|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Parama
Norvegė Rebeka Emblem vaikų namų vaikams dovanojo ne tik savo dainas, bet ir jų išsvajotas dovanas.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Vaikų norus norvegams perdavė mūsiškiai „liūtai“, tad dovanos buvo nupirktos iš anksto. Abiejų organizacijų atstovai jas pakavo bemaž visą dieną. Boulingo klube buvo surengtas koncertas, kuriame svečiai giedojo populiariausias norvegiškas kalėdines giesmes, o vieną iš jų atliko pritariant lietuviškoms kanklėms. Gitara grojo ir dainavo moksleivė iš Norvegijos Rebeka Emblem, į Vilkaviškį atvažiavusi kartu su mama Silverija. Taip pat skambėjo lietuviškos kalėdinės dainos, kurias sykiu atliko globos namuose gyvenantys vaikai ir Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklininkės bei visi susirinkusieji. Sykiu su Rebeka ir jos dukra į Lietuvą atvyko „Lions“ klubo nariai Jon Oto Follesoe ir Arve Rogne. Tai jie, susižavėję muzikos pedagogės Raimondos Kurauskienės ugdomų vaikų dainomis ir kankliavimu bei jos pačios atlikta kalėdine daina norvegų kalba, panoro atsilyginti tuo pačiu ir savo krašte ieškojo muzikalių mokinių, kurie norėtų atvykti į Vilkaviškį pakoncertuoti. Į norvegų „liūtų“ kvietimą atsiliepė Rebeka, kuri jau turėjo klasės draugą lietuvį Tomą, buvo girdėjusi apie Lietuvą ir net skanavusi mūsų tradicinių kepinių – grybukų. Šių ir kitokių skanėstų iš Vilkaviškio norvegės išsivežė visą krūvą, nes jais buvo apdovanotos vietinio „Lions“ klubo. Vilkaviškio „liūtai“ dar prieš prasidedant koncertui ir dovanėlių teikimui pakvietė vaikus pažaisti kėgliais, pavaišino picomis. Globos namų ugdytiniams jie užprenumeravo žurnalus „Panelė“, „Justė“, „National Geographic Kids“. Periodiniai leidiniai atkeliaus į kiekvienus vaikų gyvenamus namus. Vilkaviškio ir Alesund Vegsund „Lions“ klubų bendradarbiavimas prasidėjo dar 2011 metais. Norvegas Arve Rogne pasakojo, kad jie ir anksčiau atvykdavo į Lietuvą, bendravo su klubais Alytuje, Jurbarke, bet tokių mielų žmonių ir tokios šilumos, kokia sklinda iš Vilkaviškio „liūtų“, jie nerado niekur. Organizacijos susidraugavo taip, kad nesiskiria jau devintus metus. Į Vilkaviškį anksčiau keliaudavo daiktų prikrauti autobusai, o dabar jau kelis metus iš eilės kaip Kalėdų Seneliai atvyksta patys norvegai. Užpernai jie susižavėjo Vilkaviškio „liūtų“ iniciatyva remontuoti kambarius vaikų globos namuose, tad nutarė atvykti ir vieną patalpą suremontuoti patys. „Aš dabar jau pensijoje, bet anksčiau dirbau dažų platintoju, dar turiu išlikusių ryšių, tad kaip paramą gavau dažų. Kitas medžiagas pirkome pas jus. Kaip mes nustebome pradėję remontą! Kybartų vaikų globos namų patalpos grindys buvo tokios nelygios, kad mums prireikė 21 maišo cemento joms išlyginti. Vis dėlto darbus padarėme ir džiaugėmės, matydami žibančias vaikų akis“, – pasakojo A. Rogne. Norvegas džiaugėsi, kad globos namų vaikai drąsūs ir draugiški. Jie visur siūlėsi padėti, o susėdus pabendrauti apspisdavo vyrus, klausėsi jų, patys kalbėjo angliškai. Vyriškis sakė, kad jų šalyje tokių globos namų nėra, visi vaikai globojami šeimose, nes valstybė yra pasirūpinusi nemažomis išmokomis globėjams, tad norinčiųjų netrūksta. Norvegai stebėjosi, kokia šiluma vaikus apsupa mūsiškiai „liūtai“, ir džiaugėsi galėdami prisidėti. „Į Lietuvą aš atvažiuoju jau dvyliktą kartą. Kiekvieną sykį džiaugiuosi galėdamas čia atvykti, nes labai pasiilgstu šių šiltų žmonių ir gražios šalies. Buvau čia visais metų laikais, ir mačiau jūsų šalį visokią. Ji nuostabi. Jūs turėtumėte dažniau prisiminti, kokioje nuostabioje vietoje gyvenate. Patikėkite, svetur žolė – ne žalesnė, pas jus ji – pati sodriausia“, – linkėdamas jaukių švenčių ir didelės meilės savo kraštui sakė A. Rogne. Išvažiuodami svečiai aplankė Alvito ir Kybartų globos namus. Jiems buvo surengta ekskursija po Kauno senamiestį ir prie pagrindinės miesto eglės. Norvegai labai stebėjosi tokia gausia ir gražia puošyba, nes jų šalyje miestai puošiasi daug kukliau. Publikuota: 2019-12-27 13:48:08 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|