„Santaka“ / Australija vilkaviškietei tapo trečiaisiais namais / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Keliauti mėgstantiems Kristinai ir Deividui didžiulį įspūdį paliko nepaprasto grožio Patagonija.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Australija vilkaviškietei tapo trečiaisiais namais

Eglė MIČIULIENĖ


Prieš penkiolika metų į Londoną pusmečiui išvykusi vilkaviškietė Kristina Dulskytė niekaip nesitikėjo, kad į Lietuvą gyventi jau nebegrįš, juo labiau kad likimas ją nuves į tolimąją Australiją.



Išvažiavo trumpam

Vilkaviškyje gimusi, augusi ir iki pat studijų gyvenusi Kristina Dulskytė, kaip ir daugelis jos bendraamžių, pasirinko studijas aukštojoje mokykloje. Kauno technologijos universitete mergina baigė ekonomikos studijas, o tuomet su drauge nusprendė nuvažiuoti padirbėti į Londoną.

– Tarėmės važiuoti gal pusmečiui ar metams. Londonas mums abiem patiko, nes ten jau anksčiau buvome praleidusios vieną vasarą. Tačiau viskas susiklostė taip, jog iš Londono į Lietuvą taip ir neteko grįžti, – pasakojo Kristina.

Viešėdama Jungtinėje Karalystėje vilkaviškietė susipažino su simpatišku londoniečiu Deividu, o po penkerių metų draugystės už jo ir ištekėjo.

Londone Kristina įgijo Tarptautinės licencijuotų ir atestuotų apskaitininkų asociacijos (ACCA) profesionalo kvalifikaciją, kuri prilygsta magistro laipsniui. Tada pradėjo dirbti tarptautinėje įmonėje, finansų skyriuje. Po kurio laiko abu jaunuoliai nutarė kelti sparnus į kitą pasaulio kraštą – Australiją.


– Tai buvo daugiau mano vyro idėja. Aš vieną kartą jau buvau sėkmingai emigravusi, bet Deividas irgi norėjo panašios patirties, jam buvo įdomu pakeisti aplinką. Žinoma, suviliojo ir geras Australijos klimatas, puikūs paplūdimiai, – sakė pašnekovė.



Vaikystėje beveik nuspėjo likimą

Kristina tvirtino, kad į kitą žemyną kraustytis pasiryžo be ilgų ir sunkių svarstymų. Galbūt šiek tiek įtakos turėjo ir faktas, jog šioje šalyje kurį laiką jau gyveno Deivido sesuo.

– Šiam žingsniui daug drąsos nereikėjo, nes visą laiką žinojome, kad jei nepatiks ar nepasiseks – galime grįžti atgal. Prisimenu, kaip vaikystėje mano močiutės draugės klausdavo, kuo norėčiau būti užaugusi. Aš atsakydavau, jog būsiu žurnaliste Australijoje. Jeigu dabar kas paklaustų, kodėl Australijoje, tikrai nežinočiau, ką atsakyti – tiesiog taip tada man šovė į galvą. Tai štai, žurnaliste netapau, bet Australija tapo trečiaisiais mano namais, – pasakojo kraštietė, dabar jau šeštus metus gyvenanti už tūkstančių kilometrų nuo savo gimtosios šalies.

Jauna šeima įsikūrė Australijos rytinėje pakrantėje, didžiausiame šalies mieste Sidnėjuje, turinčiame kone dvigubai daugiau gyventojų, nei jų yra visoje Lietuvoje.


Svetimame krašte lietuvė priprato nesunkiai.

– Visada laikausi taisyklės: gerbk šalį, kurioje gyveni, taip, kaip savo. Galbūt dėl to adaptacija nebuvo per daug sunki. Vis dėlto manau, kad australai yra daug konservatyvesni nei anglai, šioje šalyje daugiau biurokratijos. Tačiau apskritai mums čia patinka gyventi. Paplūdimiai Australijoje patys gražiausi, kiek tik esu mačiusi, ir jų yra daug, tad savaitgaliais nesunku susiorganizuoti mažas atostogas, – sakė Kristina. Moteris Sidnėjuje dirba finansininke, o laisvalaikiu sportuoja, vaikšto į paplūdimius – gyvena taip, kaip ir svajojo prieš atvykdama į šią šalį. Kiekvieną rytą keliaudama į darbą Kristina praeina pro Operos rūmus, įžymųjį Sidnėjaus tiltą, taigi akis kasdien džiugina puikūs vaizdai.



