|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-03-02 17:38
|
|
|
Žiemos sporto entuziastai džiaugiasi kiekviena slidinėjimui palankia diena. Sniegui padengus trasas jie skuba į Vištytį. (L.Dubickas nuotraukoje – pirmas iš dešinės.)
Eglė MIČIULIENĖ
Šiemet žiema slidininkams buvo nepalanki. Ne tik dėl sniego trūkumo – vasarį Lietuvoje uždrausta eksploatuoti slidinėjimo keltuvus.
„Blogesnių metų nebuvę“, – liūdnai šypteli Vilkaviškio rajono slidininkų klubo (VRSK) pirmininkas Linas Dubickas.
Privaloma tikrinti
Šiuo metu prie Vištyčio ežero yra penkios slidininkų trasos. Jas įrengė ir eksploatuoja Vilkaviškio rajono slidininkų klubas, kuriam vadovauja L.Dubickas, bei pagal patentą dirbantis Eduardas Žinevičius.
Vištyčio trasas puikiai žino ne tik Vilkaviškio rajono, bet ir kitų miestų slidininkai.
Žiema šiemet smarkiai vėlavo, ir slidinėjimo sezonas, galima sakyti, atėjo kartu su vasariu. Tačiau dar neįpusėjus vasario mėnesiui trasas eksploatuojantys žmonės buvo priblokšti – Valstybinė darbo inspekcija uždraudė slidinėjimo keltuvų eksploataciją.
Keltuvai buvo priskirti prie potencialiai pavojingų įrenginių – juos privaloma įregistruoti, patikrinti, išbandyti ir pan.
– Už mūsų keltuvą aš visiškai atsakau, jis tikrai pakankamai saugus. Bet tai nieko nereiškia, nes įrenginys – ne gamyklinis, sukonstruotas pačių vilkaviškiečių, todėl neatitinka reglamentų. Ir nežinia, ar pavyks jį įteisinti. Juk Anykščiuose, Birštone ir kitur sustabdyti net gamykliniai keltuvai, – kalbėjo VRSK pirmininkas.
Pavojus – kitoje vietoje
L.Dubickas sutiko, kad kai kurių konstrukcijų keltuvai gali būti pavojingi. Pavyzdžiui, kalnuose slidininkai kyla ore kabančiu vežimėliu, kurį traukia lynas. Tuo tarpu VRSK keltuvas traukia žmogų, stovintį ant savo kojų. Tai – visiškai skirtingi dalykai.
– Bet mums, matyt, būdingi kraštutinumai – arba uždrausti, arba išvis nematyti. Jokio kompromiso, – stebėjosi vilkaviškietis.
Didesnį pavojų, pasak žiemos sporto entuziasto, kelia ne keltuvai, o trasų būklė ir slidinėjimo organizavimas. Anot jo, į nelygias trasas, jose esančius medžius ar stulpus jokie kontrolieriai nekreipia dėmesio.
Darbai sustojo
Keltuvo sustabdymas – tik vienas iš slidininkų klubo vadovą slegiančių rūpesčių.
L.Dubickas pasakojo, kad savo trasas prieš keletą metų klubas specialiai rengė prie pat vandens. Ne tik dėl to, kad toje vietoje yra aukštesnis kalnas. Jau tada svajota apie slidinėjimo komplekso plėtrą, tikėtasi ateityje statyti sniego patrankas, kurioms vanduo būtų tiekiamas iš ežero.
Tačiau norint pastatyti dirbtinio sniego įrenginį, reikia iki vandens nutiesti vamzdį. Tam būtinas statybos leidimas, kurį gauti galima tik įteisinus žemės nuosavybę ir pakeitus žemės paskirtį.
Bet slidininkų trasos yra Vištyčio regioninio parko teritorijoje, rekreacinėje zonoje, ir jokios statybos ten negalimos.
Jei klubas būtų kūręsis bent metais vėliau, ko gero, trasų apskritai nebūtų. Mat 2001 metais (tuo metu įsikūrė VRSK) galioję įstatymai leido statyti slidinėjimo įrenginius, tiesti iki jų elektros kabelį. Po metų įstatymai pasikeitė ir darbai sustojo.
