„Santaka“ / Ekologinis ūkininkavimas – gelbėjimosi ratas mažažemiui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-04 15:56

Dalinkitės:  


Ekologiškus grūdus reikia ne tik tinkamai užauginti, bet ir rūpestingai saugoti. Zita ir Petras Švedai ėmęsi ekologiškai ūkininkauti jau kaupia medžiagą svirnui statyti.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ekologinis ūkininkavimas – gelbėjimosi ratas mažažemiui

Algimantas GUDAITIS


Prieš kelias dienas peržengėme kalendorinio pavasario ribą. Nors apsnigtuose laukuose dar beveik nematyti pavasario ženklų, tačiau ūkininkai jau vis dažniau sustoja prie baigiamos ruošti darbams technikos, patikrina sėklos daigumą, konsultuojasi, ką naudingiau sėti ir sodinti pavasarį.

Bepigu stambiam, kelis šimtus hektarų dirbančiam ūkininkui – jau seniai suplanuotos sėjomainos, rudenį pasėti žiemkenčiai, numatyta, ką sės ir sodins pavasarį. Sudėtingiau mažažemiui ir vidutiniam ūkininkui.



Svari ES parama

Ką mažažemis sėtų ar sodintų, rudenį surinktas derlius ir pajamos jam vos grąžina metų išlaidas. Tačiau smulkiam ūkininkui į pagalbą ateina ekologinis ūkininkavimas. Tiesa, ekologiško ūkio niekas nedovanoja, jo nenusipirksi, nepersikelsi. Tokį ūkį reikia sukurti pačiam. Ekologinį ūkininkavimą stipriai remia Europos Sąjunga (ES).

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grygelaitienė skaičiais parodė, ko vertas ekologinis ūkininkavimas. Jei už įprastame (chemizuotame) ūkyje auginamų javų hektarą skiriama 307 Lt tiesioginė išmoka, tai už ekologiniame ūkyje auginamus javus – dar papildoma 1456 Lt/ha išmoka, už daugiametes žoles atitinkamai – 110 Lt/ha ir 413 Lt/ha, bulves – 110 Lt/ha ir 928 Lt/ha, vaistažoles – 110 Lt/ha ir 1596 Lt/ha, uogynus – 110 Lt/ha ir 2569 Lt/ha, sodus – 110 Lt/ha ir 2632 Lt/ha.


2002 metais rajone 21 ha plote ekologiškai ūkininkavo vienas ūkininkas, 2003 metais 97 ha ekologiškai prižiūrėjo jau 5 ūkininkai, 2004 metais 16 rajono ūkininkų ekologiškai tvarkėsi didesnėje nei 300 ha žemėje. Jei šiame plote būtų auginami vien javai, tie 16 ūkininkų papildomai gautų daugiau nei 400 tūkst. litų papildomų pajamų.



Trąšų ir chemikalų beveik nenaudojo

Keturvalakių seniūnijos Geisteriškių kaimo ūkininkai Zita ir Petras Švedai dirba 7,5 ha nuosavos žemės ir 1 ha nuomoja.

– Tokiame plote daug ko neužauginsi. Brangios trąšos, chemikalai, kuras. Jei sudėtum visas išlaidas ir dar pridėtum darbo kainą, tai, ko gero, mėsą, pieną, sviestą, sūrį ir kitus produktus pigiau būtų pirkti parduotuvėje, nei gamintis patiems, – skaičiavo Zita.

Tačiau, kad galėtum nusipirkti, reikia turėti pinigų. Švedus galima laikyti standartine lietuviško kaimo šeima. Zita ir Petras – dar ne pensininkai, prieš porą savaičių į marčias išleido dukrą Gintarę, Keturvalakių pagrindinėje mokykloje mokosi sūnus Juozas, šeimoje amžiumi vyriausia Petro mama, pasak jos pačios, su Popiežiumi vienmetė Eugenija.

– Rankas sudėję nesėdime. Turėjome 2 karves, vieną skyrėme „į pasogą“ dukrai, laikome kelis galvijų prieauglius, kiaulių, pasisėjame miežių, sodiname bulvių, daržovių, likusiuose ploteliuose ganome gyvulius, šienaujame, – aiškino Petras.


Tačiau taip tvarkydamiesi mažažemiai vos galą su galu suduria. Švedai skaito „Ūkininko patarėją“, „Santaką“, klausosi radijo, žiūri televiziją. Pasak Petro, apie ekologišką ūkininkavimą pirmiausiai ir išgirdo iš informacijos priemonių. „Pagalvojome, o kodėl savo ūkį neįteisinus kaip ekologinį. Mes ir be įrodančių dokumentų jau beveik ekologiškai ūkininkaujame. Mineralinės trąšos brangios, jų beveik nenaudojame, o su chemikalais tik bulves nuo kolorado nupurškiame“, – aiškino Zita.



