|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-03-02 17:32
|
|
|
V.Menčinskienė (centre) Vilniuje pasirašė sutartį su PAF MPP nacionaline koordinatore N.Leonavičiūte ir Baltijos labdaros fondo vadovu A.Svitojumi.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Praėjusią savaitę į Vištyčio gyventojų tvartus atkeliavo keletas lietuviškų juodmargių veislės karvučių, nupirktų už bendruomenės laimėto projekto lėšas. Projektą ilgai rašė, tobulino apie septyniasdešimt vietinių gyventojų į bendruomenę subūrusi Vilma Menčinskienė (apie jos šeimą ir tris globotines „Santaka“ rašė 2006 m. gruodžio 30 d.).
Kaip sekasi bendruomenei, žengusiai tokį rimtą žingsnį, atvyko pažiūrėti lėšas suteikusių organizacijų atstovai: Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos (PAF MPP) asistentė Inga Ringailaitė ir Baltijos labdaros fondo direktorius Arūnas Svitojus. Su projekto dalyviais susipažino ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio ambasadorius Algirdas Žemaitis.
Dovanos prieauglį
Kaip sakė bendruomenės pirmininkė Vilma Menčinskienė, vietiniams gyventojams už gautas lėšas iš viso bus nupirkta keturiasdešimt Lietuvos juodmargių veislės telyčių ir septynios žemaitukų veislės kumelaitės. Pirmieji raguočiai jau pasiekė keletą juos laikyti norinčių vištyčiokų. Į projektą įtraukti ir kaimyninės Gražiškių seniūnijos gyventojai.
Telyčaites gaus visi norintys jas auginti vištyčiokai, kelios bus padovanotos socialiai remtinoms bendruomenės šeimoms.
– Projektas vien tuo neapsiriboja, – aiškino bendruomenės pirmininkė. – Dovanotų gyvulių prieauglis toliau keliaus į kitas šeimas. Vadinasi, kitais metais vištyčiokai ir jų kaimynai vėl praturtės veislinėmis telyčaitėmis bei kumelaitėmis. Šis ratas suksis metų metus.
Saugos bioįvairovę
Iš laimėtų lėšų vietiniai gyventojai numatę surengti įvairius seminarus galvijų ir arklių augintojams, surasti lektorius, kurie supažindintų žmones su bioįvairovės išsaugojimo galimybėmis. Bendruomenė tvarkys apleistas pievas, šienaus regioninio parko teritorijoje plytinčius žolynus, atliks daug kitų darbų, už kuriuos projekto vadovei teks atsiskaityti griežtai visą eigą prižiūrintiems fondams.
Vietos mokyklos mokiniai, projekto pristatymo proga surengę didžiulį koncertą, bus pamaloninti galimybe dalį atostogų praleisti bendruomenės organizuojamoje stovykloje.
Projektus koncentravo
vienoje vietoje
Kaip sakė rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė, mūsų rajone tai jau nebe pirmas Mažųjų projektų programos ir Baltijos labdaros fondo finansuojamas projektas.
Pirmieji čia „debiutavo“ keturvalakiečiai su šiaudų briketų gamyba, po vištyčiokų projekto eilės laukia gražiškiečių parengtas vytelių auginimo projektas. Į jį pastarieji įtraukė ir savo kaimynus iš Vištyčio.
– Kadangi mūsų finansuotojai remia nevyriausybines ir bendruomenių organizacijas, kurios stengiasi išsaugoti savo krašto biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą, spręsti vandenų taršos problemas, tai mūsų projektai labai jiems tiko, – aiškino L.Kružinauskienė. – Kad būtų didesnis poveikis, stengiamasi keletą projektų koncentruoti vienoje vietoje, tad mes nesnaudžiame ir naudojamės pasitaikiusia proga.
Jaučiasi savais
– Nors programų koordinatoriai viską tikrina griežtai ir kruopščiai, tačiau jie visada mielai bendradarbiauja, išaiškina ir padeda, – rimtai aiškino Vištyčio benduomenės pirmininkė.
Vilniuje pasirašant sutartį su abiem fondais V.Menčinskienė jautėsi tarp savų žmonių. Ir koordinatoriai bei vadovai, ir kiti laimėjusieji projektus žmonės šiltai bendravo, dalijosi patirtimi, negailėjo patarimų, padrąsinančio žodžio.
PAF MPP nacionalinė koordinatorė Neda Leonavičiūtė tuomet susirinkusiems aiškino, kaip geriau parengti dokumentus ataskaitoms, kaip palengvinti darbą, jį paskirstyti ir sugrupuoti etapais.
Peržengė penkmetį
Ši programa, anot specialisčių, Lietuvoje veikia jau šeštus metus. Per penkerius metus patvirtinti 95 projektai, jiems įgyvendinti skirta 6,5 milijono litų. Visa jų vertė kartu su papildomu finansavimu siekia per 22 milijonus litų.
Programų tikslas – skatinti nedidelius projektus, kurie kartu sudėjus darytų nemažą poveikį aplinkai visoje šalyje. Čia labai svarbu, kad dalyvaujant vietos žmonėms būtų išsaugotos retos ir nykstančios augalų veislės, mažinamas anglies dvideginio išmetimas į aplinką, skatinant alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą bendruomenių reikmėms, dviračių populiarinimas ir infrastruktūros vystymas, skatinantis regiono plėtrą ir turizmą.
Ūkininkams siūloma plėtoti alternatyvius verslus kaime, mažinti dirvos eroziją, skatinant ekologinį ir tradicinį ūkininkavimą, švarios produkcijos vartojimą.
Visi projektai privalo daryti teigiamą įtaką aplinkai, būti ilgalaikiai ir kartojami, įtraukiant bendruomenes ir padedant joms stiprėti bei vystytis.
Praėjusią savaitę į Vištyčio gyventojų tvartus atkeliavo keletas lietuviškų juodmargių veislės karvučių, nupirktų už bendruomenės laimėto projekto lėšas. Projektą ilgai rašė, tobulino apie septyniasdešimt vietinių gyventojų į bendruomenę subūrusi Vilma Menčinskienė (apie jos šeimą ir tris globotines „Santaka“ rašė 2006 m. gruodžio 30 d.). |
Kaip sekasi bendruomenei, žengusiai tokį rimtą žingsnį, atvyko pažiūrėti lėšas suteikusių organizacijų atstovai: Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos (PAF MPP) asistentė Inga Ringailaitė ir Baltijos labdaros fondo direktorius Arūnas Svitojus. Su projekto dalyviais susipažino ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio ambasadorius Algirdas Žemaitis.
Kaip sakė bendruomenės pirmininkė Vilma Menčinskienė, vietiniams gyventojams už gautas lėšas iš viso bus nupirkta keturiasdešimt Lietuvos juodmargių veislės telyčių ir septynios žemaitukų veislės kumelaitės. Pirmieji raguočiai jau pasiekė keletą juos laikyti norinčių vištyčiokų. Į projektą įtraukti ir kaimyninės Gražiškių seniūnijos gyventojai.
Telyčaites gaus visi norintys jas auginti vištyčiokai, kelios bus padovanotos socialiai remtinoms bendruomenės šeimoms.
– Projektas vien tuo neapsiriboja, – aiškino bendruomenės pirmininkė. – Dovanotų gyvulių prieauglis toliau keliaus į kitas šeimas. Vadinasi, kitais metais vištyčiokai ir jų kaimynai vėl praturtės veislinėmis telyčaitėmis bei kumelaitėmis. Šis ratas suksis metų metus.
Iš laimėtų lėšų vietiniai gyventojai numatę surengti įvairius seminarus galvijų ir arklių augintojams, surasti lektorius, kurie supažindintų žmones su bioįvairovės išsaugojimo galimybėmis. Bendruomenė tvarkys apleistas pievas, šienaus regioninio parko teritorijoje plytinčius žolynus, atliks daug kitų darbų, už kuriuos projekto vadovei teks atsiskaityti griežtai visą eigą prižiūrintiems fondams.
Vietos mokyklos mokiniai, projekto pristatymo proga surengę didžiulį koncertą, bus pamaloninti galimybe dalį atostogų praleisti bendruomenės organizuojamoje stovykloje.
Kaip sakė rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė, mūsų rajone tai jau nebe pirmas Mažųjų projektų programos ir Baltijos labdaros fondo finansuojamas projektas.
Pirmieji čia „debiutavo“ keturvalakiečiai su šiaudų briketų gamyba, po vištyčiokų projekto eilės laukia gražiškiečių parengtas vytelių auginimo projektas. Į jį pastarieji įtraukė ir savo kaimynus iš Vištyčio.
– Kadangi mūsų finansuotojai remia nevyriausybines ir bendruomenių organizacijas, kurios stengiasi išsaugoti savo krašto biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą, spręsti vandenų taršos problemas, tai mūsų projektai labai jiems tiko, – aiškino L.Kružinauskienė. – Kad būtų didesnis poveikis, stengiamasi keletą projektų koncentruoti vienoje vietoje, tad mes nesnaudžiame ir naudojamės pasitaikiusia proga.
– Nors programų koordinatoriai viską tikrina griežtai ir kruopščiai, tačiau jie visada mielai bendradarbiauja, išaiškina ir padeda, – rimtai aiškino Vištyčio benduomenės pirmininkė.
Vilniuje pasirašant sutartį su abiem fondais V.Menčinskienė jautėsi tarp savų žmonių. Ir koordinatoriai bei vadovai, ir kiti laimėjusieji projektus žmonės šiltai bendravo, dalijosi patirtimi, negailėjo patarimų, padrąsinančio žodžio.
PAF MPP nacionalinė koordinatorė Neda Leonavičiūtė tuomet susirinkusiems aiškino, kaip geriau parengti dokumentus ataskaitoms, kaip palengvinti darbą, jį paskirstyti ir sugrupuoti etapais.
Ši programa, anot specialisčių, Lietuvoje veikia jau šeštus metus. Per penkerius metus patvirtinti 95 projektai, jiems įgyvendinti skirta 6,5 milijono litų. Visa jų vertė kartu su papildomu finansavimu siekia per 22 milijonus litų.
Programų tikslas – skatinti nedidelius projektus, kurie kartu sudėjus darytų nemažą poveikį aplinkai visoje šalyje. Čia labai svarbu, kad dalyvaujant vietos žmonėms būtų išsaugotos retos ir nykstančios augalų veislės, mažinamas anglies dvideginio išmetimas į aplinką, skatinant alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą bendruomenių reikmėms, dviračių populiarinimas ir infrastruktūros vystymas, skatinantis regiono plėtrą ir turizmą.
Ūkininkams siūloma plėtoti alternatyvius verslus kaime, mažinti dirvos eroziją, skatinant ekologinį ir tradicinį ūkininkavimą, švarios produkcijos vartojimą.
Visi projektai privalo daryti teigiamą įtaką aplinkai, būti ilgalaikiai ir kartojami, įtraukiant bendruomenes ir padedant joms stiprėti bei vystytis.
Publikuota: 2007-03-02 17:32:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|