|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sudarė trejų metų trukmės sutartį dėl energijos iš atliekų gamybos metu susidariusių lakiųjų pelenų sutvarkymo su bendrove „Vakarų krova“. Pastaroji pelenus perduos savo subrangovui, norvegų įmonei NOAH, kuri juos panaudos trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
„Statoma jėgainė Vilniuje leis kasmet ne tik išvengti 160 tūkstančių tonų atliekų patekimo į Lietuvos sąvartynus, bet taip pat prisidės prie kito aplinkosauginiu požiūriu darnaus projekto – Norvegijos Langiojos salos reljefo atkūrimo“, – sako VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas .
Norvegijoje panaudojant sudėtingus technologinius įrenginius lakieji pelenai yra maišomi su iš pramonės atliekų gauta rūgštimi ir vandeniu, tokiu būdu suformuojant į gipsą panašią medžiagą. Šia medžiaga yra užpildomi minėtoje saloje dėl kalkakmenio gavybos susiformavę krateriai, o atstatyta salos dalis yra sugrąžinama visuomenei jos poreikiams.
Bendrovė NOAH tokiu būdu siekia atkurti prieš industrinėje eroje buvusį Norvegijos salos kraštovaizdį. Ši įmonė taip pat neseniai paskelbė apie savo planus išgauti druskas iš pavojingų lakiųjų pelenų. Už pastarosios technologijos vystymą NOAH gavo beveik 1 mln. eurų vertės paramą iš Norvegijos inovacijų agentūros.
Skaičiuojama, kad per metus VKJ susidarys apie 11 tūkst. tonų dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurių Lietuvoje nėra kur panaudoti. Bendra trejų metų VKJ sutarties su „Vakarų krova“ vertė siekia iki 4, 2 mln. eurų be PVM.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sudarė trejų metų trukmės sutartį dėl energijos iš atliekų gamybos metu susidariusių lakiųjų pelenų sutvarkymo su bendrove „Vakarų krova“. Pastaroji pelenus perduos savo subrangovui, norvegų įmonei NOAH, kuri juos panaudos trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui. |
„Statoma jėgainė Vilniuje leis kasmet ne tik išvengti 160 tūkstančių tonų atliekų patekimo į Lietuvos sąvartynus, bet taip pat prisidės prie kito aplinkosauginiu požiūriu darnaus projekto – Norvegijos Langiojos salos reljefo atkūrimo“, – sako VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas .
Norvegijoje panaudojant sudėtingus technologinius įrenginius lakieji pelenai yra maišomi su iš pramonės atliekų gauta rūgštimi ir vandeniu, tokiu būdu suformuojant į gipsą panašią medžiagą. Šia medžiaga yra užpildomi minėtoje saloje dėl kalkakmenio gavybos susiformavę krateriai, o atstatyta salos dalis yra sugrąžinama visuomenei jos poreikiams.
Bendrovė NOAH tokiu būdu siekia atkurti prieš industrinėje eroje buvusį Norvegijos salos kraštovaizdį. Ši įmonė taip pat neseniai paskelbė apie savo planus išgauti druskas iš pavojingų lakiųjų pelenų. Už pastarosios technologijos vystymą NOAH gavo beveik 1 mln. eurų vertės paramą iš Norvegijos inovacijų agentūros.
Skaičiuojama, kad per metus VKJ susidarys apie 11 tūkst. tonų dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurių Lietuvoje nėra kur panaudoti. Bendra trejų metų VKJ sutarties su „Vakarų krova“ vertė siekia iki 4, 2 mln. eurų be PVM.
Publikuota: 2019-12-31 11:14:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|