– Nuo tada į priekį iš esmės nepažengta nė per žingsnį. Dėl šio komplekso tolimesnio vystymo buvau Generalinėje miškų urėdijoje, kreipiausi į mūsų išrinktą Seimo narį, aplinkos ministrą. Deja, sulaukiau neigiamų atsakymų. Man nurodė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės ten vykdyti statybas, net jeigu tai – tik poilsiui skirti įrenginiai.
Priklauso nuo valdžios
Anot L.Dubicko, slidinėjimo trasų likimas priklauso nuo Savivaldybės požiūrio.
– Esame tik visuomeninė organizacija. Tuos pinigus, kuriuos ten sudėjome, ten ir paliksime. Mums svarbiausia, kad toje vietoje kažkas vyktų. Padarėme pradžią, įrodėme, kad tai yra reikalinga, – toliau viskas priklauso ne nuo mūsų.
Pirmiausiai šie reikalai turi rūpėti rajono valdžiai. Savivaldybės taryba turi priimti sprendimą kreiptis į apskritį, kad tam tikra miško dalis būtų perduota pačios Savivaldybės žinion. Tik tada ten bus galima pradėti kokius nors darbus. Beje, prieš rinkimus man jau buvo pažadėta kažko imtis. Pagaliau Savivaldybė šiuo klausimu pradėjo bent jau žadėti – manau, tai didelis žingsnis į priekį, – sakė klubo pirmininkas.
L.Dubickas tikisi, kad komplekso plėtra bus įtraukta į dabar rengiamą Vilkaviškio rajono bendrąjį planą.
Kita vertus, 2004–2010 metų Vilkaviškio rajono plėtros strateginiame plane jau buvo numatyta sukurti žiemos poilsio ir sporto infrastruktūrą Vištyčio regioninio parko Pavartėlių rekreacinėje zonoje. Planuota įrengti žiemos poilsio ir sporto centrą su slidinėjimo trasomis, keltuvu, paslaugų, poilsio, maitinimo ir pagalbiniais pastatais, būtina įranga. Planas turėjo būti įgyvendintas 2007 metais.
Savaitgaliais pilna žmonių
Šiandien Lietuvoje slidinėjimo pramogų srityje privataus verslo beveik nėra. Praktiškai visos respublikos slidinėjimo trasos (išskyrus vieną kitą, įrengtą privačioje valdoje) – Birštone, Ignalinoje, Anykščiuose, Vilniuje – įrengtos valstybinėje žemėje už valstybės, savivaldybių pinigus.
L.Dubickas mano, jog investuoti į tokią turizmo ir poilsio infrastruktūrą galima tiek Savivaldybės, tiek privatų (jei Savivaldybė sudarys sąlygas) kapitalą.
Kad tokia paslauga žmonėms reikalinga, įrodo žiemą prie Vištyčio suplūstantys slidininkai. Kai yra sniego, vidutiniškai per vieną savaitgalio dieną trasose apsilanko daugiau nei trys šimtai žmonių.
– Bet jei iš toli atvažiavęs žmogus ras prastos kokybės trasą, blogą servisą – jis daugiau nevažiuos. O ką mes galime pasiūlyti? Dirbtinio sniego neturime, pamaitinti žmonių nėra kur. Net mašinos atvažiavusiems nėra kur pastatyti, – kalbėjo vilkaviškietis.
Dirba fanatikai
L.Dubickas įsitikinęs, jog prie Vištyčio ežero, vadinamajame vilų rajone, galima sukurti puikų poilsio ir pramogų kompleksą. Tai galėtų būti ne tik slidinėjimo bazė (nes sezonas Lietuvoje trunka per trumpai), bet ir vasaros pramogos su įtrauktais jau esamais turizmo maršrutais, objektais, sutvarkytais dviračių takais.
Tačiau tam, kad kol kas beveik utopinės vizijos virstų tikrove, reikia didelio valdiškuose kabinetuose sėdinčių žmonių dėmesio ir entuziazmo. Tokio, kokį turėjo slidinėjimo trasas kūrę žmonės.
