„Santaka“ / Geležinkelio stotyje pristatė bakalauro darbą apie stotį / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 1 €)


Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Alvitietė Irma Grigaitytė šį pavasarį apgynė diplominį darbą apie Kybartų geležinkelio stotį.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Geležinkelio stotyje pristatė bakalauro darbą apie stotį

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ



Kybartų geležinkelio stoties salėje kraštietė Irma Grigaitytė pristatė pavasarį apgintą bakalauro darbą apie šį neeilinį pasienio miesto objektą.

Nors kai kurie pristatymo svečiai svarstė, kad geležinkelio istorija dar nėra tokia sena, jog jau būtų nugrimzdusi į praeitį, visgi žmonės džiaugėsi, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė I. Grigaitytė, beje, kilusi iš Alvito, susidomėjo šiuo objektu. Jos bakalauro darbo tema – „Kybartų geležinkelio stoties komplekso raidos ypatybės ir panaudos galimybės“. Į renginį gausiai susirinkę kybartiečiai greta seniai žinomų faktų išgirdo ir naujų.

Pasidalyti savo darbu merginą pakvietė Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, kuris padėjo KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentei I. Grigaitytei rinkti medžiagą bakalauro darbui.

Pasidalyti savo darbu merginą pakvietė Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, kuris jai padėjo rinkti medžiagą bakalauro darbui.

Kaip jau daugelis vietinių žino, Kybartų geležinkelio stoties kompleksas, statytas XIX a. viduryje ir priklauso pirmajai Lietuvos geležinkelio atkarpai Kaunas – Virbalis. Prancūzų architektų ir inžinierių suprojektuotas bei pastatytas kompleksas buvo įspūdingo dydžio, su išskirtomis funkcinėmis zonomis. Istoriškai susiklostė, kad Kybartai buvo tarpinė stotis tarp dviejų imperijų, naudojančių skirtingo pločio geležinkelio vėžes, tad tuo metu buvo tikru išvykstančių ir atvykstančių traukinių pasikeitimo centru. Būtent todėl keleivių rūmų pastatas tarnavo kaip reprezentacinė caro stotis bei turėjo aukščiausios klasės stoties titulą. Įkurtą prie pat imperijos sienos kompleksą sudarė ne tik geležinkelio aptarnavimui, bet ir muitinės reikmėms bei prekių sandėliavimui ir perkrovimui skirti pastatai. Tai įtakojo pastatų dydį ir kiekį.

Griovė du karai

Geležinkelio atsiradimas suteikė miestui svarbą, aplink kompleksą pradėjo kurtis gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, visuomeninės paskirties objektai. Tiesa, kaip svarbus strateginis taškas Kybartų geležinkelio stotis tapo ir pirmuoju taikiniu konfliktų metu. Pirmą kartą ji apgadinta per Pirmąjį pasaulinį karą. Tačiau tuomet buvo greitai atstatyta. Antrojo pasaulinio karo metu stipriai apgriauta buvo ne tik pati stotis, bet ir kiti komplekso objektai, visas Kybartų miestas. Suniokotus keleivių rūmus dar buvo galima atstatyti, tačiau taip neįvyko.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai kurie sunaikinti komplekso pastatai buvo atstatyti, tačiau, laikui bėgant tapo nereikalingais ir sunyko. Dabar pusė išlikusių objektų stovi nenaudojami, keletas statinių pakeitė savo funkciją – kai kurie naudojami kaip gyvenamieji pastatai. Po vienu iš komplekso pastatų yra vieni didžiausių ir geriausiai Lietuvoje išlikę prekių sandėliavimo rūsiai, kurie – beveik netyrinėti, apie juos yra mažai istorinės medžiagos.

Tapo langu į Europą

Tiksliai yra žinoma, kad geležinkelio tiesimo darbai Lietuvos teritorijoje buvo pradėti 1858 m. gegužės 15d. 1898 m. nubraižytas tikslus Sankt Peterburgo – Varšuvos atkarpos žemėlapis su jau nutiesta geležinkelio linija. Oficialus linijos pavadinimas buvo Kauno – Virbalio, nors iš tikrųjų geležinkelio linija baigėsi pirmame Prūsijos imperijos mieste – Eitkūnuose. Atkarpos statybos vyko gana sklandžiai, nes tiesti bėgius per Suvalkijos lygumą buvo lengva. Didžiausia kliūtis buvo Nemunas, per kurį buvo suplanuota nutiesti didelį tiltą. Jis pradėtas statyti 1859 m. gegužę, baigtas – 1861 m. lapkritį. Pirmasis garvežys per tiltą važiavo 1862 m. vasario 21 dieną. Kybartų mieste taip pat buvo nutiestas geležinkelio tiltas per Lieponos upelį. Tiesa, jis buvo neilgas, turėjo keturias kelio vėžes – dvi rusiško (plačiojo arba imperinio) ir dvi prūsiško (normalaus arba europinio) geležinkelio. Jis kirto tuometinę Rusijos ir Prūsijos imperijų sieną ir buvo statomas išlaidas dalinantis per pusę. Atkarpa, užbaigta 1861 m. ir sujungė carinės Rusijos miestus su Prūsijos karalyste bei Vakarų Europos šalimis. Taigi, Kauno – Virbalio atkarpa tiesiogine prasme tapo carinės Rusijos imperijos langu į vakarų Europos šalis.

Atkarpos pabaigoje buvo pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių nuo Vokietijos sienos iki Peterburgo. Tiesiant geležinkelį, į Kybartus įsikėlė ir muitinė.
Kybartai vis dar yra svarbus geležinkelių transporto mazgas ir paskutinė geležinkelio stotis Lietuvos pasienyje. Pasikeitė tik šalys – ten, kur buvo carinės Rusijos imperija, dabar yra Lietuva, o vietoje Prūsijos imperijos – Rusija.


Tarnavo kontrabandai ir pabėgėliams

Aukščiausios klasės geležinkelio stoties komplekso statybos prasidėjo apie 1857 – 1860 m., iki 1861 m. geležinkelio stotis jau buvo pastatyta. Sunku pasakyti, kada statybos buvo baigtos, bet paskutinis žinomas ir išlikęs objektas pastatytas 1905 m. Stoties kompleksas pavadintas Virbalio (Veržbolovo) vardu, pagal šalia esančio miestelio pavadinimą. Taip nutiko todėl, kad kai Kybartuose buvo pastatytas geležinkelio stoties kompleksas, čia buvo tik mažas kaimelis, kuriame stovėjo apie dešimt gyvenamųjų namų ir gyveno iki 50 gyventojų. Aplink stotį buvo tuščias laukas, tad čia pradėti įkurdinti darbininkai. Analizuojant 1908 m. žemėlapį matyti, jog aplink geležinkelio mazgą buvo pastatyta muitinės tarnybai skirtų gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų, ligoninė su ledaine (dabartinis atitikmuo būtų morgas). Kartu su muitinės tarnyba kūrėsi ir eiliniai gyventojai – buvo sudarytos sklypų ribos, statomi gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, rūsiai. Vienu metu Kybartų mieste gyveno apie 10 tūkst. gyventojų. Geležinkelio stotis buvo vadinama „geležiniais vartais“ iš Rusijos imperijos į vakarų Europą. Stotyje įkurta muitinė buvo žinoma visoje imperijoje – iki Pirmojo pasaulinio karo per Kybartus buvo gabenama dešimtadalis arba vieno milijono auksinių rublių vertės Rusijos importo ir eksporto. Per Kybartų muitinę ėjo ne tik dideli krovinių srautai, bet ir kontrabanda, kuria užsiimdavo rusų valdininkai. Taip pat per čia lietuviai nelegaliai iškeliaudavo į Ameriką.

Šildė 30 krosnių

Šalia keleivių rūmų buvo įkurtas ir geležinkeliečių parkas. Jame lankydavosi ne tik darbininkai, bet ir jų šeimos nariai, miesto gyventojai, vykdavo įvairios šventės, šokių ir muzikos vakarai. Laikui bėgant parkas sunyko, jo vietoje buvo įkurta Kybartų gelžbetoninių konstrukcijų ir statybinių detalių gamykla. Dabar teritorija priklauso trąšų gamyklai.

Netoli parko buvo pastatytas ir specialus angaras, skirtas caro ir jo šeimos traukiniui. Keleivių rūmai, turintys aukščiausios klasės stoties pavadinimą, buvo įrengti ypač puošnūs ir dideli. Jie buvo mūriniai, dengti skardiniu stogu, dviejų aukštų, su gyvenamosiomis patalpomis. Pastato dydis buvo išties įspūdingas: ilgis siekė 225 m, plotis – 22 m. Bendras rūmų plotas buvo 4 372 kv. m. Žiemą pastatas buvo šildomas 30 krosnių. Stoties pastatas buvo pailginto stačiakampio plano su išryškinta centrine dalimi. Fasade dominavo pusapskričių arkų langų nišos su apvadais. Rūmų architektūrai gyvybingumo suteikė dinamiškas kaminų išdėstymas. Pastatas buvo istorizmo architektūros stilistikos. Ties centrine stoties dalimi iš abiejų šonų buvo įrengti du dengti, o tarp bėgių – dar du atviri keleivių peronai.

Abiejuose šonuose įrengtos keleivių laukimo salės: vienoje pusėje traukinio laukdavo į Rusiją vykstantys keleiviai, kitoje – į Prūsiją. Išlikusioje ikonografinėje medžiagoje matoma, jog pastato interjere taip pat vyravo ir arkinės sienų angos. Nors geležinkelio stoties keleivių rūmai pastatyti iki 1861 m., jų planas nubraižytas tik 1897 m. Įdomu tas faktas, kad Rusijos inžinieriai braižydavo patikslinamuosius planus jau pastatytiems ir veikiantiems objektams, todėl pagal šį brėžinį galima aprašyti istorinę pastato plano struktūrą.

Išardė ne tuos pastatus

Pirmame aukšte centrinė pastato dalis buvo padalinta Rusijos ir Prūsijos stoties administracijoms, rytinėje dalyje – pasų patikrinimo punktas, I ir II klasės keleivių salės, damų salonai, medicinos punktas, lempų saugykla, stoties tarnautojo butas, stoties administracijos patalpa, tualetas, nakvynės patalpos keleiviams. Vakarinėje stoties dalyje buvo stoties viršininko patalpos, bilietų kasos ir kitos administracinės patalpos bei visų trijų klasių keleivių restoranai Pagal patalpų kiekį ir įvairovę galima nuspėti, kokio dydžio ir reikšmės buvo tuometinė geležinkelio stotis.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu buvo keletą kartų remontuoti rūmų fasadai bei viduje esantys kambariai. Dalis iš jų priklausė paštui. 1927 m. stotyje buvo pastatyta patalpa, skirta vagonų valymui. Išlikusioje istorinėje nuotraukoje matyti, jog po atstatymo ir tvarkymo darbų rūmų architektūra išliko nepakitusi.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. vasarą, keleivių rūmai buvo apgriauti dar kartą. Skirtinguose literatūros šaltiniuose pateikiamos skirtingos versijos apie, tai, kaip sugriuvo rūmų pastatas.Vytautas Jakelaitis 2016 m. išleistoje atsiminimų knygoje rašo, kad stoties rūmai buvo užminuoti, kaip ir vandens bokštas. Kybartuose gyvenančių amžininkų teigimu, keleivių rūmai buvo sudeginti liepsnosvaidžiais. Marius Ivaškevičius straipsnyje Civilizacija „Veržbolovo“, teigia, jog rūmai buvo nugriauti per klaidą. Karui pasibaigus, Tarybų valdžia davė įsakymą pabaigti griauti subombarduotus Eitkūnų stoties rūmus. Kadangi stotys buvo netoli viena kitos, atvykę inžinieriai sumaišė ir išardė Virbalio stoties keleivių rūmus. Dalis mūro buvo išvežta, bet buvusios stoties sienų fragmentai dar ilgai mėtėsi stoties teritorijoje. Miesto gyventojai dar mena, kaip iš gražiosios stoties plytų mieste ir aplinkiniuose miesteliuose buvo atstatomi karo metu sugriauti namai.

Bėgant laikui ir keičiantis istorinėms aplinkybėms, Kybartai vis dar yra svarbus geležinkelių transporto mazgas ir paskutinė geležinkelio stotis Lietuvos pasienyje. Pasikeitė tik šalys – ten, kur buvo carinės Rusijos imperija, dabar yra Lietuva, o vietoje Prūsijos imperijos – Rusija. Ir dabartinė Kybartų geležinkelio stotis, palyginti su didžiule buvusiąja, dabar jau – visai nedidukė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ugdymo įstaigos pradeda mokymą nuotoliniu būdu
* Karantinas riboja laisves, bet saugo mūsų sveikatą
* Koronavirusu gąsdina vilkikų vairuotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums sunku gyventi karantino sąlygomis?
Tikrai ne.
Nelengva, bet prisitaikau.
Patiriu didelių sunkumų.
Karantino reikalavimų nepaisau.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „gydymas prieš“?
Ne, netaisyklinga. Tai neteiktinas vertinys. Vartotina gydymas nuo ar pan., pvz.: gydymas prieš gripą (taisoma gydymas nuo gripo; gripo gydymas ), gydoma prieš ligas (taisoma nuo ligų; gydomos ligos ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas