|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-02-27 08:44
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Miškingos žemės turėjusiam pilviškiečiui dabar tenka pačiam pirktis malkų. Solidaus amžiaus žmogus manė, kad bent šiais metais rūpintis kuru jam neprireiksią ir tikėjosi jo gauti iš mišką pirkusio kaimyno.
Pardavė mišką
79-erių Jonas Gudelis dar visai neseniai valdė apie 10 ha žemės ir 68 arus miško Duoniškių kaime (Gražiškių sen.). Tačiau solidaus amžiaus vyras pats žemės dirbti nebepajėgė, rūpintis mišku taip pat buvo per sunku, tad turtą nutarė parduoti.
„Kupčiaus“ toli ieškoti nereikėjo. Čia pat, gretimoje gatvėje, gyvenantis kaimynas Algimantas Aleknavičius iškart panoro pirkti ir žemę, ir mišką. Žemių pardavimo versle nusimanantis kaimynas pasiūlė tuomet neblogą kainą – po 1500 litų už hektarą. J.Gudelis prisimena, kad parduoti hektarus jau buvo suderėjęs su kitu pirkėju, šis dar žadėjo ir malkų atvežti, bet kaimynas Algis už žemę pasiūlė didesnę kainą. Anot Jono, jis A.Aleknavičiui užsiminė, kad reikėtų pridėti ir malkų, mat iš ano pirkėjo buvo išsiderėjęs visą mašinos priekabą. Kaip teigia J.Gudelis, kaimynas Algis su tokia sąlyga iškart sutikęs.
Žadėjo malkų
Pernai balandį vyrai nuėjo pas notarą, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, A.Aleknavičius J.Gudeliui sumokėjo visus derėtus pinigus ir buvęs šeimininkas atidavė visus žemės dokumentus. Pasak J.Gudelio, žemę gavęs kaimynas iš pradžių dar vis žadėdavo atvežti malkų. Kai prasidėjo šalčiai, J.Gudelis vėl priminė apie pažadą.
Senolis Jonas sakė suprantąs, kad žodinis sandoris dėl malkų liko niekur neužfiksuotas ir nei teismuose, nei kitose institucijose jis teisybės nerasiąs. Priekaba malkų dabar kainuoja 700 litų. „Tai dideli pinigai, – svarstė J.Gudelis. – Tokios skolos užmiršti negalima, tai ne kokį butelį pasiskolinti“.
Anot Jono, prieš kelerius metus kaimynas iš jo pasiskolino butelį degtinės, bet taip skolos ir negrąžino. Buvę ir kitų nesusipratimų.
Solidaus amžiaus žmogus tikisi, kad bent perskaitęs laikraštyje kaimynas susipras ir pažadą visgi ištesės. O jei nesusipras, tai bent susigės.
Brangiai kainuoja
Algimantas Aleknavičius nė kiek nenustebo, kad Jonas Gudelis kreipėsi pagalbos į žurnalistus. Mat kaimynas apie žadėtas malkas jam nuolat primena ir geruoju, ir piktuoju. Tačiau žemę iš kaimyno pirkęs pilviškietis nesijaučia apgavęs senolį. Algimantas tvirtina, kad tuomet, kai buvo deramasi dėl žemės kainos, apie malkas kalbėta nebuvo. Tik vėliau senolis pradėjo šnekėti, kad kaimynas iš nupirkto miško parvežtų malkų.
– Sakiau jam, kad man reikia samdyti žmonių miške malkoms nupjauti, mašiną joms parvežti. O kilometras kelio kainuoja 2 litus, todėl man susidarys nemenka suma išlaidų, – aiškinosi A.Aleknavičius. – Be to, miškininkai leidimus miškui kirsti išduoda tik nuo rugpjūčio, o aš jau liepos mėnesį žemes ir mišką pardaviau kitam šeimininkui. Tai kaip aš dabar pripjausiu malkų svetimoje žemėje?
Dokumento nepasirašė
A.Aleknavičius neslėpė, kad perparduodamas J.Gudelio žemę uždirbo, bet juk to įstatymas nedraudžia.
Pilviškietis teigė puikiai išmanąs žemės pikimo-pardavimo reikalus, nes dabar įgaliotas tvarkyti dviejų amerikiečių žemių dokumentus.
– Toje Jono žemėje augo vien krūmynai, rankos storio alksniukai, tai dvi savaites reikėtų dirbti, kad tiek malkų prirankiotum. Aš net
pats sau malkų iš ten nepjoviau, nusipirkau ąžuolinių atraižų, ir viskas, – aiškinosi medžio apdirbimo įmonėje dirbantis vyras.
Paskutinįkart su kaimynu apie žadėtas malkas Algimantas kalbėjo prieš pat Naujuosius.
– Tiesiai pasakiau: Jonai, malkų nebus! Miškas jau nei tavo, nei mano. Mes raštiškai nieko nepasirašėme. Raštiškai užfiksuota viena – pinigai sumokėti, aš tau nieko neskolingas ir jokių pretenzijų nereikšk, – apie paskutinį pokalbį su kaimynu pasakojo Algimantas.
– Kai pasirašėme pas notarą sutartį, keliskart siūliau, kad gal reikia įrašyti kokių papildomų sąlygų. Tada Jonas sakė, kad jam nieko nereikia, tik kad greičiau duočiau pinigus. Tuo viskas ir baigėsi. Aš viską sąžiningai atlikau, pinigus sumokėjau iki lito, gražiai suderėjome, padavėme vienas kitam ranką. Šiais laikais viską reikia surašyti „ant popieriaus“ apsidraudžiant, kad nekiltų problemų, – savo poziciją dėstė pilviškietis.
Paklaustas, ar negalėtų dėl šventos ramybės ir kaimynui parvežti medžio atraižų iš įmonės, kurioje dirba, kad senukas nesijaustų apgautas, A.Aleknavičius sakė, jog galbūt galėtų, bet Jonas to niekada neprašė.
Miškingos žemės turėjusiam pilviškiečiui dabar tenka pačiam pirktis malkų. Solidaus amžiaus žmogus manė, kad bent šiais metais rūpintis kuru jam neprireiksią ir tikėjosi jo gauti iš mišką pirkusio kaimyno. |
79-erių Jonas Gudelis dar visai neseniai valdė apie 10 ha žemės ir 68 arus miško Duoniškių kaime (Gražiškių sen.). Tačiau solidaus amžiaus vyras pats žemės dirbti nebepajėgė, rūpintis mišku taip pat buvo per sunku, tad turtą nutarė parduoti.
„Kupčiaus“ toli ieškoti nereikėjo. Čia pat, gretimoje gatvėje, gyvenantis kaimynas Algimantas Aleknavičius iškart panoro pirkti ir žemę, ir mišką. Žemių pardavimo versle nusimanantis kaimynas pasiūlė tuomet neblogą kainą – po 1500 litų už hektarą. J.Gudelis prisimena, kad parduoti hektarus jau buvo suderėjęs su kitu pirkėju, šis dar žadėjo ir malkų atvežti, bet kaimynas Algis už žemę pasiūlė didesnę kainą. Anot Jono, jis A.Aleknavičiui užsiminė, kad reikėtų pridėti ir malkų, mat iš ano pirkėjo buvo išsiderėjęs visą mašinos priekabą. Kaip teigia J.Gudelis, kaimynas Algis su tokia sąlyga iškart sutikęs.
Pernai balandį vyrai nuėjo pas notarą, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, A.Aleknavičius J.Gudeliui sumokėjo visus derėtus pinigus ir buvęs šeimininkas atidavė visus žemės dokumentus. Pasak J.Gudelio, žemę gavęs kaimynas iš pradžių dar vis žadėdavo atvežti malkų. Kai prasidėjo šalčiai, J.Gudelis vėl priminė apie pažadą.
