|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
Povilo Stankūno teigimu, dronus galima pritaikyti patiems įvairiausiems tikslams.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškiečio Povilo Stankūno pažintis su dronais trunka daugiau nei trejus metus. Prieš kurį laiką vaikinas šį pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu ir įsteigė mažąją bendriją „Dangaus katės“. Anksčiau klientams jis daugiausiai teikdavo iš oro atliekamas filmavimo ir fotografavimo paslaugas, tačiau dabar tenka keisti veiklos pobūdį.
Įvairios galimybės
Dar iki pažinties su dronais Povilas dažnai laisvalaikiu mėgdavo filmuoti ir vėliau sukauptą medžiagą specialiomis kompiuterinėmis programomis montuoti. Filmavimas ant žemės vaikinui teikė didelį malonumą, tačiau vedinas smalsumo jis nusprendė įsigyti droną bei į viską pažvelgti iš viršaus. Pakilus į orą atsivėrė dar nematyti vaizdai. Jie taip sužavėjo šiuo metu Vilniuje gyvenantį vilkaviškietį, kad jis stengėsi su dronu praleisti kone kiekvieną laisvą akimirką. Jau po pusmečio P. Stankūnas nesunkiai su savo skraidykle galėjo praskristi po suoliukais, tiltais ar laviruoti tarp pačių tankiausių medžių. Vaikinas labai greitai suprato, kad šis pomėgis galėtų tapti jo pragyvenimo šaltiniu. Pasinaudojęs tuometės Darbo biržos siūloma savarankiško užimtumo rėmimo programa jis gavo lėšų įrangai įsigyti ir įkūrė mažąją bendriją „Dangaus katės“.
Pamažu vilkaviškiečio paslaugomis ėmė naudotis vis daugiau šalies gyventojų. Iš oro vykdomi filmavimai bei fotografavimai tapo vaikino kasdienybe. Deja, šalyje įvedus karantiną, įprastų užsakymų beveik nebeliko. Vis dėlto Povilas labai greitai sugebėjo persiorientuoti ir šiuo metu klientams siūlo naujas paslaugas.
„Dabar rengiu prezentacijas apie kitas sritis, kuriose galima pritaikyti dronus. Tenka bendradarbiauti su kai kuriomis teisėsaugos institucijomis, Vilniaus miesto savivaldybe, įvairiomis organizacijomis. Kritiniu pasauliui laikotarpiu dronai gali būti naudojami labai įvairiai. Jais galima gabenti tam tikrus daiktus, naudoti juos visuomenės informavimo tikslams, pasitelkti ieškant dingusių žmonių ir pan. Pavyzdžiui, Dubajuje dėl karantino kasdien įvedama komendanto valanda. Kai žmonių nelieka gatvėse, dronai jas dezinfekuoja. Pasaulyje šie prietaisai naudojami seniai. Norėtųsi, kad ir Lietuvoje taip būtų“, – kalbėjo P. Stankūnas.
Mėgaujasi bundančia gamta
Norint atlikti skirtingas funkcijas, dažniausiai reikia įvairaus dydžio dronų. Pats Povilas turi dvi skraidykles, tačiau jis taip pat bendradarbiauja su oficialiu pasaulinio lygio šių prietaisų gamintojo atstovu Lietuvoje, tad, reikalui esant, į pagalbą gali pasitelkti ir daugiau dronų.
Pagrindinis vaikino tikslas yra ne tik plėsti paslaugų sferą, bet ir keisti žmonių požiūrį. Jo teigimu, vis dar atsiranda nemažai tų, kurie dronus prilygina vaikiškiems žaislams. Anot vilkaviškiečio, ši skraidyklė yra toks pat darbo įrankis kaip plaktukas ar automobilis.
Povilo dronai į dangų kyla ne vien darbo tikslais. Bent porą kartų per savaitę jis tai daro ir savo malonumui. Labiausiai vaikinui patinka iš aukštai stebėti bundančią gamtą tekant saulei, kai dar nuo augalų nebūna nukritusi rasa, o aplinka vis dar skendi rūke. Anot jo, net ir kelis kartus keliant droną iš tos pačios vietos, vaizdai kaskart gali skirtis kardinaliai. Be to, jis mėgaujasi tomis akimirkomis, kai pavyksta užfiksuoti kokių nors gyvūnų. Dažniausiai į jo „radarą“ patenka stirnos, lapės bei kiškiai.
P. Stankūnas su savo skraidyklėmis jau yra apkeliavęs didžiąją dalį Lietuvos. Jis neužmiršta ir savo gimtojo rajono. Labiausiai jam patinka stebėti Vilkaviškį pakilus iš Jono Basanavičiaus aikštės ar iš pačių miesto pakraščių. Vilniuje gyvenantis kraštietis po truputį kaupia savo užfiksuotus gamtos vaizdus ir neatmeta galimybės ateityje surengti autorinę nuotraukų parodą.
Buvo pradingęs
Povilas pasakojo, jog su vienu dronu kartais tenka dirbti net keliems asmenims. Jam pačiam teko prisidėti prie projekto, per kurį buvo filmuojamas muzikinis klipas, o su viena skraidykle dirbo net penki žmonės. Kartais filmavimo aikštelėse neapsieinama ir be netikėtumų. Vilkaviškietis iki šiol pamena, kaip filmuojant vienos transporto priemonės reklamą dėl šalimai buvusios stiprios ryšio antenos prarado ryšį su dronu ir vėliau šio teko ieškoti net kelias dienas.
„Keliavome paskui iš oro filmuojamą transporto priemonę, kai staiga su skraidykle nutrūko ryšys. Įprastai dronas, praradęs ryšį su valdymo pultu, grįžta į tą vietą, iš kurios pakilo. Deja, mes jau buvome nuo jos nutolę daugiau nei 7 kilometrus. Greičiausiai beskrendant atgal baterija išseko ir skraidyklė pradėjo leistis žemyn. Kadangi ji buvo virš aukštos eglės, tad besileisdama pakibo jos viršūnėje. Bandėme sekti drono „pėdomis“, ieškojome porą dienų, tačiau nesėkmingai. Laimei, vienas praeivis ant žemės pastebėjo nukritusią nedidelę propelerio detalę ir pakėlęs akis į viršų pamatė pačią skraidyklę. Jis apie savo radinį informavo mus. Pasikvietėme aukštalipį, kuris ir iškėlė mūsų prietaisą. Tikras stebuklas, kad jis po tokio incidento išliko visiškai sveikas“, – prisiminė Povilas.
Dirbančiam su įvairiais projektais vilkaviškiečiui kartais tenka patirti nemažai streso. Siekdamas jį suvaldyti vaikinas nuo praėjusių metų pabaigos savo kasdienybėje pradėjo naudoti „Wim hof“ metodą. Tai – specialūs kvėpavimo pratimai ir meditacija lediniame vandenyje, stiprinantys fizines bei emocines žmogaus savybes.
„Man tai išties padeda. Pastebiu, kad dabar daug ramiau reaguoju į tas situacijas, kurios anksčiau keldavo šiokią tokią įtampą. Beveik neabejoju, kad savo ateitį siesiu su dronais. Norėtųsi dar labiau išplėsti „Dangaus kačių“ veiklą, su dronais pasižvalgyti ne tik po gražiausius Lietuvos, bet ir pasaulio kampelius. Tikiu, kad sunkiai dirbant viskas įmanoma“, – šypsojosi pašnekovas.
Vilkaviškiečio Povilo Stankūno pažintis su dronais trunka daugiau nei trejus metus. Prieš kurį laiką vaikinas šį pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu ir įsteigė mažąją bendriją „Dangaus katės“. Anksčiau klientams jis daugiausiai teikdavo iš oro atliekamas filmavimo ir fotografavimo paslaugas, tačiau dabar tenka keisti veiklos pobūdį. |
Dar iki pažinties su dronais Povilas dažnai laisvalaikiu mėgdavo filmuoti ir vėliau sukauptą medžiagą specialiomis kompiuterinėmis programomis montuoti. Filmavimas ant žemės vaikinui teikė didelį malonumą, tačiau vedinas smalsumo jis nusprendė įsigyti droną bei į viską pažvelgti iš viršaus. Pakilus į orą atsivėrė dar nematyti vaizdai. Jie taip sužavėjo šiuo metu Vilniuje gyvenantį vilkaviškietį, kad jis stengėsi su dronu praleisti kone kiekvieną laisvą akimirką. Jau po pusmečio P. Stankūnas nesunkiai su savo skraidykle galėjo praskristi po suoliukais, tiltais ar laviruoti tarp pačių tankiausių medžių. Vaikinas labai greitai suprato, kad šis pomėgis galėtų tapti jo pragyvenimo šaltiniu. Pasinaudojęs tuometės Darbo biržos siūloma savarankiško užimtumo rėmimo programa jis gavo lėšų įrangai įsigyti ir įkūrė mažąją bendriją „Dangaus katės“.
Pamažu vilkaviškiečio paslaugomis ėmė naudotis vis daugiau šalies gyventojų. Iš oro vykdomi filmavimai bei fotografavimai tapo vaikino kasdienybe. Deja, šalyje įvedus karantiną, įprastų užsakymų beveik nebeliko. Vis dėlto Povilas labai greitai sugebėjo persiorientuoti ir šiuo metu klientams siūlo naujas paslaugas.
„Dabar rengiu prezentacijas apie kitas sritis, kuriose galima pritaikyti dronus. Tenka bendradarbiauti su kai kuriomis teisėsaugos institucijomis, Vilniaus miesto savivaldybe, įvairiomis organizacijomis. Kritiniu pasauliui laikotarpiu dronai gali būti naudojami labai įvairiai. Jais galima gabenti tam tikrus daiktus, naudoti juos visuomenės informavimo tikslams, pasitelkti ieškant dingusių žmonių ir pan. Pavyzdžiui, Dubajuje dėl karantino kasdien įvedama komendanto valanda. Kai žmonių nelieka gatvėse, dronai jas dezinfekuoja. Pasaulyje šie prietaisai naudojami seniai. Norėtųsi, kad ir Lietuvoje taip būtų“, – kalbėjo P. Stankūnas.
Norint atlikti skirtingas funkcijas, dažniausiai reikia įvairaus dydžio dronų. Pats Povilas turi dvi skraidykles, tačiau jis taip pat bendradarbiauja su oficialiu pasaulinio lygio šių prietaisų gamintojo atstovu Lietuvoje, tad, reikalui esant, į pagalbą gali pasitelkti ir daugiau dronų.
Pagrindinis vaikino tikslas yra ne tik plėsti paslaugų sferą, bet ir keisti žmonių požiūrį. Jo teigimu, vis dar atsiranda nemažai tų, kurie dronus prilygina vaikiškiems žaislams. Anot vilkaviškiečio, ši skraidyklė yra toks pat darbo įrankis kaip plaktukas ar automobilis.
Povilo dronai į dangų kyla ne vien darbo tikslais. Bent porą kartų per savaitę jis tai daro ir savo malonumui. Labiausiai vaikinui patinka iš aukštai stebėti bundančią gamtą tekant saulei, kai dar nuo augalų nebūna nukritusi rasa, o aplinka vis dar skendi rūke. Anot jo, net ir kelis kartus keliant droną iš tos pačios vietos, vaizdai kaskart gali skirtis kardinaliai. Be to, jis mėgaujasi tomis akimirkomis, kai pavyksta užfiksuoti kokių nors gyvūnų. Dažniausiai į jo „radarą“ patenka stirnos, lapės bei kiškiai.
P. Stankūnas su savo skraidyklėmis jau yra apkeliavęs didžiąją dalį Lietuvos. Jis neužmiršta ir savo gimtojo rajono. Labiausiai jam patinka stebėti Vilkaviškį pakilus iš Jono Basanavičiaus aikštės ar iš pačių miesto pakraščių. Vilniuje gyvenantis kraštietis po truputį kaupia savo užfiksuotus gamtos vaizdus ir neatmeta galimybės ateityje surengti autorinę nuotraukų parodą.
Povilas pasakojo, jog su vienu dronu kartais tenka dirbti net keliems asmenims. Jam pačiam teko prisidėti prie projekto, per kurį buvo filmuojamas muzikinis klipas, o su viena skraidykle dirbo net penki žmonės. Kartais filmavimo aikštelėse neapsieinama ir be netikėtumų. Vilkaviškietis iki šiol pamena, kaip filmuojant vienos transporto priemonės reklamą dėl šalimai buvusios stiprios ryšio antenos prarado ryšį su dronu ir vėliau šio teko ieškoti net kelias dienas.
„Keliavome paskui iš oro filmuojamą transporto priemonę, kai staiga su skraidykle nutrūko ryšys. Įprastai dronas, praradęs ryšį su valdymo pultu, grįžta į tą vietą, iš kurios pakilo. Deja, mes jau buvome nuo jos nutolę daugiau nei 7 kilometrus. Greičiausiai beskrendant atgal baterija išseko ir skraidyklė pradėjo leistis žemyn. Kadangi ji buvo virš aukštos eglės, tad besileisdama pakibo jos viršūnėje. Bandėme sekti drono „pėdomis“, ieškojome porą dienų, tačiau nesėkmingai. Laimei, vienas praeivis ant žemės pastebėjo nukritusią nedidelę propelerio detalę ir pakėlęs akis į viršų pamatė pačią skraidyklę. Jis apie savo radinį informavo mus. Pasikvietėme aukštalipį, kuris ir iškėlė mūsų prietaisą. Tikras stebuklas, kad jis po tokio incidento išliko visiškai sveikas“, – prisiminė Povilas.
Dirbančiam su įvairiais projektais vilkaviškiečiui kartais tenka patirti nemažai streso. Siekdamas jį suvaldyti vaikinas nuo praėjusių metų pabaigos savo kasdienybėje pradėjo naudoti „Wim hof“ metodą. Tai – specialūs kvėpavimo pratimai ir meditacija lediniame vandenyje, stiprinantys fizines bei emocines žmogaus savybes.
„Man tai išties padeda. Pastebiu, kad dabar daug ramiau reaguoju į tas situacijas, kurios anksčiau keldavo šiokią tokią įtampą. Beveik neabejoju, kad savo ateitį siesiu su dronais. Norėtųsi dar labiau išplėsti „Dangaus kačių“ veiklą, su dronais pasižvalgyti ne tik po gražiausius Lietuvos, bet ir pasaulio kampelius. Tikiu, kad sunkiai dirbant viskas įmanoma“, – šypsojosi pašnekovas.
Publikuota: 2020-04-21 08:36:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|