Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Įpusėjus šildymo sezonui, gyventojai dažnai susiduria su iškilusia problema – nepakankama oro temperatūra gyvenamosiose patalpose. Tačiau šios normos reglamentuotos įstatymu ir jų privalu laikytis.

Oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis – tai parametrai, sudarantys mikroklimatą. Nepalankus mikroklimatas, ypač žema temperatūra ir padidėjusi oro drėgmė, kenkia žmogaus sveikatai.

Lietuvos higienos normoje „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ yra nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių šilumos, temperatūrų skirtumas 0, 1 m ir 1, 1 m aukštyje nuo grindų – ne daugiau kaip 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0, 05–0, 15 m/s.

Dažniausiai temperatūrą fiksuojame termometru, pakabintu suaugusio žmogaus akių lygyje. Tačiau temperatūra ne mažiau svarbi ir 0, 1 m nuo grindų aukštyje. Tai ypač svarbu, jei namuose yra mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui 0, 1 m ir 1, 1 m aukštyje, ima šalti kojos, jaučiamas diskomfortas.

Žema temperatūra sutrikdo kraujotaką, sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja lėtinės sąnarių bei nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai kaupiasi drėgmė. Dėl to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o patalpų ore skraidančios pelėsių sporos gali tapti alerginių ligų priežastimi.

Nereikėtų pamiršti bent retkarčiais išvėdinti patalpas. Jas geriau vėdinti trumpai ir intensyviai nei po truputį ilgą laiką. Plačiai atidarę langą trumpam patalpas išvėdinsite daug geriau, negu ilgiau laikydami atidarytą orlaidę. Greičiausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį.

Jei gyvenamųjų patalpų temperatūra mažesnė, nei nustatyta Lietuvos higienos normoje, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar gyvenamosios patalpos langai sandarūs, durys ir radiatoriai yra tinkami naudoti, ar sienose nėra įtrūkimų.

Įsitikinę, kad patalpos yra pakankamai apšiltintos, gyventojai turėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę ar daugiabučio namo savininkų bendriją. Įmonė arba bendrija turi užtikrinti, kad parametrai atitiktų nurodytuosius teisės aktuose.



Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---