|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-02-14 18:17
|
|
|
Prie šio akmens paprastai nusifotografuoja visi Punsko svečiai iš Lietuvos. Nepraleido tokios progos ir vilkaviškiečiai.
Autorės nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Gausi vilkaviškiečių delegacija praėjusį savaitgalį viešėjo Punske (Lenkijoje), kur buvo surengtos Vilkaviškio rajono savivaldybės dienos.
Kasmet Lenkijos lietuviai, gyvenantys Punske, rengia Lietuvos pasienio rajonų dienas, į kurias pasikviečia savivaldybių oficialias delegacijas bei meno saviveiklos kolektyvus. Į Vilkaviškio rajono dienas šeštadienį buvo nuvykę Savivaldybės administracijos bei seniūnijų darbuotojai, vakare koncertavo Vilkaviškio kultūros centro kaimo kapela „Vingis“.
Šiltai vilkaviškiečius sutiko ir visą dieną lydėjo bei aprodė apylinkes Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, priėmime dalyvavo ir kiti valdžios atstovai.
Šiame nuošaliame Lenkijos kampelyje, nuo Lietuvos atplėštame prieš daugelį metų, gyvena netoli 5000 lietuvių. Lietuvybės dvasia čia juntama kone kiekviename kampelyje, o tautiškumas nuo pat mažens puoselėjamas kiekvienoje šio krašo lietuvių šeimoje. Vaikai lanko lietuviškas mokyklas, vėliau daugelis stoja į universitetus Kaune, Vilniuje, o baigę mokslus neretai ir gyventi pasilieka Lietuvoje.
Vaikščiodamas Punsko gatvėmis kitąkart gali ir užsimiršti, kad esi kitapus valstybinės sienos, svetimos valstybės teritorijoje. Aplink visi kalba lietuviškai – tiesa, su dzūkišku akcentu. Ant pastatų – daug iškabų su lietuviškais pavadinimais. Pamaldos didelėje senoje bažnyčioje taip pat vyksta lietuvių kalba. Punsko lietuviai žiūri visų Lietuvos televizijos kanalų laidas, puikiai žino apie mūsų šalies gyvenimą, o vaikai dainuoja populiarias televizijos žvaigždžių dainas.
Punsko valsčiaus valdžia, suprantama, irgi lietuviška: iš 15 Tarybos narių – 14 mūsų tautiečių ir vienas lenkas. Valsčiuje gyvena tik apie 20 proc. lenkų, bet ir jie supranta, o kai kurie ir kalba lietuviškai, vienas kitas net vaikus leidžia į lietuvių darželį ar mokyklą. Ne pirmą kadenciją valsčiui vadovauja jaunas, didelį gyventojų pasitikėjimą pelnęs viršaitis, jau minėtas V.Liškauskas. Per paskutinius neseniai vykusius rinkimus už jį balsavo net 97 proc. rinkėjų.
Punsko valsčius jungia 33 kaimus su lietuvio ausiai gražiai skambančiais pavadinimai: Vidugiriai, Ožkiniai, Agurkiai, Burokai, Kampuočiai, Šaltėnai, Kreivėnai ir t.t. Dauguma kaimų – dzūkų, yra keletas ir suvalkiečių.
Punskas – ūkininkų kraštas, vidutinio ūkio dydis – apie 20–30 ha. Dauguma verčiasi pienininkyste, paprastai ūkyje dirba patys šeimos nariai, stengiasi apsieiti be samdytų žmonių. Sodybos panašios į mūsiškes, prie daugelio jų matyti kryžiai, koplytstulpiai, akmenys su Gedimino stulpais ir kita tautine simbolika. Yra nemažai kaimo turizmo sodybų, lietuviškų kavinių.
Didelį įspūdį vilkaviškiečiams paliko apsilankymas naujoje šiuolaikiškoje „Žiburio“ gimnazijoje, kuri Lenkijos lietuviams Seinuose pastatyta Lietuvos lėšomis. Džiaugiasi mūsų tautiečiai ir puikiais Lietuvių namais Seinuose, kur įsikūręs ir Lietuvos Respublikos konsulatas, bei moderniais Lietuvių kultūros namais Punske. Visa tai – Lietuvos valstybės dovanos kitapus sienos gyvenantiems mūsų tautiečiams.
Punsko apylinkių keliais važinėja toks pat, kaip ir pas mus, geltonasis autobusiukas, kuris iš kaimų atveža vaikus į mokyklą, o po pamokų parveža namo. Jis, kaip ir minėti pastatai, nors ir esantys Lenkijos teritorijoje, yra Lietuvos valstybės nuosavybė.
Punskiečiai aktyviai dalyvauja lietuvių organizacijų, kurių Lenkijoje yra keletas, veikloje, susibūrę į daugelį įvairių meno saviveiklos kolektyvų. Pasak viršaičio, per metus Punske surengiama apie 70 kultūros renginių. Daug rašoma projektų ES lėšoms gauti, 9 projektai buvo parengti kartu su Lietuvos savivaldybėmis.
Prieš keletą metų užsimezgusi draugystė su Punsko krašto lietuviais šįkart, atrodo, bus puoselėjama ir plėtojama toliau. Ilgai nelaukę punskiečiai pažadėjo atvykti į Vilkaviškį.
Gausi vilkaviškiečių delegacija praėjusį savaitgalį viešėjo Punske (Lenkijoje), kur buvo surengtos Vilkaviškio rajono savivaldybės dienos. |
Kasmet Lenkijos lietuviai, gyvenantys Punske, rengia Lietuvos pasienio rajonų dienas, į kurias pasikviečia savivaldybių oficialias delegacijas bei meno saviveiklos kolektyvus. Į Vilkaviškio rajono dienas šeštadienį buvo nuvykę Savivaldybės administracijos bei seniūnijų darbuotojai, vakare koncertavo Vilkaviškio kultūros centro kaimo kapela „Vingis“.
Šiltai vilkaviškiečius sutiko ir visą dieną lydėjo bei aprodė apylinkes Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, priėmime dalyvavo ir kiti valdžios atstovai.
Šiame nuošaliame Lenkijos kampelyje, nuo Lietuvos atplėštame prieš daugelį metų, gyvena netoli 5000 lietuvių. Lietuvybės dvasia čia juntama kone kiekviename kampelyje, o tautiškumas nuo pat mažens puoselėjamas kiekvienoje šio krašo lietuvių šeimoje. Vaikai lanko lietuviškas mokyklas, vėliau daugelis stoja į universitetus Kaune, Vilniuje, o baigę mokslus neretai ir gyventi pasilieka Lietuvoje.
Vaikščiodamas Punsko gatvėmis kitąkart gali ir užsimiršti, kad esi kitapus valstybinės sienos, svetimos valstybės teritorijoje. Aplink visi kalba lietuviškai – tiesa, su dzūkišku akcentu. Ant pastatų – daug iškabų su lietuviškais pavadinimais. Pamaldos didelėje senoje bažnyčioje taip pat vyksta lietuvių kalba. Punsko lietuviai žiūri visų Lietuvos televizijos kanalų laidas, puikiai žino apie mūsų šalies gyvenimą, o vaikai dainuoja populiarias televizijos žvaigždžių dainas.
Punsko valsčiaus valdžia, suprantama, irgi lietuviška: iš 15 Tarybos narių – 14 mūsų tautiečių ir vienas lenkas. Valsčiuje gyvena tik apie 20 proc. lenkų, bet ir jie supranta, o kai kurie ir kalba lietuviškai, vienas kitas net vaikus leidžia į lietuvių darželį ar mokyklą. Ne pirmą kadenciją valsčiui vadovauja jaunas, didelį gyventojų pasitikėjimą pelnęs viršaitis, jau minėtas V.Liškauskas. Per paskutinius neseniai vykusius rinkimus už jį balsavo net 97 proc. rinkėjų.
Punsko valsčius jungia 33 kaimus su lietuvio ausiai gražiai skambančiais pavadinimai: Vidugiriai, Ožkiniai, Agurkiai, Burokai, Kampuočiai, Šaltėnai, Kreivėnai ir t.t. Dauguma kaimų – dzūkų, yra keletas ir suvalkiečių.
Punskas – ūkininkų kraštas, vidutinio ūkio dydis – apie 20–30 ha. Dauguma verčiasi pienininkyste, paprastai ūkyje dirba patys šeimos nariai, stengiasi apsieiti be samdytų žmonių. Sodybos panašios į mūsiškes, prie daugelio jų matyti kryžiai, koplytstulpiai, akmenys su Gedimino stulpais ir kita tautine simbolika. Yra nemažai kaimo turizmo sodybų, lietuviškų kavinių.
Didelį įspūdį vilkaviškiečiams paliko apsilankymas naujoje šiuolaikiškoje „Žiburio“ gimnazijoje, kuri Lenkijos lietuviams Seinuose pastatyta Lietuvos lėšomis. Džiaugiasi mūsų tautiečiai ir puikiais Lietuvių namais Seinuose, kur įsikūręs ir Lietuvos Respublikos konsulatas, bei moderniais Lietuvių kultūros namais Punske. Visa tai – Lietuvos valstybės dovanos kitapus sienos gyvenantiems mūsų tautiečiams.
Punsko apylinkių keliais važinėja toks pat, kaip ir pas mus, geltonasis autobusiukas, kuris iš kaimų atveža vaikus į mokyklą, o po pamokų parveža namo. Jis, kaip ir minėti pastatai, nors ir esantys Lenkijos teritorijoje, yra Lietuvos valstybės nuosavybė.
Punskiečiai aktyviai dalyvauja lietuvių organizacijų, kurių Lenkijoje yra keletas, veikloje, susibūrę į daugelį įvairių meno saviveiklos kolektyvų. Pasak viršaičio, per metus Punske surengiama apie 70 kultūros renginių. Daug rašoma projektų ES lėšoms gauti, 9 projektai buvo parengti kartu su Lietuvos savivaldybėmis.
Prieš keletą metų užsimezgusi draugystė su Punsko krašto lietuviais šįkart, atrodo, bus puoselėjama ir plėtojama toliau. Ilgai nelaukę punskiečiai pažadėjo atvykti į Vilkaviškį.
Publikuota: 2007-02-14 18:17:01
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|