|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kūryba
|
|
|
Rūta Prialgauskienė (kairėje) ir Giedrė Augustauskienė knygą „Diagnozė – blogmamė“ pristatė Vilniaus knygų mugėje.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Toma BIRŠTONĖ
Vilniuje gyvenanti vilkaviškietė Giedrė Augustauskienė su drauge Rūta Prialgauskiene prieš metus sukūrė tinklaraštį „Blogmamė“. Jo populiarumas augo dienomis. Moterys dalijosi eilėraščiais, šmaikščiai atskleisdamos savo kasdienybę. Šiuo metu tinklaraštis turi apie 10 tūkst. sekėjų. Jaunos mamos vien tinklaraščiu neapsiribojo. Neseniai jos išleido knygą „Diagnozė – blogmamė.
Pradžioje – tinklaraštis
Giedrė – buvusi Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokinė. Kaip pati pasakojo, mokytis jai sekėsi puikiai, o viena mėgstamiausių pamokų buvo lietuvių kalba. Todėl nenuostabu, kad ji pasirinko lietuvių filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete. Po studijų ji įsidarbino valstybinėje įstaigoje ir laiko rašymui nelabai turėjo. O prieš gerus metus gimęs sūnelis pakoregavo jaunos mamos planus. Kai mažylis miegodavo, Giedrė vėl pradėjo kurti šmaikščius eilėraščius. Juose atskleidžiamas neseniai „iškeptų“ mamų gyvenimas ir kasdienybė, kuri nėra tokia tobula, kaip rašoma literatūroje ar „supermamyčių“ forumuose.
Pasak G. Augustauskienės, viskas prasidėjo nuo to, kai į feisbuko „Gruodinukų“ grupę ji parašė ketureilį su grotažyme „blogmamė“.
„Į grupę susibūrusios mamos mane nuolat skatino kurti savo interneto puslapį, bet man pritrūkdavo drąsos. Rūta, viena iš aktyviausių „Gruodinuko“ mamų, pradėjo organizuoti logotipo kūrimą ir taip tapome „Blogmamės“ bendraautorėmis“, – pasakojo G. Augustauskienė.
Sulaukė pasiūlymo
Pasak moterų, išleisti knygą jos neplanavo ir jokių minčių apie tai nebuvo, bet viską „sujaukė“ „Alma Literra“ leidinių vadovės Ugnės Giese žinutė. Leidyklos atstovė pasiūlė mintis apie motinystę perkelti į knygos puslapius.
„Jeigu ne Rūta, knygos apskritai nebūtų. Ji mane drąsino, skatino kurti, o aš pradžioje bijojau, bandžiau rasti paaiškinimų, kad nebus laiko, minčių. Dabar labai džiaugiuosi ir esu dėkingai draugei, jog neklausė mano atsikalbinėjimų“, – prisiminė Giedrė.
Knygos leidimas užtruko metus. Pasak moterų, pats rašymo procesas buvo visai neilgai, nes visi išgyvenimai ir patirtys buvo „švieži“. Daugiausia laiko pareikalavo rankraščio taisymas, derinimas ir redagavimas.
„Knygoje dalijamės savo asmenine patirtimi, todėl dėlioti mintis ir rašyti nebuvo sunku. Čia ne romanas, kur siužetas būna išgalvotas“, – pasakojo Rūta Prialgauskienė.
Knygos autorės neslėpė, kad buvo kilę minčių viską mesti. Nes, pasak jų, kiekviena turi tvirtą charakterį ir skirtingas nuomones tam tikrais vaikų auginimo klausimais. Sunkiausia buvo susitarti dėl to, kaip turi atrodyti knygos maketas ir turinys, nes abi moterys norėjo būti patenkintos galutiniu bendro darbo rezultatu.
Nesuvaidinta motinystė
Pasak abiejų, nėštumas, gimdymas ir motinystė visuomenėje yra pateikiami kaip patys gražiausi moters gyvenimo etapai. Tačiau joms teko išgyventi prieštaringų jausmų.