Pradėjo nuo pereinamojo laikotarpio

Petras, pasikonsultavęs su Žemės ūkio skyriaus specialistais paruošė reikiamus dokumentus ir praeitų metų pavasarį kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ Kaune, kad jų ūkiui būtų suteiktas ekologinio ūkio statusas. Kaip jiems paaiškino „Ekoagros“ specialistai, ekologinės gamybos ūkio vardas iš karto beveik niekam nesuteikiamas.

Norėdamas pradėti ūkininkauti ekologiškai, suinteresuotas asmuo turi susipažinti su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, parengti ūkio perėjimo iš chemizuotos į ekologinę gamybą planą, numatyti tręšimą, augalų apsaugos priemones, gyvulių šėrimą ir laikymą, produkcijos saugojimo sąlygas. Pateikus sertifikatų įstaigai prašymą, duomenis apie ūkininkavimą, ūkio tvarkymo planą, kitą dokumentaciją, pasirašoma sertifikavimo darbų sutartis su „Ekoagros“. Taip pat paskiriamas tikrintojas, kuris nustato, kaip pareiškėjas pasiruošęs ekologiškai ūkininkauti, ar pasirinkęs šį kelią jis tvarkosi pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles. Neradus pažeidimų, išduodamas Ekologinės gamybos ūkio ar Ekologinės gamybos pereinamojo laikotarpio ūkio sertifikatas.


Po pateikto prašymo ir pirmos patikros Švedų ūkio 3,6 ha varpinių ir ankštinių pasėlių plotui ir 1,2 ha daugiamečių žolių plotui „Ekoagros“ suteikė Ekologinės gamybos pereinamojo laikotarpio ūkio sertifikatą. Anksčiau Ekologinės gamybos ūkio sertifikatą buvo leidžiama suteikti ir daliai žemės ūkio naudmenų. Papildžius Ekologinio žemės ūkio taisykles, ekologinės gamybos ūkio vardą galima suteikti tik visam ūkiui.

Ūkininkas, rengdamas ūkio perėjimo iš chemizuotos į ekologinę gamybą planą, per 2–3 metus turi pasiruošti visiškam ekologiniam ūkininkavimui. Tie dveji treji paruošiamieji metai vadinami ekologinės gamybos ūkio pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu ūkio produkcija ekologiškų produktų ženklu dar nežymima, tačiau išmokos už ekologišką ūkininkavimą nustatytam žemės plotui jau mokamos.



Jau ieško ekologiškų grūdų

Nederėtų suprasti, kad ekologinio ūkininkavimo pinigus ES dalija veltui. Pradėjus ekologiškai ūkininkauti negalima sustoti pusiaukelėje. Ir Ekologinės gamybos ūkio pereinamojo laikotarpio, ir Ekologinės gamybos ūkio sertifikatas suteikiamas tik metams. Kasmet atvažiuoja „Ekoagros“ specialistas ir patikrina, kiek ūkininkas per metus pasistūmėjo tvarkydamas ūkį šia linkme.

Per paskutinę patikrą „Ekoagros“ atstovas Švedus įpareigojo vesti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą, organinių trąšų mėšlidėje įrengti kietą pagrindą, šoninius bortelius ir srutų surinkimo duobę, 20 proc. ekologinio ploto apsėti ankštinėmis kultūromis. Tačiau už pernykštę pereinamojo laikotarpio ekologinę gamybą Švedai jau atsiims apie 5,7 tūkst. litų papildomų pajamų. Iš tokios sumos galima šimtą kitą litų paskirti ir mėšlidei sutvarkyti.

Rudenį Švedai užsisėjo savo užauginta ekologiška sėkla 3 ha žieminių kviečių. Taip pamažu gryninama ekologinė produkcija. Pavasarį ūkininkai ruošiasi pasėti 2 ha vasarinių kviečių ir hektarą žirnių, norėtų užsiveisti ekologiškai švarių lubinų.

Kol kas Švedai sertifikuotos ekologiškos produkcijos neturi, tačiau jau praeitais metais žuvininkystės ūkiai klausinėjo ieškojo švarių kviečių. Žuvų augintojai už toną tokių grūdų siūlė iki 400 litų.

Ekologiškų grūdų ieško ir karvelių, dekoratyvinių paukščių augintojai. Pastarieji tvirtina, kad pašėrus karvelius mineralinėmis trąšomis užaugintais grūdais, jie sunkiai bepaskrenda.

– Iš mano ekologinio ūkininkavimo didžiažemiai pasišaipo. Tačiau kiekvienam laivui – savas kapitonas. Aš iš 2 ha kviečių ir su kauptuku usnis iškapoju, o jie savuose 200 ha be chemijos jų neišnaikins, – tvirtino Petras.


Jei mažažemis sėkmingai parduotų savo derlių ir suskaičiuotų visas pajamas iš ekologinio ūkininkavimo, tai jo javai pasirodytų dar derlingesni nei didžiažemio. Smulkiam ir darbščiam ūkininkui ekologinis ūkininkavimas pasiūlytas kaip skęstančiam gelbėjimosi ratas, tik reikia nepavėluoti ir tvirtai jo įsitverti.



Publikuota: 2005-03-04 15:56:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai