|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-02-14 18:21
Ernestas svajoja kada nors baigti mokslus, įsigyti profesiją...Autorės nuotr. Loreta ŠTRIMAITIENĖ
Tikriausiai niekas iš jo draugų, buvusių bendraklasių bei artimųjų nebūtų patikėjęs, jog stiprus, linksmo būdo, sportuojantis septyniolikmetis susigrums su tokia klastinga ir baisia liga. Praėjusią vasarą atostogų metu Ernestas daug dirbo, nes, kaip ir kiekvienas tokio amžiaus jaunuolis, norėjo turėti savų pinigėlių. Jis talkino ūkininkams šienapjūtės metu, ravėjo runkelius, o grįžęs padėdavo ir tėvams, nes namuose vyksta statybos darbai. Rugpjūčio pradžioje viskas prasidėjo netikėtais negalavimais – gerklės perštėjimu bei aukšta temperatūra. Taip vaikinas jautėsi keletą dienų. Namiškiai, nieko blogo neįtardami, galvojo, jog jis tiesiog persišaldė. Tačiau nesulaukę pagerėjimo nuvyko pas gydytojus. Marijampolės poliklinikoje, išrašę receptą gydytis antibiotikais, medikai dėl viso pikto vaikiną nusiuntė atlikti kraujo tyrimus. Ilgai lūkuriuodami atsakymo poliklinikos koridoriuje Ernestas su mama Virginija pradėjo nerimauti, nes kraujo tyrimai buvo atliekami keletą kartų. Gydytojos ištarti žodžiai, jog vaikinui įtariama sunki kraujo liga, motiną pribloškė, Ernesto akys prisipildė ašarų – jis gerai suprato, kokia tai liga. Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje Ernestas praleido daugiau nei pusę metų. Jam buvo nustatyta ūminė mieloblastinė leukemija. Teko išgyventi daug chemoterapijos kursų, iškęsti nepakeliamus skausmus bei išlydėti Anapilin savo palatos draugus. Buvo akimirkų, kai vaikino būklė buvo kritiška. Prie jo nuolat budėjo motina ir vyresnioji sesuo. Vaikino motina sakė, jog būta dienų, kai viskas buvo Dievo rankose, tiesiog nebežinojo, ko tikėtis. Gražiausia metų šventė – Kalėdos – praėjo tarp ligoninės sienų, su skausmu veiduose bei viltimi išgyventi... Sausio 18-ąją Ernestui sukako aštuoniolika metų. Būtent tą dieną jį prižiūrintis gydytojas pasakė, jog kaulų čiulpų transplantacija bus atliekama, donoras taip pat surastas. Beje, iš artimųjų, atlikus tyrimus, donoru negalėjo tapti nė viena ligonio seserų. Šiuo metu Ernestas namuose, laukia vilniečių gydytojų telefono skambučio, kai turėtų būti pranešta, kokie tyrimų atsakymai sugrįžo iš Vokietijos. Vaikinas tyliai galvoja apie ateitį, kad kada nors galės tęsti mokslus, įsigyti profesiją. Ramina save ir mamą sakydamas, kad atsilaikys... Vaikino ligai neliko abejingi Gižų pagrindinės mokyklos mokytojai, direktorė, buvę klasės draugai, pažįstami, aplinkinių kaimų žmonės. Vasario 4 dieną kilni labdaros akcija buvo surengta Gižų kultūros namuose. Šios įstaigos darbuotojai žinojo apie jaunuolį ištikusią nelaimę, todėl norėdami nors kiek padėti suruošė labdaros koncertą. Koncertą dovanojo Baraginės jaunimo kaimo kapela bei folkloro ansamblis „Lankupa“ iš Vilkaviškio. Gižiečiai noriai rinkosi ne tik pasiklausyti koncerto, bet ir paremti jauną sergantį žmogų. Salėje prie įėjimo stovėjo aukų dėžutė, į kurią buvo renkami pinigai Ernesto gydymo išlaidoms. Į renginį vaikinas atvykti negalėjo. Saviveiklininkai jam dovanojo savo dainas bei linkėjo Ernestui stiprybės, sveikatos ir ištvermės. Koncertui baigiantis, aukų dėžutėje surinktos lėšos buvo perduotos vaikino motinai Virginijai, kuri vos sulaikydama ašaras dėkojo visiems geros valios žmonėms, kurie juos supranta, užjaučia ir padeda. Norėdami ir Jūs paremti Ernestą Matulevičių, galite pervesti pinigus į jo sąskaitą: AB Bankas „Hansabankas“, LT 19 7300 0100 9880 4011. Publikuota: 2007-02-14 18:21:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|