|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-02-14 18:45
|
|
|
Kandidatai į Tarybos narius: (sėdi iš kairės) V.Pautienienė, D.Valiūnienė, N.Lukoševičienė, T.Dailidavičienė, V.Staugaitienė, (stovi) S.Vabalas, J.Bačinskas, S.Kurtinaitis, J.Bartišius, J.Perliuba, A.S. Pavasaris.
Lietuvos krikščionių demokratų Vilkaviškio skyriaus kandidatai
į rajono Tarybą
1. Juozas Bartišius , UAB „Mevilsta“ generalinis direktorius.
2. Saulius Vabalas , Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
3. Saulytis Kurtinaitis , Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistas.
4. Alius Sigitas Pavasaris , UAB „Mevilsta“ darbų vykdytojas.
5. Juozas Bačinskas , Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kasininkas.
6. Nijolė Lukoševičienė , Gudkaimio globos namų slaugytoja.
7. Vitalija Pautienienė , UAB „Eurovaistinė“ Kybartų filialo apskaitininkė.
8. Jonas Perliuba , Giedrių pagrindinės mokyklos direktorius.
9. Teresė Dailidavičienė , Pajevonio seniūnijos darbuotoja.
10. Vilma Staugaitienė , Pilviškių vidurinės mokyklos mokytoja.
11. Danutė Valiūnienė , Pilviškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Pagrindinis dėmesys – dorovinėms, dvasinėms vertybėms
Ne kiekviena partija gali didžiuotis šimtmetine istorija. Lietuvos krikščionys demokratai šimtmetį iškilmingai paminėjo 2004 m. rugsėjo 5 d. Prie mūsų partijos ištakų buvo katalikų Bažnyčia ir ryškūs visuomenės bei dvasininkijos atstovai: Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, vyskupas Justinas Staugaitis, arkivyskupas Mečislovas Reinys, kunigas prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas prelatas Mykolas Krupavičius buvo ir Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų pirmininkas (1950–1970 m). 2006 m. Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Jo palaikai praeitų metų rugsėjo mėnesį pargabenti iš JAV ir palaidoti Kaune.
Ryškiausius pėdsakus Lietuvos krikščionys demokratai paliko 1918–1926 metais nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Buvo sukurta pirmoji Lietuvos Konstitucija, atlikta žemės reforma, įvestas litas.
Atkūrus nepriklausomybę į Atkuriamąjį Seimą išrinktas vienas ryškiausių disidentų – kunigas Alfonsas Svarinskas. Daugelyje rajonų, tarp jų – ir mūsų, valdybose dirbo dvasininkijos atstovai – kunigai, kurie aktyviai įsijungė į sėkmingą valdybų darbą. Dabar Vatikano sprendimu dvasininkai nedalyvauja valstybės veikloje. Katalikų bažnyčia yra Lietuvos krikščionių demokratų moralinis autoritetas, jų socialinė programa paremta Bažnyčios mokymu. Krikščionių demokratų partija yra privaloma krikščioniškai valstybei.
Truputis netolimos istorijos. Kažkada didelės viltys buvo dedamos į daktarą K.Bobelį. 2001 m. gegužės 12 d. buvo sujungtos Krikščionių demokratų sąjunga ir Krikščionių demokratų partija. Daktaras K.Bobelis tapo partijos pirmininku. Asmeninių ambicijų vedamas K.Bobelis dalyvavo 2002 m. prezidento rinkimuose. Pralaimėjus rinkimus jo tolimesni žingsniai tapo nenuspėjami, kol jis galiausiai paliko LKD ir perėjo į Valstiečių partiją.
2004 m. kovo 20 d. įvyko partijos konferencija, kurioje pirmininku išrinktas Molėtų savivaldybės meras Valentinas Stundys. Jam vadovaujant įvyko šimtmečio minėjimo renginiai. Kas ketvirtį vyksta partijos tarybos posėdžiai, kuriuose svarstytos aktualiausios Lietuvos politinio gyvenimo problemos. Ypač aktyvia veikla pasižymėjo Jaunimo sekcija, vadovaujama Mindaugo Lingės. 2005 m. kovo 16 d. vyko akcija: Nepriklausomybės aikštėje prieš Seimo rūmus sulipdyti 82 sniego seniai besmegeniai, simbolizuojantys kai kurių Seimo narių darbą. Paminėtinas krikščioniškojo jaunimo žygis dviračiais aplink Lietuvą partijos šimtmečio jubiliejaus proga.