Nėštumo laikotarpiu moterys susidūrė su problemomis, apie kurias kalbama mažai. Nuostabią žinią apie naują gyvybę „pranešė“ rytinis pykinimas, greitai didėjantis svoris taip pat nedžiugino.
Nors augindamos naujagimius moterys susidūrė su sunkumais, bet į savo kasdienybę jos žiūrėdavo šmaikščiai, mokėjo pasišaipyti iš savęs ir savo vaikų, nes kritinėse situacijose gelbėdavo tik juokas. Visus patirtus jausmus, išgyvenimus, nesėkmes jos perteikė knygoje. Taip į eilėraštį sugulė triukšmingų kūdikio maudynių įtampa.
Man bloga, sukasi galva,
Namuose užvirė tikra pekla.
Šauksmai, riksmai, kažkoks durnizmas!
Lyg būt įvykęs tikras egzorcizmas!
Tėvams baisu – iškvies tarnybas,
Atims vaikus, neišklausys gynybos...
Ir štai už durų stovi pareigūnai...
– Atsiprašau, bandau išmaudyt sūnų!
„Besilaukdamos manėme, kad auginti vaikus labai lengva, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Iš savo nesėkmių mes mokėmės ir griovėme „supermamyčių“ sukurtus stereotipus“, – kalbėjo Rūta ir Giedrė.
Verta paminėti ir tai, kad knygoje rasite ne tik mamų istorijas. Įvairias situacijas kiekviename skyriuje išsamiai komentuoja akušerė-ginekologė Gintarė Čipinienė.
Siekia tolerancijos
Nėra bendros nuomonės, kur turėtų miegoti vaikas – atskiroje lovytėje, su tėvais, o gal net atskirame kambaryje. Nesutariama dėl amžiaus, kada mažylis vaikas turėtų eiti į vaikų darželį. Nėra bendro sutarimo dėl to, kiek laiko palikti vaikutį darželyje pirmosiomis dienomis.
Todėl labai svarbu išmokti išklausyti, toleruoti ir suprasti kitokią nuomonę. Dėl to visiškai nebūtina pakeisti asmeninių nuostatų, vertybių ar imti kitaip auklėti savo vaiką.
„Knygoje aprašytais pavyzdžiais norime parodyti, kad kiekviena mama yra ypatinga. Negalima smerkti moterų už pasirinkimus, kaip, jų nuomone, reikia auginti vaikus“, – kalbėjo „blogmamės“ Rūta ir Giedrė.
Giedrė pasakojo, kad sulaukdavo neigiamų aplinkinių reakcijų ir įvairių komentarų dėl jai atlikto Cezario pjūvio ir kūdikio maitinimo pieno mišiniu. O įvairūs komentarai neseniai gimdžiusioms mamoms gali sukelti depresiją ar kitų psichologinių problemų.
„Gimus kūdikiui gyvenimas apsivertė 360 laipsnių kampu. Ir dar aplinkiniai nuolat graužia dėl tavo sprendimų... Ar visi gali tai atlaikyti? Džiugu, jei yra artimųjų, kurie palaiko, pataria. O jeigu – atvirkščiai?..“ – svarstė Giedrė.
Viena iš knygos idėjų ir buvo ta, kad reikia nuraminti naujagimio neseniai susilaukusias mamas ir parodyti, jog tokių, kaip jos, – tikrai ne viena.
Planuoja susitikimą Vilkaviškyje
Neseniai prekyboje atsiradusi knyga jau turi nemažą skaitytojų ratą. Moterys džiaugėsi, kad sulaukia palaikymo ir padėkos žinučių. O tai, pasak jų, didžiausias įvertinimas.
„Mums nėra svarbiausia, kad knyga taptų „bestseleriu“. Tikiuosi nuraminti nėštumą planuojančias ir besilaukiančias moteris. Jeigu bent viena iš jų, perskaičiusi knygą, nusišypsos ir atsikvėps – mūsų tikslas bus pasiektas“, – kalbėjo Rūta.
