Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-02-22 10:14

---

Aplinkosaugininkai L.Puskunigis (kairėje) ir V.Bakas aiškino, kad jokia agentūra negali sustabdyti miško kirtimo, jei tai daryti leido įstatymas.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vilkaviškiečius su Uosijos mišku sieja šilti prisiminimai. Vieni į arčiausiai miesto esantį miškelį važiavo su klase iškylauti, kiti rinko žibutes, rogėmis čiuožė nuo kalniuko.

Todėl daugelis iš nuostabos neteko amo, kai vietoj siūravusio miško pamatė ant šono suguldytus medžius ir net savaitgaliais į plentą išriedančius rąstų pilnus miškovežius.



Iškirsti pagal įstatymus

Uosijos miškas kadaise priklausė Paežerių dvarui. Neseniai per įgaliotą asmenį paveldėtoja mišką pardavė.

Iš viso apie 25 hektarus dvarui priklausiusio miško nusipirko viena vilniečių firma, užsiimanti medienos verslu. O kur verslas – sentimentams vietos nėra. Kaip liūdnai juokauja miškininkai, tokios bendrovės – „miškų rykliai“, kurių tikslas – nusipirkti ir iškirti mišką nepažeidžiant įstatymų.

Dabar dešinėje pusėje nuo Vilkaviškio Gražiškių link buvęs masyvas jau iškirstas. Beliko jauni medžiai prie pat upelio ir du hektarai kitam savininkui priklausančio miško.

Tuštėja ir kita kelio pusė. Kairėje siūbuoja vis mažiau privačių medžių.

Retėja ir šioje pusėje augantis valstybinis miškas, nors, palyginti su privačiu, jis kertamas saikingai. Be to, valstybės miškuose plynos biržės draudžiamos arčiau kaip 100 metrų nuo pagrindinio kelio. Privatiems miškams tokia nuostata, deja, netaikoma.

Medžiai – brandūs

– Miškas užaugo – ir jį kerta. Žinojome, kad žmonės pyks, bet nieko negalėjome padaryti. Tikrinome projektus – miškas kertamas nepažeidžiant įstatymo, – rankomis skėstelėjo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Liudvikas Puskunigis. – Dabar privati nuosavybė – šventas reikalas. O šis miškas, išskyrus kelis sklypukus, yra brandus, jį galima kirsti.

Pagal įstatymus, IV grupės (ūkiniuose) miškuose minkštasis lapuotis (beržas, juodalksnis, liepa) laikomas brandžiu 61 metų, drebulė – 41, eglė – 71, pušis – 101 metų ir t.t. Pasidarius projektą, tokius medžius galima kirsti.

– Tačiau žiūrima į tai, kokia medžių rūšis valdoje vyrauja. Jei vyrauja beržai, tai biržė bus kertama pagal jų amžių. Kartu – ir nesubrendę ąžuolai, pušys ir kiti medžiai, – aiškino L.Puskunigis. – Žinoma, didesnėse kaip 1 ha plyno kirtimo biržėse paliekama ne mažiau kaip 7 vnt./ha medžių bioįvairovei.



Mažus plotus – greičiau

Vilniečių firma Uosijos mišką įsigijo ne kaip vieną didelę valdą, o kaip keturias atskiras. Taip miškas kertamas dar sparčiau, nes dideliam kadastriniam sklypui keliami didesni reikalavimai, savininkai turi palikti daugiau medžių.

– Pagal galiojančius įstatymus, brandaus miško valdą iki dviejų hektarų galima iškirsti plynai. Jei valda apima 3–6 hektarus, medžius reikia kirsti per du kartus, jei 6–9 ha – per tris kartus, didesnes – per keturis kartus. Šiuo atveju pagal valdų dydį savininkai mišką kirs per du kartus, tik vienoje vietoje – per tris, – aiškino Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas. – Antrą kartą galima pradėti kirsti tik po šešerių metų.Savininkai iškirstą mišką turi sutvarkyti ir per trejus metus atsodinti toje pačioje vietoje. Tačiau giria kertama sparčiai, o jaunoms rykštelėms subręsti iki miško reikia ilgų metų.



Kerta ne tik Uosiją

Saugoti miškus ar atiduoti juos į privačias rankas ir leisti naikinti – tai valstybės politika.

Pasak miškininkų, Lietuvoje per metus vidutiniškai viename hektare priauga 4 m³ medienos. Oficialiais duomenimis, prieš dvidešimtmetį būdavo iškertama apie 2,5 m³ medienos, dabar – 3,8 m³, t.y. beveik tiek, kiek jos priauga. Vis dėlto neoficiali statistika rodo, kad miško iškertama kur kas daugiau.

Mūsų rajonas nėra tarp miškingiausių.

Kol kas išnykimas negresia Vištyčio regioninio parko miškams, Virbalgiriui, aplink Podvarko ežerą žaliuojančioms pušims, dar keliems rajono miškeliams, tarp jų – ir dalelei Uosijos.

Šie plotai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo paskelbti II grupės mišku, t. y. ekosistemų apsauginiu mišku. Juos plynai kirsti draudžiama.

Tačiau dalis Podvarko, kur auga gražus ąžuolynas, pripažinta ketvirtos grupės mišku. Ši valstybinė giria dabar taip pat kertama.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---