Jaunųjų LKD sekcijos pirmininkas Mindaugas Lingė pakviestas dirbti į Respublikos Prezidento komandą, siekiant suaktyvinti krikščioniškąją jaunimo veiklą. Paskutinis LKD tarybos posėdis įvyko rugsėjo 10 d. Kaune. Jo metu išrinkta nauja partijos valdyba. Jos pirmininku tapo Radviliškio savivaldybės meras A.Čepononis.
Norėtųsi paminėti, kad Molėtų savivaldybėje, kuriai vadovauja mūsų partijos pirmininkas Valentinas Stundys, iš 25 tarybos narių 10 yra krikščionys demokratai. Respublikos savivaldybių tarybose yra 141 krikščionis demokratas. Tai gana geras rodiklis, rodantis, kad rinkėjams priimtina mūsų krikščionių demokratų ideologija ir programa.
Paskutiniu metu tikriausiai dėl tam tikrų politinių išskaičiavimų kai kurių partijų pavadinimuose minimas ir mūsų, krikščionių demokratų, vardas. Tai nieko bendro neturi su mūsų partija ir klaidina Lietuvos žmones, nes partija, kuri remiasi Bažnyčios socialiniu mokymu, yra tik viena – Lietuvos krikščionys demokratai. Tai yra pabrėžęs viename iš laiškų arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Vyskupams, kunigams ir eiliniams katalikams ne vis tiek, kokia yra ta partija, kuri turėtų laikytis bažnyčios socialinio mokymo“.
Dalyvaudami Savivaldybės tarybos rinkimuose mes, krikščionys demokratai, remdamiesi Bažnyčios mokymu savo programoje pirmiausia akcentuojame dorovines, dvasines vertybes, siekį, kad žmonės savo kasdienėje veikloje vadovautųsi Bažnyčios priesakais. Kaip būtų gera Lietuvoje, kad žmonės laikytųsi Dekalogo pagrindinių nuostatų. Nebūtų nei korupcijos, nei nusikaltimų, nei kitų blogybių. Mus gąsdina tautos žiedo – jaunimo – nemažos dalies dvasinis degradavimas. Tai – narkomanija, alkoholizmas, moralės normų nesilaikymas, nusikaltimai. Dvasinis skurdas baisesnis už ekonominį. Demokratinėje visuomenėje turi būti laisvė gėriui, tačiau bet koks blogis turi būti išraunamas ir baudžiamas visomis valstybinėmis priemonėmis. Blogis – tai ne vien nusikaltimas visuomenei, tai – sukilimas prieš Dievą, jo išvarymas iš mūsų gyvenimo. Kova su Dievu ir tikėjimu vyksta labai subtiliai, nepastebimai, tarsi nejuntamai. Su tos nematomos kovos įrankių – masinės informacijos priemonių – pagalba nuvertinamos ir išjuokiamos dvasinės vertybės, tiesioginiame eteryje peršamas smurtas, prievarta, seksas, banalybės ir kt. Mums atrodo, kad labai mažai spaudoje ir televizijoje atsispindi Bažnyčios ir dvasininkijos atliekami geri darbai, o į pirmą vietą iškeliamas kunigų kaltinimas dėl blogų darbų (dažniausiai remiantis klaidingais netikrais faktais). Dauguma žmonių, atsisakę religijos, tapo materializmo vergais, jų dievas – pinigai. Jeigu didelė Lietuvos dalis, ypač jaunimo, negrįš prie tikėjimo, tapsime kosmopolitizmo vergais.
Skaitydami partijų programas pastebime, kad visos numato kažką pagerinti, apima visas sritis. Bet kartais dalis programinių punktų yra ne Savivaldybės, o respublikos Vyriausybės, jos ministerijų kompetencijoje. Neseniai vykusiame televizijos forume žiūrovų buvo klausiama, ar jie pasitiki senomis savivaldybių tarybomis, ar nori naujų. Didelė dauguma žiūrovų buvo už senų savivaldybių darbą. Tai reiškia, kad žmonės supranta, kad ne vien tik skambios programos lemia vienos ar kitos partijos tinkamumą teisingai tvarkyti savivaldybės problemas. Lemia kandidatų sugebėjimai dirbti savivaldybių tarybose.
Dalyvaudami rajono Savivaldybės darbe remiamės mūsų, krikščionių demokratų, programine nuostata, kad jeigu mūsų vertybinės nuostatos nesvetimos ir kai kurioms kitoms politinėms jėgoms, galime derinti skirtingus požiūrius, siekdami bendro tikslo. Esame pasirengę bendradarbiauti su demokratijai ir žmogiškosioms vertybėms ištikimomis partijomis, neišsižadėdami savų principų. Būdami savarankiški gerbiame kitų savarankiškumą. Vertiname laisvą sutarimą, mums nepriimtinas bet koks diktatas ar požiūrių primetimas. Esame susivieniję į politinę krikščioniškąją bendriją, kuriai Bažnyčia yra moralinis autoritetas.
Norėtųsi, kad visus mūsų sumanymus ir darbus lydėtų krikščioniška tarpusavio supratimo dvasia. Tikime krikščioniškąja demokratija, jos teisingumu ir šviesia ateitimi.
Juozas BARTIŠIUS
Lietuvos krikščionių demokratų
Vilkaviškio skyriaus pirmininkas
Iš programos nuostatų
– Tolygiai investuoti į kaimo vietovių, miestelių ir miestų plėtrą.
– Didinti socialinių, sveikatos, švietimo, sporto ir kultūros bei užimtumo paslaugų prieinamumą gyventojams.
– Įtvirtinti galimybę gyventojams pareikšti nepasitikėjimą Savivaldybės politikais ar administracijos darbuotojais, tai reglamentuojant Tarybos etikos kodekse.
– Svarbūs sprendimai priimami atsižvelgiant į gyventojų ir bendruomenių nuomonę.
– Organizuoti Savivaldybės pagalbą ūkininkams rengiant verslo planus bei kitus dokumentus ES finansinei paramai gauti.
– Skatinti ir remti ūkininkų kooperaciją, padėti sukurti veiksmingą ir efektyvią žemės ūkio veiklos draudimo sistemą.
– Reikalauti, kad būtų didinamas biudžeto asignavimas kaimo keliams remontuoti ir melioracijos tinklams rekonstruoti.
– Pritraukti investicijas kuriant ne tik naujas darbo vietas, bet ir gaunant lėšų infrastruktūrai gerinti, aplinkosaugos problemoms spręsti.
– Investuojama bus atsižvelgiant į poreikius, o ne į politinius interesus.
– Skatinti smulkųjį verslą mažinant mokesčius, dengiant bankų palūkanas.
– Švietimo tikslas – sukurti kūrybingą, pilietišką ir dvasingą asmenybę ugdančią, į informacinės visuomenės ateitį orientuotą švietimo sistemą.
– Pagrindinis mokyklos uždavinys – pratęsti tėvų ugdomąjį ir auklėjamąjį darbą, padėti tvirtus dorovės pagrindus, ugdyti intelektą, patriotizmą ir pilietiškumą.
Politinė reklama. Apmokėta iš LKD
rinkimų sąskaitos. Užsk. 883.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
Ne kiekviena partija gali didžiuotis šimtmetine istorija. Lietuvos krikščionys demokratai šimtmetį iškilmingai paminėjo 2004 m. rugsėjo 5 d. Prie mūsų partijos ištakų buvo katalikų Bažnyčia ir ryškūs visuomenės bei dvasininkijos atstovai: Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, vyskupas Justinas Staugaitis, arkivyskupas Mečislovas Reinys, kunigas prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas prelatas Mykolas Krupavičius buvo ir Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų pirmininkas (1950–1970 m). 2006 m. Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Jo palaikai praeitų metų rugsėjo mėnesį pargabenti iš JAV ir palaidoti Kaune.
Ryškiausius pėdsakus Lietuvos krikščionys demokratai paliko 1918–1926 metais nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Buvo sukurta pirmoji Lietuvos Konstitucija, atlikta žemės reforma, įvestas litas.
Atkūrus nepriklausomybę į Atkuriamąjį Seimą išrinktas vienas ryškiausių disidentų – kunigas Alfonsas Svarinskas. Daugelyje rajonų, tarp jų – ir mūsų, valdybose dirbo dvasininkijos atstovai – kunigai, kurie aktyviai įsijungė į sėkmingą valdybų darbą. Dabar Vatikano sprendimu dvasininkai nedalyvauja valstybės veikloje. Katalikų bažnyčia yra Lietuvos krikščionių demokratų moralinis autoritetas, jų socialinė programa paremta Bažnyčios mokymu. Krikščionių demokratų partija yra privaloma krikščioniškai valstybei.
Truputis netolimos istorijos. Kažkada didelės viltys buvo dedamos į daktarą K.Bobelį. 2001 m. gegužės 12 d. buvo sujungtos Krikščionių demokratų sąjunga ir Krikščionių demokratų partija. Daktaras K.Bobelis tapo partijos pirmininku. Asmeninių ambicijų vedamas K.Bobelis dalyvavo 2002 m. prezidento rinkimuose. Pralaimėjus rinkimus jo tolimesni žingsniai tapo nenuspėjami, kol jis galiausiai paliko LKD ir perėjo į Valstiečių partiją.
2004 m. kovo 20 d. įvyko partijos konferencija, kurioje pirmininku išrinktas Molėtų savivaldybės meras Valentinas Stundys. Jam vadovaujant įvyko šimtmečio minėjimo renginiai. Kas ketvirtį vyksta partijos tarybos posėdžiai, kuriuose svarstytos aktualiausios Lietuvos politinio gyvenimo problemos. Ypač aktyvia veikla pasižymėjo Jaunimo sekcija, vadovaujama Mindaugo Lingės. 2005 m. kovo 16 d. vyko akcija: Nepriklausomybės aikštėje prieš Seimo rūmus sulipdyti 82 sniego seniai besmegeniai, simbolizuojantys kai kurių Seimo narių darbą. Paminėtinas krikščioniškojo jaunimo žygis dviračiais aplink Lietuvą partijos šimtmečio jubiliejaus proga.
Jaunųjų LKD sekcijos pirmininkas Mindaugas Lingė pakviestas dirbti į Respublikos Prezidento komandą, siekiant suaktyvinti krikščioniškąją jaunimo veiklą. Paskutinis LKD tarybos posėdis įvyko rugsėjo 10 d. Kaune. Jo metu išrinkta nauja partijos valdyba. Jos pirmininku tapo Radviliškio savivaldybės meras A.Čepononis.
Norėtųsi paminėti, kad Molėtų savivaldybėje, kuriai vadovauja mūsų partijos pirmininkas Valentinas Stundys, iš 25 tarybos narių 10 yra krikščionys demokratai. Respublikos savivaldybių tarybose yra 141 krikščionis demokratas. Tai gana geras rodiklis, rodantis, kad rinkėjams priimtina mūsų krikščionių demokratų ideologija ir programa.
Paskutiniu metu tikriausiai dėl tam tikrų politinių išskaičiavimų kai kurių partijų pavadinimuose minimas ir mūsų, krikščionių demokratų, vardas. Tai nieko bendro neturi su mūsų partija ir klaidina Lietuvos žmones, nes partija, kuri remiasi Bažnyčios socialiniu mokymu, yra tik viena – Lietuvos krikščionys demokratai. Tai yra pabrėžęs viename iš laiškų arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Vyskupams, kunigams ir eiliniams katalikams ne vis tiek, kokia yra ta partija, kuri turėtų laikytis bažnyčios socialinio mokymo“.
Dalyvaudami Savivaldybės tarybos rinkimuose mes, krikščionys demokratai, remdamiesi Bažnyčios mokymu savo programoje pirmiausia akcentuojame dorovines, dvasines vertybes, siekį, kad žmonės savo kasdienėje veikloje vadovautųsi Bažnyčios priesakais. Kaip būtų gera Lietuvoje, kad žmonės laikytųsi Dekalogo pagrindinių nuostatų. Nebūtų nei korupcijos, nei nusikaltimų, nei kitų blogybių. Mus gąsdina tautos žiedo – jaunimo – nemažos dalies dvasinis degradavimas. Tai – narkomanija, alkoholizmas, moralės normų nesilaikymas, nusikaltimai. Dvasinis skurdas baisesnis už ekonominį. Demokratinėje visuomenėje turi būti laisvė gėriui, tačiau bet koks blogis turi būti išraunamas ir baudžiamas visomis valstybinėmis priemonėmis. Blogis – tai ne vien nusikaltimas visuomenei, tai – sukilimas prieš Dievą, jo išvarymas iš mūsų gyvenimo. Kova su Dievu ir tikėjimu vyksta labai subtiliai, nepastebimai, tarsi nejuntamai. Su tos nematomos kovos įrankių – masinės informacijos priemonių – pagalba nuvertinamos ir išjuokiamos dvasinės vertybės, tiesioginiame eteryje peršamas smurtas, prievarta, seksas, banalybės ir kt. Mums atrodo, kad labai mažai spaudoje ir televizijoje atsispindi Bažnyčios ir dvasininkijos atliekami geri darbai, o į pirmą vietą iškeliamas kunigų kaltinimas dėl blogų darbų (dažniausiai remiantis klaidingais netikrais faktais). Dauguma žmonių, atsisakę religijos, tapo materializmo vergais, jų dievas – pinigai. Jeigu didelė Lietuvos dalis, ypač jaunimo, negrįš prie tikėjimo, tapsime kosmopolitizmo vergais.
Skaitydami partijų programas pastebime, kad visos numato kažką pagerinti, apima visas sritis. Bet kartais dalis programinių punktų yra ne Savivaldybės, o respublikos Vyriausybės, jos ministerijų kompetencijoje. Neseniai vykusiame televizijos forume žiūrovų buvo klausiama, ar jie pasitiki senomis savivaldybių tarybomis, ar nori naujų. Didelė dauguma žiūrovų buvo už senų savivaldybių darbą. Tai reiškia, kad žmonės supranta, kad ne vien tik skambios programos lemia vienos ar kitos partijos tinkamumą teisingai tvarkyti savivaldybės problemas. Lemia kandidatų sugebėjimai dirbti savivaldybių tarybose.
Dalyvaudami rajono Savivaldybės darbe remiamės mūsų, krikščionių demokratų, programine nuostata, kad jeigu mūsų vertybinės nuostatos nesvetimos ir kai kurioms kitoms politinėms jėgoms, galime derinti skirtingus požiūrius, siekdami bendro tikslo. Esame pasirengę bendradarbiauti su demokratijai ir žmogiškosioms vertybėms ištikimomis partijomis, neišsižadėdami savų principų. Būdami savarankiški gerbiame kitų savarankiškumą. Vertiname laisvą sutarimą, mums nepriimtinas bet koks diktatas ar požiūrių primetimas. Esame susivieniję į politinę krikščioniškąją bendriją, kuriai Bažnyčia yra moralinis autoritetas.
Norėtųsi, kad visus mūsų sumanymus ir darbus lydėtų krikščioniška tarpusavio supratimo dvasia. Tikime krikščioniškąja demokratija, jos teisingumu ir šviesia ateitimi.
Juozas BARTIŠIUS
Lietuvos krikščionių demokratų Vilkaviškio skyriaus pirmininkas
– Tolygiai investuoti į kaimo vietovių, miestelių ir miestų plėtrą.
– Didinti socialinių, sveikatos, švietimo, sporto ir kultūros bei užimtumo paslaugų prieinamumą gyventojams.
– Įtvirtinti galimybę gyventojams pareikšti nepasitikėjimą Savivaldybės politikais ar administracijos darbuotojais, tai reglamentuojant Tarybos etikos kodekse.
– Svarbūs sprendimai priimami atsižvelgiant į gyventojų ir bendruomenių nuomonę.
– Organizuoti Savivaldybės pagalbą ūkininkams rengiant verslo planus bei kitus dokumentus ES finansinei paramai gauti.
– Skatinti ir remti ūkininkų kooperaciją, padėti sukurti veiksmingą ir efektyvią žemės ūkio veiklos draudimo sistemą.
– Reikalauti, kad būtų didinamas biudžeto asignavimas kaimo keliams remontuoti ir melioracijos tinklams rekonstruoti.
– Pritraukti investicijas kuriant ne tik naujas darbo vietas, bet ir gaunant lėšų infrastruktūrai gerinti, aplinkosaugos problemoms spręsti.
– Investuojama bus atsižvelgiant į poreikius, o ne į politinius interesus.
– Skatinti smulkųjį verslą mažinant mokesčius, dengiant bankų palūkanas.
– Švietimo tikslas – sukurti kūrybingą, pilietišką ir dvasingą asmenybę ugdančią, į informacinės visuomenės ateitį orientuotą švietimo sistemą.
– Pagrindinis mokyklos uždavinys – pratęsti tėvų ugdomąjį ir auklėjamąjį darbą, padėti tvirtus dorovės pagrindus, ugdyti intelektą, patriotizmą ir pilietiškumą.
Politinė reklama. Apmokėta iš LKD rinkimų sąskaitos. Užsk. 883.
Publikuota: 2007-02-14 18:45:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|