– Galiu pasakyti, kad šioje srityje dirba tik fanatikai. Į tai, kas yra net ne mūsų nuosavybė, mes investavome ne vieną šimtą tūkstančių litų. Žmonės patys dirbo, valė mišką, vežė kelmus. Bet pasibaigs nuomos sutartis – ir būsime pastumti į šoną, – sakė L.Dubickas.
Šiemet žiema slidininkams buvo nepalanki. Ne tik dėl sniego trūkumo – vasarį Lietuvoje uždrausta eksploatuoti slidinėjimo keltuvus. |
„Blogesnių metų nebuvę“, – liūdnai šypteli Vilkaviškio rajono slidininkų klubo (VRSK) pirmininkas Linas Dubickas.
Šiuo metu prie Vištyčio ežero yra penkios slidininkų trasos. Jas įrengė ir eksploatuoja Vilkaviškio rajono slidininkų klubas, kuriam vadovauja L.Dubickas, bei pagal patentą dirbantis Eduardas Žinevičius.
Vištyčio trasas puikiai žino ne tik Vilkaviškio rajono, bet ir kitų miestų slidininkai.
Žiema šiemet smarkiai vėlavo, ir slidinėjimo sezonas, galima sakyti, atėjo kartu su vasariu. Tačiau dar neįpusėjus vasario mėnesiui trasas eksploatuojantys žmonės buvo priblokšti – Valstybinė darbo inspekcija uždraudė slidinėjimo keltuvų eksploataciją.
Keltuvai buvo priskirti prie potencialiai pavojingų įrenginių – juos privaloma įregistruoti, patikrinti, išbandyti ir pan.
– Už mūsų keltuvą aš visiškai atsakau, jis tikrai pakankamai saugus. Bet tai nieko nereiškia, nes įrenginys – ne gamyklinis, sukonstruotas pačių vilkaviškiečių, todėl neatitinka reglamentų. Ir nežinia, ar pavyks jį įteisinti. Juk Anykščiuose, Birštone ir kitur sustabdyti net gamykliniai keltuvai, – kalbėjo VRSK pirmininkas.
L.Dubickas sutiko, kad kai kurių konstrukcijų keltuvai gali būti pavojingi. Pavyzdžiui, kalnuose slidininkai kyla ore kabančiu vežimėliu, kurį traukia lynas. Tuo tarpu VRSK keltuvas traukia žmogų, stovintį ant savo kojų. Tai – visiškai skirtingi dalykai.
– Bet mums, matyt, būdingi kraštutinumai – arba uždrausti, arba išvis nematyti. Jokio kompromiso, – stebėjosi vilkaviškietis.
Didesnį pavojų, pasak žiemos sporto entuziasto, kelia ne keltuvai, o trasų būklė ir slidinėjimo organizavimas. Anot jo, į nelygias trasas, jose esančius medžius ar stulpus jokie kontrolieriai nekreipia dėmesio.
Keltuvo sustabdymas – tik vienas iš slidininkų klubo vadovą slegiančių rūpesčių.
L.Dubickas pasakojo, kad savo trasas prieš keletą metų klubas specialiai rengė prie pat vandens. Ne tik dėl to, kad toje vietoje yra aukštesnis kalnas. Jau tada svajota apie slidinėjimo komplekso plėtrą, tikėtasi ateityje statyti sniego patrankas, kurioms vanduo būtų tiekiamas iš ežero.
Tačiau norint pastatyti dirbtinio sniego įrenginį, reikia iki vandens nutiesti vamzdį. Tam būtinas statybos leidimas, kurį gauti galima tik įteisinus žemės nuosavybę ir pakeitus žemės paskirtį.
Bet slidininkų trasos yra Vištyčio regioninio parko teritorijoje, rekreacinėje zonoje, ir jokios statybos ten negalimos.
Jei klubas būtų kūręsis bent metais vėliau, ko gero, trasų apskritai nebūtų. Mat 2001 metais (tuo metu įsikūrė VRSK) galioję įstatymai leido statyti slidinėjimo įrenginius, tiesti iki jų elektros kabelį. Po metų įstatymai pasikeitė ir darbai sustojo.
