Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iniciatyvos

---

Panika ir nerimas dėl koronaviruso ir jį lydinčios gyventojų saviizoliacijos sparčiai auga. Daugelio mintyse vyrauja „blogiausias scenarijus“, gąsdina viruso plitimo greitis ir mastas. Tačiau visuomenę, ko gero, įaudrina ne tik pati viruso grėsmė, bet ir aplinkoje bei socialinėse medijose sėjama panika ir stresas.

Juntamas nerimas dėl pandemijos mums netgi naudingas, nes jis skatina veikti: dažniau plauti rankas, vengti masinių susibūrimo vietų, atidėti suplanuotas keliones. Nerimas taip pat kyla, kai baiminamasi dėl artimųjų sveikatos, jų netekties. Tai – natūralūs, suprantami jausmai, kylantys šioje situacijoje. Tačiau svarbu pasirūpinti, kad nerimas netaptų per didelis, perdėtas – kai imama jaudintis dėl įsivaizduojamų, mažai tikėtinų situacijų. Dažnai patiriamas nerimo jausmas perauga į stresą, sukelia baimės jausmą, gali prasidėti panikos atakos. Toks psichologinis ir emocinis stresas žmogaus sveikatai yra žalingas.

Žmogaus kūnas susijęs su emocijomis, jausmais, nuotaikomis. Kai žmogus perdėtai nerimauja, įtampą patiria ir jo kūnas – išsiskiria daugiau streso hormono, kuris silpnina imunitetą, mažina atsparumą ligoms, trukdo sveikti. Todėl šioje ypatingoje situacijoje ypač svarbu rūpintis ne tik savo kūnu bei jo apsauga, bet ir savo emocine savijauta. Skirkite daugiau laiko savo pomėgiams: eikite pasivaikščioti gamtoje, klausykitės malonios muzikos, žiūrėkite mėgstamus filmus ar įdomias laidas. Jei kamuoja itin nerimastingos mintys, padėti gali kvėpavimo ir relaksacijos pratimai, pokalbis su artimaisiais ar bičiuliais.

Pasidalijimas patiriamais slegiančiais išgyvenimais su draugais ar artimaisiais veiksmingiausiai mažina nerimo jausmą, tačiau šiuo metu paisant rekomendacijų reikėtų vengti gyvo kontakto su žmonėmis. O tai gali itin paskatinti vienišumo ir dar didesnės atskirties jausmą. Pokalbiai telefonu tampa saugiausia bendravimo priemone, kuri veiksmingai padeda sugrįžti ramybės jausmui.

Tad „Sidabrinė linija“ siūlo pagalbą. Tai yra nemokama draugystės, bendravimo ir emocinės pagalbos telefonu paslauga vienišiems, atskirtį ir izoliaciją išgyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, siūlanti galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.

„Sidabrinėje linijoje“ užsiregistravusių senolių skaičius jau pasiekė du tūkstančius. Projektui padeda daugiau nei trys šimtai savanorių, o nuo „Sidabrinės linijos“ veiklos pradžios iš viso įvyko jau daugiau nei 40 tūkst. pokalbių, kurių bendra trukmė siekia kone 800 tūkst. minučių, arba daugiau nei 13 tūkst. valandų.

Jaučiant poreikį būti išklausytam ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniams pokalbiams telefonu, galima skambinti nemokamu telefonu 8 800 800 20. „Sidabrinės linijos“ konsultantės išklausys, nuramins, suteiks pagalbą, patars ir užregistruos draugystės ir bendravimo telefonu paslaugai.

Kreiptis gali visi, kas išgyvena vienatvės tuštumą, bet nori bendrauti ir turėti nuolatinį pašnekovą.

„Sidabrine linija“ naudotis paprasta, saugu ir nieko nekainuoja. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriam rūpi, kaip jaučiatės šiandien.



Justina BELEVIČIENĖ

„Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---