Senolis Jonas sakė suprantąs, kad žodinis sandoris dėl malkų liko niekur neužfiksuotas ir nei teismuose, nei kitose institucijose jis teisybės nerasiąs. Priekaba malkų dabar kainuoja 700 litų. „Tai dideli pinigai, – svarstė J.Gudelis. – Tokios skolos užmiršti negalima, tai ne kokį butelį pasiskolinti“.
Anot Jono, prieš kelerius metus kaimynas iš jo pasiskolino butelį degtinės, bet taip skolos ir negrąžino. Buvę ir kitų nesusipratimų.
Solidaus amžiaus žmogus tikisi, kad bent perskaitęs laikraštyje kaimynas susipras ir pažadą visgi ištesės. O jei nesusipras, tai bent susigės.
Algimantas Aleknavičius nė kiek nenustebo, kad Jonas Gudelis kreipėsi pagalbos į žurnalistus. Mat kaimynas apie žadėtas malkas jam nuolat primena ir geruoju, ir piktuoju. Tačiau žemę iš kaimyno pirkęs pilviškietis nesijaučia apgavęs senolį. Algimantas tvirtina, kad tuomet, kai buvo deramasi dėl žemės kainos, apie malkas kalbėta nebuvo. Tik vėliau senolis pradėjo šnekėti, kad kaimynas iš nupirkto miško parvežtų malkų.
– Sakiau jam, kad man reikia samdyti žmonių miške malkoms nupjauti, mašiną joms parvežti. O kilometras kelio kainuoja 2 litus, todėl man susidarys nemenka suma išlaidų, – aiškinosi A.Aleknavičius. – Be to, miškininkai leidimus miškui kirsti išduoda tik nuo rugpjūčio, o aš jau liepos mėnesį žemes ir mišką pardaviau kitam šeimininkui. Tai kaip aš dabar pripjausiu malkų svetimoje žemėje?
A.Aleknavičius neslėpė, kad perparduodamas J.Gudelio žemę uždirbo, bet juk to įstatymas nedraudžia.
Pilviškietis teigė puikiai išmanąs žemės pikimo-pardavimo reikalus, nes dabar įgaliotas tvarkyti dviejų amerikiečių žemių dokumentus.
– Toje Jono žemėje augo vien krūmynai, rankos storio alksniukai, tai dvi savaites reikėtų dirbti, kad tiek malkų prirankiotum. Aš net pats sau malkų iš ten nepjoviau, nusipirkau ąžuolinių atraižų, ir viskas, – aiškinosi medžio apdirbimo įmonėje dirbantis vyras.
Paskutinįkart su kaimynu apie žadėtas malkas Algimantas kalbėjo prieš pat Naujuosius.
– Tiesiai pasakiau: Jonai, malkų nebus! Miškas jau nei tavo, nei mano. Mes raštiškai nieko nepasirašėme. Raštiškai užfiksuota viena – pinigai sumokėti, aš tau nieko neskolingas ir jokių pretenzijų nereikšk, – apie paskutinį pokalbį su kaimynu pasakojo Algimantas.
– Kai pasirašėme pas notarą sutartį, keliskart siūliau, kad gal reikia įrašyti kokių papildomų sąlygų. Tada Jonas sakė, kad jam nieko nereikia, tik kad greičiau duočiau pinigus. Tuo viskas ir baigėsi. Aš viską sąžiningai atlikau, pinigus sumokėjau iki lito, gražiai suderėjome, padavėme vienas kitam ranką. Šiais laikais viską reikia surašyti „ant popieriaus“ apsidraudžiant, kad nekiltų problemų, – savo poziciją dėstė pilviškietis.
Paklaustas, ar negalėtų dėl šventos ramybės ir kaimynui parvežti medžio atraižų iš įmonės, kurioje dirba, kad senukas nesijaustų apgautas, A.Aleknavičius sakė, jog galbūt galėtų, bet Jonas to niekada neprašė.
Publikuota: 2007-02-27 08:44:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|