– Nuo tada į priekį iš esmės nepažengta nė per žingsnį. Dėl šio komplekso tolimesnio vystymo buvau Generalinėje miškų urėdijoje, kreipiausi į mūsų išrinktą Seimo narį, aplinkos ministrą. Deja, sulaukiau neigiamų atsakymų. Man nurodė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato galimybės ten vykdyti statybas, net jeigu tai – tik poilsiui skirti įrenginiai.
Anot L.Dubicko, slidinėjimo trasų likimas priklauso nuo Savivaldybės požiūrio.
– Esame tik visuomeninė organizacija. Tuos pinigus, kuriuos ten sudėjome, ten ir paliksime. Mums svarbiausia, kad toje vietoje kažkas vyktų. Padarėme pradžią, įrodėme, kad tai yra reikalinga, – toliau viskas priklauso ne nuo mūsų.
Pirmiausiai šie reikalai turi rūpėti rajono valdžiai. Savivaldybės taryba turi priimti sprendimą kreiptis į apskritį, kad tam tikra miško dalis būtų perduota pačios Savivaldybės žinion. Tik tada ten bus galima pradėti kokius nors darbus. Beje, prieš rinkimus man jau buvo pažadėta kažko imtis. Pagaliau Savivaldybė šiuo klausimu pradėjo bent jau žadėti – manau, tai didelis žingsnis į priekį, – sakė klubo pirmininkas.
L.Dubickas tikisi, kad komplekso plėtra bus įtraukta į dabar rengiamą Vilkaviškio rajono bendrąjį planą.
Kita vertus, 2004–2010 metų Vilkaviškio rajono plėtros strateginiame plane jau buvo numatyta sukurti žiemos poilsio ir sporto infrastruktūrą Vištyčio regioninio parko Pavartėlių rekreacinėje zonoje. Planuota įrengti žiemos poilsio ir sporto centrą su slidinėjimo trasomis, keltuvu, paslaugų, poilsio, maitinimo ir pagalbiniais pastatais, būtina įranga. Planas turėjo būti įgyvendintas 2007 metais.
Šiandien Lietuvoje slidinėjimo pramogų srityje privataus verslo beveik nėra. Praktiškai visos respublikos slidinėjimo trasos (išskyrus vieną kitą, įrengtą privačioje valdoje) – Birštone, Ignalinoje, Anykščiuose, Vilniuje – įrengtos valstybinėje žemėje už valstybės, savivaldybių pinigus.
L.Dubickas mano, jog investuoti į tokią turizmo ir poilsio infrastruktūrą galima tiek Savivaldybės, tiek privatų (jei Savivaldybė sudarys sąlygas) kapitalą.
Kad tokia paslauga žmonėms reikalinga, įrodo žiemą prie Vištyčio suplūstantys slidininkai. Kai yra sniego, vidutiniškai per vieną savaitgalio dieną trasose apsilanko daugiau nei trys šimtai žmonių.
– Bet jei iš toli atvažiavęs žmogus ras prastos kokybės trasą, blogą servisą – jis daugiau nevažiuos. O ką mes galime pasiūlyti? Dirbtinio sniego neturime, pamaitinti žmonių nėra kur. Net mašinos atvažiavusiems nėra kur pastatyti, – kalbėjo vilkaviškietis.
L.Dubickas įsitikinęs, jog prie Vištyčio ežero, vadinamajame vilų rajone, galima sukurti puikų poilsio ir pramogų kompleksą. Tai galėtų būti ne tik slidinėjimo bazė (nes sezonas Lietuvoje trunka per trumpai), bet ir vasaros pramogos su įtrauktais jau esamais turizmo maršrutais, objektais, sutvarkytais dviračių takais.
Tačiau tam, kad kol kas beveik utopinės vizijos virstų tikrove, reikia didelio valdiškuose kabinetuose sėdinčių žmonių dėmesio ir entuziazmo. Tokio, kokį turėjo slidinėjimo trasas kūrę žmonės.
– Galiu pasakyti, kad šioje srityje dirba tik fanatikai. Į tai, kas yra net ne mūsų nuosavybė, mes investavome ne vieną šimtą tūkstančių litų. Žmonės patys dirbo, valė mišką, vežė kelmus. Bet pasibaigs nuomos sutartis – ir būsime pastumti į šoną, – sakė L.Dubickas.
Publikuota: 2007-03-02 17:38:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|