Neseniai knygą išleidusios moterys ir toliau kuria eiles ir plečia savo sekėjų ratą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. O pasibaigus karantinui Rūta ir Giedrė planuoja susitikimą su mamomis Vilkaviškyje, kur pristatys knygą.
Vilniuje gyvenanti vilkaviškietė Giedrė Augustauskienė su drauge Rūta Prialgauskiene prieš metus sukūrė tinklaraštį „Blogmamė“. Jo populiarumas augo dienomis. Moterys dalijosi eilėraščiais, šmaikščiai atskleisdamos savo kasdienybę. Šiuo metu tinklaraštis turi apie 10 tūkst. sekėjų. Jaunos mamos vien tinklaraščiu neapsiribojo. Neseniai jos išleido knygą „Diagnozė – blogmamė. |
Giedrė – buvusi Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokinė. Kaip pati pasakojo, mokytis jai sekėsi puikiai, o viena mėgstamiausių pamokų buvo lietuvių kalba. Todėl nenuostabu, kad ji pasirinko lietuvių filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete. Po studijų ji įsidarbino valstybinėje įstaigoje ir laiko rašymui nelabai turėjo. O prieš gerus metus gimęs sūnelis pakoregavo jaunos mamos planus. Kai mažylis miegodavo, Giedrė vėl pradėjo kurti šmaikščius eilėraščius. Juose atskleidžiamas neseniai „iškeptų“ mamų gyvenimas ir kasdienybė, kuri nėra tokia tobula, kaip rašoma literatūroje ar „supermamyčių“ forumuose.
Pasak G. Augustauskienės, viskas prasidėjo nuo to, kai į feisbuko „Gruodinukų“ grupę ji parašė ketureilį su grotažyme „blogmamė“.
„Į grupę susibūrusios mamos mane nuolat skatino kurti savo interneto puslapį, bet man pritrūkdavo drąsos. Rūta, viena iš aktyviausių „Gruodinuko“ mamų, pradėjo organizuoti logotipo kūrimą ir taip tapome „Blogmamės“ bendraautorėmis“, – pasakojo G. Augustauskienė.
Pasak moterų, išleisti knygą jos neplanavo ir jokių minčių apie tai nebuvo, bet viską „sujaukė“ „Alma Literra“ leidinių vadovės Ugnės Giese žinutė. Leidyklos atstovė pasiūlė mintis apie motinystę perkelti į knygos puslapius.
„Jeigu ne Rūta, knygos apskritai nebūtų. Ji mane drąsino, skatino kurti, o aš pradžioje bijojau, bandžiau rasti paaiškinimų, kad nebus laiko, minčių. Dabar labai džiaugiuosi ir esu dėkingai draugei, jog neklausė mano atsikalbinėjimų“, – prisiminė Giedrė.
Knygos leidimas užtruko metus. Pasak moterų, pats rašymo procesas buvo visai neilgai, nes visi išgyvenimai ir patirtys buvo „švieži“. Daugiausia laiko pareikalavo rankraščio taisymas, derinimas ir redagavimas.
„Knygoje dalijamės savo asmenine patirtimi, todėl dėlioti mintis ir rašyti nebuvo sunku. Čia ne romanas, kur siužetas būna išgalvotas“, – pasakojo Rūta Prialgauskienė.
Knygos autorės neslėpė, kad buvo kilę minčių viską mesti. Nes, pasak jų, kiekviena turi tvirtą charakterį ir skirtingas nuomones tam tikrais vaikų auginimo klausimais. Sunkiausia buvo susitarti dėl to, kaip turi atrodyti knygos maketas ir turinys, nes abi moterys norėjo būti patenkintos galutiniu bendro darbo rezultatu.
Pasak abiejų, nėštumas, gimdymas ir motinystė visuomenėje yra pateikiami kaip patys gražiausi moters gyvenimo etapai. Tačiau joms teko išgyventi prieštaringų jausmų.
Nėštumo laikotarpiu moterys susidūrė su problemomis, apie kurias kalbama mažai. Nuostabią žinią apie naują gyvybę „pranešė“ rytinis pykinimas, greitai didėjantis svoris taip pat nedžiugino.
Nors augindamos naujagimius moterys susidūrė su sunkumais, bet į savo kasdienybę jos žiūrėdavo šmaikščiai, mokėjo pasišaipyti iš savęs ir savo vaikų, nes kritinėse situacijose gelbėdavo tik juokas. Visus patirtus jausmus, išgyvenimus, nesėkmes jos perteikė knygoje. Taip į eilėraštį sugulė triukšmingų kūdikio maudynių įtampa.
Man bloga, sukasi galva,
Namuose užvirė tikra pekla.
Šauksmai, riksmai, kažkoks durnizmas!
Lyg būt įvykęs tikras egzorcizmas!
Tėvams baisu – iškvies tarnybas,
Atims vaikus, neišklausys gynybos...
Ir štai už durų stovi pareigūnai...
– Atsiprašau, bandau išmaudyt sūnų!
„Besilaukdamos manėme, kad auginti vaikus labai lengva, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Iš savo nesėkmių mes mokėmės ir griovėme „supermamyčių“ sukurtus stereotipus“, – kalbėjo Rūta ir Giedrė.
Verta paminėti ir tai, kad knygoje rasite ne tik mamų istorijas. Įvairias situacijas kiekviename skyriuje išsamiai komentuoja akušerė-ginekologė Gintarė Čipinienė.
Nėra bendros nuomonės, kur turėtų miegoti vaikas – atskiroje lovytėje, su tėvais, o gal net atskirame kambaryje. Nesutariama dėl amžiaus, kada mažylis vaikas turėtų eiti į vaikų darželį. Nėra bendro sutarimo dėl to, kiek laiko palikti vaikutį darželyje pirmosiomis dienomis.
Todėl labai svarbu išmokti išklausyti, toleruoti ir suprasti kitokią nuomonę. Dėl to visiškai nebūtina pakeisti asmeninių nuostatų, vertybių ar imti kitaip auklėti savo vaiką.
„Knygoje aprašytais pavyzdžiais norime parodyti, kad kiekviena mama yra ypatinga. Negalima smerkti moterų už pasirinkimus, kaip, jų nuomone, reikia auginti vaikus“, – kalbėjo „blogmamės“ Rūta ir Giedrė.
Giedrė pasakojo, kad sulaukdavo neigiamų aplinkinių reakcijų ir įvairių komentarų dėl jai atlikto Cezario pjūvio ir kūdikio maitinimo pieno mišiniu. O įvairūs komentarai neseniai gimdžiusioms mamoms gali sukelti depresiją ar kitų psichologinių problemų.
„Gimus kūdikiui gyvenimas apsivertė 360 laipsnių kampu. Ir dar aplinkiniai nuolat graužia dėl tavo sprendimų... Ar visi gali tai atlaikyti? Džiugu, jei yra artimųjų, kurie palaiko, pataria. O jeigu – atvirkščiai?..“ – svarstė Giedrė.
Viena iš knygos idėjų ir buvo ta, kad reikia nuraminti naujagimio neseniai susilaukusias mamas ir parodyti, jog tokių, kaip jos, – tikrai ne viena.
Neseniai prekyboje atsiradusi knyga jau turi nemažą skaitytojų ratą. Moterys džiaugėsi, kad sulaukia palaikymo ir padėkos žinučių. O tai, pasak jų, didžiausias įvertinimas.
„Mums nėra svarbiausia, kad knyga taptų „bestseleriu“. Tikiuosi nuraminti nėštumą planuojančias ir besilaukiančias moteris. Jeigu bent viena iš jų, perskaičiusi knygą, nusišypsos ir atsikvėps – mūsų tikslas bus pasiektas“, – kalbėjo Rūta.
Neseniai knygą išleidusios moterys ir toliau kuria eiles ir plečia savo sekėjų ratą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. O pasibaigus karantinui Rūta ir Giedrė planuoja susitikimą su mamomis Vilkaviškyje, kur pristatys knygą.
Publikuota: 2020-04-01 08:50:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|