškai, 1,5 proc. – vandenys ir tik 37 procentus – žemės ūkio naudmenos). Šiuo metu Rietavo savivaldybėje – 10,5 tūkstančio gyventojų.

Kybartiečiai ypač susidomėjo šia savivaldybe, nes savo internetiniame puslapyje rietaviškiai atvirai ir savikritiškai pasakojo apie kūrimosi pradžią, tiesiai dėstydami, kaip sunku, kad savivaldybėje nėra pramonės.



Nerado... mero

„Po rinkimų į Tarybą niekas nesiveržė į mero postą. Juk viską reikėjo kurti iš pradžių, turėjome tik pastatą, net darbuotojams nebuvo kur atsisėsti“, – atvirai pasakojo Rietavo meras Antanas Černeckis.

Ir jis pats tokio vargo sau užsikrauti nenorėjo. Manė būsiąs vicemeru, bet likimo piršto buvo pastūmėtas į patį įvykių sūkurį ir Savivaldybei vadovauja iki šiol. Kybartiečių nuomone, bet kas galėtų pavydėti Rietavui tokios charizmatiškos asmenybės.

Vicemeras visą kadenciją dirba visuomeniniais pagrindais, mat rajono vadovas sustiprino vykdomąją valdžią – daugiau lėšų skyrė administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui išlaikyti.



Seniūnai atsargūs

Kybartiečiai rietaviškiams skundėsi, kad į jų Savivaldybę įeisiančios seniūnijos ir jų vadovai į atsiskyrimą žiūri labai atsargiai. Seniūnai net nevažiavo apžiūrėti jaunos Rietavo savivaldybės, nors prieš tai buvo žadėję ir net labai džiaugėsi tokia galimybe.

Taigi kybartiečiams natūraliai kilo klausimas, kaip elgėsi Rietavo krašto seniūnai savivaldybių skyrimosi metu.



Pliusai ir minusai

– Nuo Plungės rajono atsiskirdami mes atkirtome trečiąją teritorijos dalį, gyventojų – tik penktadalį, – pasakojo Rietavo meras. – Tai turi savų minusų. Pavyzdžiui, pinigai keliams remontuoti skiriami pagal gyventojų skaičių, kiti reikalai taip pat sprendžiami pagal šį kriterijų. Atsiskiriant reikia stengtis kuo daugiau pritraukti gretimų teritorijų su gyventojais ir kartu sukurti kompaktišką savivaldybę.

Meras pasakojo, kad buvo įsteigta viena maža seniūnija, kurioje yra tik 500 gyventojų. Tačiau ši Daugėdų seniūnija gali būti pavyzdys, kaip gražiai tvarkomasi. Čia išlikusi stipri žemės ūkio bendrovė, viename pastate draugiškai įsikūrę pradinė mokykla, medicinos punktas, kultūros namai, biblioteka ir seniūnijos administracija.



Senieji priešinosi

„Kaip paskyrėme seniūnus? Žinoma, senieji iš pradžių priešinosi. Viešai jie nieko nesakė, bet pažįstamų rate nuogąstaudavo, kad su „ubagais“ susidėję pražus. Jie abejojo, ar bus surinktas biudžetas, ar pakaks finansavimo. Bet užtat dabar jau nė vienas nenorėtų grįžti atgal į Plungę.

Mes su vicemeru važiavome per seniūnijas, rengėme viešus susirinkimus ir klausėme žmonių, ar patenkinti jie savo seniūnais“, – pasakojo meras A.Černeckis

Tveruose per susirinkimą kilo triukšmas – vieni gyventojai buvo nepatenkinti seniūnu, kiti rėkė, kad nenori kito. Savivaldybės vadovai matė, kad miestelis apleistas, kad darbas nevyksta, ir dėl seniūno suabejojo. Leido spręsti patiems tveriškiams. Žmonės per kokią valandą patys padarė balsavimo biuletenius ir rinko seniūną. „Nors turėjau teisę jį skirti pats, atsiklausiau žmonių. Po balsavimo nedidele persvara nusvėrė kitas kandidatas. Jis šiandien yra tikras mano „kareivis“. Tverai pastebimai atgijo, išgražėjo“, – gyrė savo žmones A.Černeckis.

Kiti seniūnai liko. Su vieninteliu Rietavo miesto seniūnu buvo problemų, bet žmonės jį palaikė ir jis dar dirbo iki pensijos.



