„Santaka“ / Meniška šeima įdomi savo pomėgiais / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Kolekcininkės Jolitos Kojutienės prižiūrimame „Varlyne“ akys raibsta nuo eksponatų gausos.

Autoriaus nuotr.


Meniška šeima įdomi savo pomėgiais

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškiečių Jolitos ir Vidmanto Kojučių gyvenamoji vieta – išskirtinė. Žaliai nudažytas namas ir aplink jį išrikiuota daugybė varlių statulėlių išduoda, kad čia gyvena neeilinių pomėgių žmonės.

Išdalijo kitiems

Atvykus pas Kojučius namuose šeimininkaujanti Jolita pirmiausia kviečia aplankyti „Varlynę“. Tai – atskiroje patalpoje įrengtas tarsi nedidelis muziejus, kuriame eksponuojama tūkstančiai varlių statulėlių ir kitokių su šitais gyvūnais susijusių daiktų. Kiek jų yra, negali pasakyti net pati kolekcininkė. Ji sakė bandžiusi suskaičiuoti visus eksponatus, tačiau nelabai pavyko. Moteris spėja, kad „varliškų“ daiktų kolekcijoje galėtų būti 3–4 tūkstančiai.

Iš tiesų vos užėjus į „Varlynę“ akys raibsta nuo įvairių formų, spalvų ir išvaizdos kvarklių. Vienos – nulipdytos iš molio, kitos – stiklinės, trečios – išdrožtos iš medžio ar tiesiog pavaizduotos ant daiktų. Čia galima surasti varlės formos puodelių, stalo įrankių, drabužių, papuošalų, vaikiškų kuprinių, gėrimų, maisto produktų, kalėdinių žaisliukų ir kt. Kolekcijoje yra ir tikros varlės griaučiai, 1953 m. į Lietuvą atkeliavę iš Maskvos. Tarp tūkstančių statulėlių stovi ir kelios kolekcinės varlės – vienetinės, su tą patvirtinančiais dokumentais. Jos – itin brangios. Seniausiai varlei – per 100 metų.


Kolekcionuoti varles J. Kojutienė pradėjo kiek daugiau nei prieš 30 metų. Tuomet artimieji padovanojo pirmąją statulėlę. Varlytė vilkaviškietei pasirodė labai įdomi, žavinga, todėl nejučiomis ji ėmė rinkti ir kitus „varliškus“ daiktus. Kolekcija vis gausėjo, kol vieną dieną moteris nusprendė jos atsisakyti ir didžiąją dalį išdalijo, pasiliko tik vertingiausius eksponatus.

Linksmos istorijos

Pristabdžiusi varlių rinkimą ilgai gyventi be šio pomėgio J. Kojutienė vis dėlto negalėjo. Maždaug prieš 17 metų persikrausčiusi į dabartinius namus ji savo kolekcijai paskyrė visą kambarį ir įrengė „Varlynę“. Dabar į muziejuką kartais užsuka ne tik Jolitos pažįstami, bet ir moksleiviai, Kolekcionuojančių varles asociacijos „Kva“, kuriai priklauso J. Kojutienė, nariai. Ši organizacija vienija varlių mylėtojus iš visos Lietuvos. Kiekvienais metais po 2–3 kartus „Kva“ nariai renkasi vis kitoje šalies vietoje, susipažįsta su naujomis vietovėmis, bendrauja, mainosi eksponatais. Šiuo metu „Kva“ priklauso per 20 varlių gerbėjų.

Apie gausią kolekciją J. Kojutienė galėtų pasakoti valandų valandas. Didžioji dalis varlių turi savo atsiradimo istorijas. Kai kurios kelia šypseną. Moteris prisiminė, kaip Marijampolėje buvo surengusi eksponatų parodą. Vėliau ją rodė per televiziją. Po kurio laiko net keli pažįstami skambino Jolitai ir pranešė, kad kažkas jos ieško per skelbimą laikraštyje.


„Ten buvo parašyta, kad vyriškis tikisi surasti varlių karalienę. Paskambinau nurodytu numeriu, susitikome, ir dovanų gavau daug vertingų eksponatų, susijusių su varlėmis – pašto ženklų, kalendoriukų, atvirukų. Juokingiausia šioje istorijoje – jog tam vyriškiui skambino ir daugiau moterų, kurios galvojo, kad jis ieško pažinčių“, – šypsojosi pašnekovė.

Kai kurios varlės į jos muziejų pateko visai netikėtai. Pavyzdžiui, kartą eidama gatve vilkaviškietė ant automobilio veidrodėlio pamatė prilipintą šoklę. Moteris nesikuklino ir paprašė vairuotojo jai padovanoti varlytę. Šis taip ir padarė. Nemažai eksponatų J. Kojutienei parūpina Vilkaviškyje gyvenantis sūnus Normantas su šeima, taip pat brolienė Nijolė.

„Kartą dėvėtų drabužių parduotuvėje pamačiau varlę ir paprašiau parduoti. Kad ir kaip bandžiau įtikinėti, jog man jos reikia, pardavėjos nenorėjo nusileisti. Kai apie tai papasakojau brolienei, po kelių dienų ji man tą varlę padovanojo. Nors klausinėjau, kaip pavyko gauti, Nijolė iki šiol neišduoda paslapties“, – juokėsi J. Kojutienė.

Nemažai eksponatų „Varlynui“ padovanojo lankytojai. Pavyzdžiui, viena šeima perdavė kalėdinės eglutės žaisliuką, parsivežtą iš Sibiro. Kitą žaisliuką įteikusi mergaitė prisakė jį mylėti, priešingu atveju žadėjo pasiimti atgal. Jolita sakė labai mėgstanti „varliškus“ kalėdinius žaisliukus, o ypač patrauklios – baltos varlės.


„Kartą bendradarbiai įteikė dailią dėžutę, pasakė, kad ten varlė, kurią jie rado. Labai apsidžiaugiau dovana, o išpakavusi pamačiau tikrą, jau išdžiūvusią varlę. Tokių priplotų guli ant kelio. Juoko buvo visiems iki soties“, – dar vieną smagią istoriją prisiminė kolekcininkė.

Privertė likimas

J. Kojutienė ne tik renka kitų darytas kvarkles, bet ir pati jas gamina. Lipdo iš molio bei modelino, drožinėja iš medžio, varlių atvaizdus išdegina ant medinio paviršiaus, piešia, siuvinėja, netgi suklijuoja iš smulkių daiktų. Vilkaviškietės gaminius itin vertina kolegos, pažįstami. Jolita stengiasi gaminti unikalias ir skirtingas šokles, kurias dažniausiai dovanoja kitiems, sau beveik nepasilieka.

Moteris taip pat mėgsta gaminti išskirtines žaislines lėles. Jas kruopščiai lipdo iš modelino, vėliau puošia gražiausiais drabužėliais. Padaryti tokią lėlytę neretai trunka net iki savaitės. J. Kojutienė buvo surengusi ne vieną savo darbų parodą.

Jolita nėra vienintelė menininkė šeimoje. Jos vyras Vidmantas – žinomas medžio drožėjas. Jiedu su žmona – pripažinti liaudies meistrai.

V. Kojutis drožimu užsiima 28 metus. Prieš beveik tris dešimtmečius sunkią nugaros traumą patyręs vyriškis šiandien jau nepakyla iš lovos, tačiau negalia netrukdo gaminti nepakartojamo grožio kūrinius. Dažniausiai Vidmantas drožinėja velykinius kiaušinius, kryžius, saldainines, pjaustymo lentas, dėžutes. Kaip pats sakė, sunkiausiai buvo pagaminti laikrodį. Kad jį išpuoštų ornamentais, reikėjo daug kruopštaus ir atsakingo darbo.

Vyro rankų darbo žaisliukais šiemet papuošta Kojučių šeimos kalėdinė eglutė. Nors turbūt nėra to, ko V. Kojutis negalėtų padaryti iš medžio, vilkaviškietis vengia kurti žmonių ir gyvūnų figūras, nors, aišku, yra pagaminęs ir jų.

„Anksčiau mokėjau tik šakei kotą įstatyti, tačiau po traumos teko susirasti naują įdomią veiklą, kuri praskaidrintų kasdienybę. Iš pradžių mėginau skaityti knygas, tačiau nusibodo. Kai pabandžiau drožinėjimą, jį labai greitai pamėgau. Šitas užsiėmimas mane tiesiog gelbsti“, – pripažino V. Kojutis.

Optimizmo nestokojantis vyras medžio darbų imasi ir savo malonumui, ir gavęs užsakymų. Jo teigimu, pastaruoju metu besidominčiųjų drožiniais netrūksta, tačiau įsigyti tokių darbų ryžtasi vos vienas kitas.




Publikuota: 2019-12-29 16:12:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai