Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-02-27 09:36

---

Po praeitą antradienį linksmai švęstų Užgavėnių Bažnyčios liturgija trečiadienį, Pelenų dieną, priminė žmogaus gyvenimo trapumą žemėje. Per ateinančias savaites iki Velykų tikintieji raginami labiau įsigilinti ir apmąstyti kančios ir prisikėlimo slėpinį, vengti triukšmingų pasilinksminimų, prisilaikyti pasninko. Kiek tai šiandienos žmogui artima ir priimtina, teįvertina kiekvienas atskirai.

Pelenų dieną prelatas Vytautas Gustaitis išsakė mintį, jog gavėnios pasninkas ir rimtis – tai kaip mokykla, kurioje stengtumėmės išmokti atsisakyti kai kurių dalykų, įpročių dėl kilnesnių idėjų, gražesnio gyvenimo, įsigilintume į savo pareigą Išganymo istorijoje ir kasdienybėje. Pasak dvasininko, į pasninką turėtume žiūrėti kaip į meilės tarnystę – tuo, ko atsisakome patys neprivalgydami, sušelptume vargstančius, stokojančius maisto. Juk darydami gera patys tampame geresni, ir tada aplinkui gėrio atsiranda daugiau.



Pakalbinome keletą praktikuojančių katalikų mokytojų ir klausėme, ar jų gyvenime kas nors pasikeičia atėjus gavėnios metui, ar prisiima jie šiam laikotarpiui kokių nors įsipareigojimų, kaip sekasi juos įgyvendinti.



Lina: „Aišku, kad pasikeičia. Visada permąstau, ką nuveikiau, ką galėčiau nuveikti, kokius gerus darbus galėčiau padaryti ne tik savo artimui, bet ir priešui, ko ir už ką turėčiau atsiprašyti. Pradedu labiau analizuoti save, savo poelgius, mąstau ir apie artimuosius, kaip galima būtų juos nukreipti geresne linkme. Žinodama blogas savo charakterio savybes bei ydas pasiryžtu, jog bandysiu po trupučiuką jas įveikti ir paversti dorybėmis. O sekasi tai visaip, bet teigiamus poslinkius jaučiu. Mat mokyklos aplinka, darbas su vaikais padeda savo pasiryžimus realizuoti, tiesiog egzaminuoja. Šeimoje taip pat mokausi save suvaldyti, tilpti į sau išsikeltų reikalavimų rėmus“.

Rasa: „Negalėčiau konkrečiau pasakyti, jog turiu kokių nors pasiryžimų. Su pavydu žiūriu į kolegę, kuri laikosi tvirtų vidinių įsipareigojimų, – aš, matyt, tam dar nesubrendau. Tačiau gavėnia mūsų šeimoje – ramybės metas, nes vyrui nereikia groti renginiuose ar pobūviuose, savaitgaliais galime pabūti visa šeima kartu. O tai ir yra pati didžiausia vertybė“.

Vilma: „Šeimoje stengiuosi išlaikyti susikaupimo dvasią, kad mažiau būtų žiūrimas televizorius, o jeigu ir žiūrima, tai dvasingesnės laidos, iš kurių galima kažko pasimokyti. Gavėnios penktadieniais šeimoje pasninkaujame nuo mažiausio iki didžiausio – mūsų vaikai tai žino ir nepamiršta. Labiausiai susikoncentruojame į Didžiąją savaitę, tada mums svarbu dalyvauti Bažnyčios liturgijoje, išvengti nereikalingo triukšmo.

Šiuo metu didelių asmeninių pasiryžimų neturiu, paprasčiausiai esu įsukta į gyvenimo tempą. Na, nors ir taip mažai vartoju, bet gavėnios laiku visai negeriu alkoholio, nedalyvauju triukšminguose susibūrimuose. Visada per gavėnią papuola mažiausios mergaitės gimtadienis, tai jį stengiamės atšvęsti kitaip nei kitų trijų vaikų“.

Leonora: „Labiau susikaupiu, mokiniams paaiškinu apie gavėnios prasmę. Kol augo vaikai, gavėnios penktadieniais laikydavomės pasninko, sekmadieniais visa šeima kartu eidavome į bažnyčią. Kai vaikai išsiskirstė, atsiranda daugiau laiko save tobulinti, paskaityti dvasinės literatūros. Be to, atsigręži ir prisimeni savo šaknis – permąstai, ką davė žemė, aplinka, kurioje gimei ir augai, bei pasveri, ką iki dabar savyje užauginai. Kuo vyresnis daraisi, tuo daugiau semiesi išminties iš tų pavyzdžių, kuriuos turėjai vaikystėje. Prisimeni, kaip elgėsi, mokė tėvai, o pridėjęs įgytas žinias – pasidarai tam tikras išvadas. Aš manau, kad suaugusiam žmogui pasiryžimus įgyvendinti netrukdo niekas – tik jis pats gali to norėti arba nenorėti“.

Vitalija: „Atėjus gavėniai visada norisi rimties, susikaupimo, kažkokio sielos apsivalymo. Paprastai daugiau pasigilinu į tai, kas gyvenime yra gera ir kas bloga“.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---