Šalį alina gaisrai

Vis dėlto pastaruoju metu Australijai tapo ypač sunku dėl pragariškų gaisrų. Visas pasaulis susirūpinęs seka naujienas iš ugnies alinamos šalies.

Gaisrų sezonas Australijoje fiksuojamas kiekvieną vasarą: karštas, sausas oras sudaro sąlygas gaisrui kilti. Tačiau šiemet orai ugniai plisti buvo ypač palankūs, todėl šalis išgyvena vieną didžiausių sausrų per kelis dešimtmečius. Teigiama, jog išdegę plotai jau prilygsta Olandijos ir Danijos teritorijoms. Gaisruose pražuvo trečdalis koalų populiacijos, o iš viso liepsnos pražudė per milijardą gyvūnų. Milžiniška žala padaryta ir gyventojams.


Pačios Kristinos šeima gyvena gana toli nuo gaisrų apimtų teritorijų, bet stichijos padarinius vis tiek jaučia.

– Šie metai yra labai sausi ir karšti. Dabar pas mus – vasara, praeitą dieną buvo per 40 laipsnių karščio, – pasakojo K. Dulskytė. – Ugnys siaučia arti miesto, todėl oro kokybė šiuo metu pas mus yra viena prasčiausių pasaulyje, nuolat jaučiamas smogas. Labai tikimės lietaus, bet metai itin sausi. Situacija yra bloga, daug žmonių neteko savo namų, kenčia gamta, laukiniai gyvūnai. Daugiausiai pagalbos ateina iš labdaringos ir savanoriškos veiklos, vyriausybė taip pat skyrė papildomų lėšų.

Tuo metu, kai gaisrai buvo įsišėlę smarkiausiai, Kristina su vyru buvo iškeliavę iš Australijos. Per tą laiką gaisrus šalyje apmalšino prasidėję lietūs. Tačiau šie greitai liovėsi, o ugnis įsišėlo vėl.

K. Dulskytės giminaičiai gyvena periferijoje, gerokai arčiau gaisro apimtų teritorijų, tad per patį piką jiems teko skubiai evakuotis. Jų užfiksuotuose vaizduose prie pat namų – jau nebe smogas, o raudoniu ir dūmais tvinksintis Australijos dangus.



Su Lietuva – per internetą

Taigi dabar Kristina su Deividu labai laukia rudens – galbūt tada, kai prasidės gausesni lietūs, ugnis pagaliau bus suvaldyta.

Beje, šie jauni žmonės ne visą laiką leidžia Australijoje – abu labai mėgsta keliauti. Tuo metu, kai Australijoje siautė kone smarkiausi gaisrai, jie buvo išvykę į kelionę po Čilę ir Argentiną. Abiem ši išvyka padarė didžiulį įspūdį. Ypač keliauninkai liko sužavėti Pietų Amerikos pietuose esančiu Patagonijos regionu, kurio gamta, anot Kristinos, yra nereali: turistus žavi gigantiški ledynai, unikali Ugnies Žemė, nuostabi kalnų, miškų ir ežerų sintezė.

Nemažą įspūdį keliautojams padarė ir anksčiau jų aplankyta Indija, safaris Pietinėje Afrikos dalyje, taip pat – Izraelis, Jordanija, Naujosios Zelandijos pietinė sala, Pietryčių Azija, ypač Mianmaras (Birma), kelionė Transsibiro traukiniu, Maldyvai ir... Europa. Beje, mažiausiai įspūdžių jaunai šeimai sukėlė tarp lietuvių vis labiau populiarėjantis Dubajus.

Visas šalis Kristina lankė dviese su Deividu – jis yra ne tik azartiškas keliautojas, bet ir puikiai moka suorganizuoti ir suplanuoti keliones.

Tačiau savo likimu patenkinta lietuvė pripažįsta, kad vienas trūkumas jos dabartiniame gyvenime vis dėlto yra: jau spėta pamilti Australija yra toli nuo Europos, tad sunkiau bendrauti su artimaisiais ir draugais. Sudėtinga ne tik gyvai juos pamatyti, bet ir susisiekti internetu dėl laiko skirtumo. Taigi visus pokalbius reikia planuoti iš anksto.


– Pasiilgstu namų. Su namiškiais „pasimatome“ tik per „Skype“, sutarę laiką. Kelionės į gimtinę kol kas neplanuoju, bet namuose esu buvusi jau labai seniai, tad tikrai būtų smagu apsilankyti Vilkaviškyje, – kalbėjo Kristina.



Galerija: Keliauja




Publikuota: 2020-02-13 13:19:56

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai