„Santaka“ / Įvykdė įpareigojimą atkurti nepriklausomą valstybę / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 1 €)


Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Signataro Jono Mačio vardinio balsavimo kortelė.

Nuotr. iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo.


Įvykdė įpareigojimą atkurti nepriklausomą valstybę

Daugelis turime įspūdį, patirtą po žinios apie pasirašytą Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Mūsų asmeniniai prisiminimai neabejotinai vertingi. Švęsdami Kovo 11-osios aktu susigrąžintos nepriklausomybės trisdešimtmetį norime priminti, kas konkrečiai vyko Aukščiausiojoje Taryboje tą 1990-ųjų dieną. Šie istoriniai faktai ir mūsų rajono žmonių deleguoto deputato, signataro Jono Mačio mintys yra užfiksuoti Andriaus GRYGELAIČIO knygoje „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Jonas Mačys“.

„Jau po pirmojo Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, įvykusio kovo 10 d., Sąjūdžio remti kandidatai Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo salėje rinkosi pasitarti, ar skelbti Nepriklausomybę jau rytojaus dienos posėdyje, ar ne. Šis klausimas įvairių grupelių ne kartą buvo aptariamas ir anksčiau. Po karštų diskusijų ir konsultacijų su Lietuvos ambasadoriumi JAV Stasiu Lozoraičiu nutarta neatidėlioti.

Nors tarp deputatų vyravo įvairių nuomonių, tačiau apsispręsti skelbti Nepriklausomybę įtakos turėjo ir kovo 12-ąją turėjęs prasidėti TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuris ruošėsi svarstyti išstojimo iš TSRS įstatymą.

Kovo 11-osios posėdyje dalyvavo 130 į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų deputatų. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis <...>.

Tame pačiame posėdyje, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui pateikus deklaraciją „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, deputatai balsavo už. Šiame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos rinkėjai, suteikdami deputatams tautos įgaliotinių statusą, įpareigojo juos atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę per šią Aukščiausiąją Tarybą, „kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba“.

Vėliau buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriuo nutarta valstybę vadinti „Lietuvos Respublika“ ir nuo šiol vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės herbą ir ženklą – Vytį.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius deputatams taip pat pateikė nutarimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir įstatymo „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ projektus. Įvykus diskusijai ir suredagavus šiuos dokumentus, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis vardiniam deputatų balsavimui pateikė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Deputatams užpildžius balsavimo biuletenius, 22 val. 44 min. paskelbti istorinio balsavimo rezultatai. Už Akto priėmimą, užpildę balsavimo korteles, balsavo 124 deputatai, susilaikė 6, prieš balsavusiųjų nebuvo.

Po istorinės akimirkos sustoję deputatai ir svečiai sugiedojo Lietuvos valstybės himną, salėje kilo ovacijos, sveikinimai.

J. Mačys buvo vienas iš tų, kurie 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Pats suvalkietis šią datą yra įvardijęs kaip laimingiausią dieną savo gyvenime. Prisimindamas šią visai šaliai svarbią dieną, J. Mačys rašė: „Niekada nepamiršiu to didžiulio pakilimo, didžiulio džiugesio ir laimės ašarų, sulaukus Kovo 11-osios. <...> Atėjo laikas, kai vėl viską turėsime pradėti iš naujo, reikės daug ir tam pagrindas yra atkovota Laisvė bei Nepriklausomybė 1990 metų kovo 11-ąją.“



Galerija: Jono Mačio ąžuoliukas





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ugdymo įstaigos pradeda mokymą nuotoliniu būdu
* Karantinas riboja laisves, bet saugo mūsų sveikatą
* Koronavirusu gąsdina vilkikų vairuotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums sunku gyventi karantino sąlygomis?
Tikrai ne.
Nelengva, bet prisitaikau.
Patiriu didelių sunkumų.
Karantino reikalavimų nepaisau.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „gydymas prieš“?
Ne, netaisyklinga. Tai neteiktinas vertinys. Vartotina gydymas nuo ar pan., pvz.: gydymas prieš gripą (taisoma gydymas nuo gripo; gripo gydymas ), gydoma prieš ligas (taisoma nuo ligų; gydomos ligos ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas