|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Šiuo metu visoje Lietuvoje galima aptikti daugiau kaip 21 tūkst. vietovardžių – miestų, miestelių, kaimų pavadinimų. Visų jų duomenys saugomi adresų registre. 2019-uosius paskelbus Vietovardžių metais, šis valstybės turtas gerokai pagausėjo.
„Pažvelgus į istoriją matome, kad vietovės ir jų pavadinimai – tarsi gyvas organizmas, turintis savo gyvavimo ciklą. Jie įregistruojami, kurį laiką gyvuoja, o vėliau, juos apleidus gyventojams, perkirtus infrastruktūra, išardžius dėl okupacijos, kolektyvizacijos ar kitų istorinių įvykių – tarsi išnyksta nuo žemės paviršiaus. Tokie kaimai ir viensėdžiai lieka gyvi atmintyje, kaip mūsų senelių ar net mūsų pačių gimtosios vietos. Šiemet mes pasistengėme, kad tie sentimentai ir istorijos pėdsakai taip lengvai neišbluktų. Pasitelkiant istorinius registrų duomenis, sugrąžinome į valstybės atmintį keletą tūkstančių tokių vietovių“, – sako Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovas Tadas Valančius.
Šių metų pavasarį Registrų centras savivaldybių aktyviai naudojamoje atvirų duomenų platformoje REGIA pažymėjo per 2, 5 tūkst. istorinių vietovių. Tai padaryta pasitelkus gausius archyvinius dokumentus: nustatytos tikslios buvusių gyvenviečių ribos, jų pavadinimai ir išregistravimo datos. Pastebėta, kad dauguma šių vietovių, gyvavusios tarpukariu ir anksčiau, panaikintos sovietmečiu.
Pažymint šį įvykį visą vasarą visuomenė galėjo susipažinti su gausiu vietovardžių lobynu ir išrinkti jiems gražiausius. Kartu su Lietuvos nacionaliniu transliuotoju organizuotų vietovardžių rinkimų metu gražiausiu jau išnykusiu vietovardžiu išrinktas Žemuogynės viensėdis, buvęs Biržų rajone, o iš egzistuojančių – Kėdainių rajone esantis Pelėdnagių kaimas.
Vos paskelbus išnykusius vietovardžius buvo pastebėtas didelis gyventojų susidomėjimas – keletą kartų išaugo REGIA žemėlapio lankomumas, gyventojai pradėjo ieškoti jiems artimų istorinių vietovardžių. Kiekvieno regiono visuomenės informavimo priemonėms buvo pateikti jų krašto istorinių vietovardžių sąrašai, kuriais buvo pasidalinta su savo skaitytojais, kai kur išdygo istorinių vietovių atminimo ženklai.
Metams baigiantis ir neslopstant gyventojų susidomėjimui, REGIA žemėlapyje buvo sudaryta galimybė lankytojams ties kiekvienu istoriniu vietovardžiu palikti savo prisiminimus, istorijas ar pasidalinti vaizdine informacija apie konkrečią vietovę, jos panaikinimo aplinkybes. Tam, kad ieškantys tos pačios vietovės galėtų surasti vienas kitą. Žinia perduota ir užsienio lietuvių bendruomenėms.
Viso REGIA žemėlapyje šiuo metu yra pažymėta apie 2, 5 tūkst. istorinių vietovardžių, čia taip pat galima rasti Adresų registre sukauptos informacijos apie daugiau kaip 21 tūkst. egzistuojančių vietovių.
Šiuo metu visoje Lietuvoje galima aptikti daugiau kaip 21 tūkst. vietovardžių – miestų, miestelių, kaimų pavadinimų. Visų jų duomenys saugomi adresų registre. 2019-uosius paskelbus Vietovardžių metais, šis valstybės turtas gerokai pagausėjo. |
„Pažvelgus į istoriją matome, kad vietovės ir jų pavadinimai – tarsi gyvas organizmas, turintis savo gyvavimo ciklą. Jie įregistruojami, kurį laiką gyvuoja, o vėliau, juos apleidus gyventojams, perkirtus infrastruktūra, išardžius dėl okupacijos, kolektyvizacijos ar kitų istorinių įvykių – tarsi išnyksta nuo žemės paviršiaus. Tokie kaimai ir viensėdžiai lieka gyvi atmintyje, kaip mūsų senelių ar net mūsų pačių gimtosios vietos. Šiemet mes pasistengėme, kad tie sentimentai ir istorijos pėdsakai taip lengvai neišbluktų. Pasitelkiant istorinius registrų duomenis, sugrąžinome į valstybės atmintį keletą tūkstančių tokių vietovių“, – sako Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovas Tadas Valančius.
Šių metų pavasarį Registrų centras savivaldybių aktyviai naudojamoje atvirų duomenų platformoje REGIA pažymėjo per 2, 5 tūkst. istorinių vietovių. Tai padaryta pasitelkus gausius archyvinius dokumentus: nustatytos tikslios buvusių gyvenviečių ribos, jų pavadinimai ir išregistravimo datos. Pastebėta, kad dauguma šių vietovių, gyvavusios tarpukariu ir anksčiau, panaikintos sovietmečiu.
Pažymint šį įvykį visą vasarą visuomenė galėjo susipažinti su gausiu vietovardžių lobynu ir išrinkti jiems gražiausius. Kartu su Lietuvos nacionaliniu transliuotoju organizuotų vietovardžių rinkimų metu gražiausiu jau išnykusiu vietovardžiu išrinktas Žemuogynės viensėdis, buvęs Biržų rajone, o iš egzistuojančių – Kėdainių rajone esantis Pelėdnagių kaimas.
Vos paskelbus išnykusius vietovardžius buvo pastebėtas didelis gyventojų susidomėjimas – keletą kartų išaugo REGIA žemėlapio lankomumas, gyventojai pradėjo ieškoti jiems artimų istorinių vietovardžių. Kiekvieno regiono visuomenės informavimo priemonėms buvo pateikti jų krašto istorinių vietovardžių sąrašai, kuriais buvo pasidalinta su savo skaitytojais, kai kur išdygo istorinių vietovių atminimo ženklai.
Metams baigiantis ir neslopstant gyventojų susidomėjimui, REGIA žemėlapyje buvo sudaryta galimybė lankytojams ties kiekvienu istoriniu vietovardžiu palikti savo prisiminimus, istorijas ar pasidalinti vaizdine informacija apie konkrečią vietovę, jos panaikinimo aplinkybes. Tam, kad ieškantys tos pačios vietovės galėtų surasti vienas kitą. Žinia perduota ir užsienio lietuvių bendruomenėms.
Viso REGIA žemėlapyje šiuo metu yra pažymėta apie 2, 5 tūkst. istorinių vietovardžių, čia taip pat galima rasti Adresų registre sukauptos informacijos apie daugiau kaip 21 tūkst. egzistuojančių vietovių.
Publikuota: 2019-12-18 09:44:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|