Rietavo partija

Pasak mero, dirbdami jie neskirsto žmonių pagal partijas. Vietiniai juokauja, kad jų partija yra viena – Rietavo partija. Tad ir dirba jai. Anot mero, Taryboje balsuodami kartais užmiršta, kad reikia balsuoti pagal partijos liniją – duoda saviškis į akį, kad net žiežirbos rūksta. Bet nesiginčijama be reikalo.

– Aš visada sakau: ko atsistojus prie kanalizacijos vamzdžio politikuoti? Vamzdį reikia tvarkyti, – aiškino A.Černeckis. – Taip mes ir darome.



Pradžia nedžiugino

Kaip įtikinamai pasakojo Rietavo meras, kūrimosi pradžia buvo sunki. Iš pradžių Savivaldybė turėjo kitas, daug mažesnes patalpas. Dabartinį pastatą jie gavo, kai vietinės poliklinikos medikai suprato, kad jiems užteks mažesnių patalpų, ir jomis tiesiog susikeitė.

– Visada stengiuosi įtikinti žmones be pykčio, nespausti arba tiesiog išlaukiu momento, – atviravo meras. – Jau seniai galvojau, kad mums tiktų šios patalpos, bet tada sutikau pasipriešinimą – teko palaukti.

Kartu su turtu rietaviškiai „paveldėjo“ ir nemažai Plungės skolų. Dėl jų net teko bylinėtis teisme. Laimei, buvusi Plungės rajono savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja perėjo dirbti į Rietavą, tad specialistės dėka pavyko dalies jų atsikratyti.



Samdo projektų rengėjus

Taupyti teko visur. Kai kitų savivaldybių merus ir jų pavaduotojus į Vilnių su reikalais atveždavo vairuotojai naujais automobiliais, Rietavo meras senutėlę Savivaldybės „Audi“ atvairuodavo pats. Savo mašinos A.Černeckis neturi iki šiol.

Vienintelis neseniai įsigytas automobilis vežioja visus Savivaldybės darbuotojus ir niekad nestovi po langais.

Specialistus įvairiems projektams rengti meras samdo, tokio skyriaus, kaip Ekonomikos plėtros ar panašaus, Rietavo savivaldybės administracijoje nėra.

– Tai daug labiau apsimoka, – aiškino A.Černeckis. – Mes ne tokie turtingi, kad išlaikytume dar vieną specialistą, kuriam reikės mokėti už tai, kad sėdi. Dabar mes mokame už atliktą darbą.

Taip rietaviškiai pritraukė nemažai lėšų iš struktūrinių ir sanglaudos fondų, kurie padėjo renovuoti daug svarbių objektų.



Laikas netinkamas

Kybartiečiams rietaviškių tvarka labai patiko. Jie žavėjosi mero kalba ir jau piešė vizijas, kaip galima bus tvarkytis Kybartuose.

A.Černeckis sakė, kad jie visada turėjo palaikymą Seime, ir todėl savivaldybę įsteigti nebuvo sunku.

Rietaviškis apgailestavo, kad kybartiečiams tai nepavyko anksčiau, nes dabar, anot jo, nelabai tinkamas metas...



Plungiškiai atsigavo

Kad būtų aiškiau, apsilankyta ir Plungės savivaldybėje. Čia dirbantys Finansų ir biudžeto bei Vietos ūkio ir kapitalinės statybos skyrių specialistai pasakojo, kaip finansiškai buvo sunku atsiskirti, kokie skurdūs buvo pirmieji metai abiem savivaldybėms. Šioje savivaldybėje kybartiečiai rado dirbančių savo kraštiečių, kurie ragino bet kokia kaina siekti atsiskyrimo. Pasak jų, grįžus į Kybartus gaila žiūrėti, kaip griūva apleistas jų gimtasis miestelis, kaip mažai dėmesio jam skiriama.

Pasak specialistų, vėliau viskas stojosi į vėžes. Mat abi savivaldybės dabar finansuojamos kaip du atskiri administraciniai vienetai ir abiem skiriama daugiau pinigų, nei būnant sąjungoje.

Nei vieni, nei kiti abiejų savivaldybių gyventojai jau neprisimena buvusių sunkumų, nesipyksta ir noriai bendradarbiauja.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas