„Santaka“ / Visuomenės laimę lemia pasitikėjimas: ko galėtume pasimokyti iš Šiaurės šalių? / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su čiaupu (švarus, gali atvežti), SEAT LEON (po eismo įvykio, 2000 m., 1,4 l, benzinas, TA iki 2021 m. birželio mėn., 500 Eur). Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-12-15 09:23:16

Vieniša 68 metų moteris išsinuomotų 1 kambario butą pirmame aukšte renovuotame name Vilkaviškyje (pageidautina su baldais). Tel. 8 689 05 975.
Galioja iki: 2019-12-15 16:37:14

Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  



Visuomenės laimę lemia pasitikėjimas: ko galėtume pasimokyti iš Šiaurės šalių?

Vienas iš pagrindinių šalies gyventojų laimę ir pasitenkinimą gyvenimu lemiančių veiksnių yra visuomenėje vyraujantis pasitikėjimas, tiek tarp asmenų, tiek ir valstybės institucijomis.

Švedija 2016 metais įsteigė oficialią pasitikėjimo agentūrą prie Vyriausybės, kurios tikslas – tyrimų pagrindu suformuoti pasitikėjimu paremtą viešojo valdymo modelį ir jį taikyti visose valstybės institucijose. Spalio pabaigoje Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko diskusija „Pasitikėjimu paremtas viešasis valdymas. Misija įmanoma?“, kurioje be kitų dalyvių viešėjo ir Emma Sterky, Švedijos vyriausybės pasitikėjimo agentūros atstovė. Ji sutiko plačiau papasakoti apie tai, kaip Švedija rūpinasi „Šiaurės šalių auksu“ vadinamu aukšto visuomenės pasitikėjimo fenomenu: kur glūdi jo šaknys ir kaip tenka nuolat stengtis, kad pasitikėjimo kultūra būtų ugdoma ir gyvuotų.

Ilgametės tradicijos

Kalbėdama apie itin aukštą pasitikėjimo lygį Švedijos visuomenėje E. Sterky pabrėžė, kad nėra vieno konkretaus recepto. Tai lemia istorinių aplinkybių ir politinių įvykių bei asmeninės atsakomybės visuma.

„Švedijoje be visų kitų dalykų turime ilgametes gyvybingos pilietinės visuomenės ir populiarių judėjimų tradicijas. Palyginus su kitomis šalimis, turime gerokai aukštesnį žmonių tarpusavio pasitikėjimą. Žmonės taip pat pasitiki ir institucijomis. Švedijoje valstybės gerovei keliami labai aukšti standartai ir valstybinio sektoriaus efektyvumas pirmauja pasaulyje, nes korupcijos lygis itin mažas. Tačiau pasitikėjimui viešosiomis institucijomis ar valdymo įstaigomis be abejonės gali daryti įtaką ir asmeninis indėlis ar tam tikros grupės veikla. Tarp neigiamų pavyzdžių gali būti blogai suteiktos paslaugos, netinkamas valstybės tarnautojų bendravimas, neefektyvus darbas arba, kaip, žmonės sako – „politinės aferos“, – teigia E. Sterky.

Nepaisant puikių rodiklių, Švedija nesustoja ir pasitikėjimui puoselėti vykdo labai kryptingą veiklą. Viena iš daugelio iniciatyvų – tai priimta „Pasitikėjimo reforma“, skirta kelti pasitikėjimą piliečių ir verslo naudai dirbančių darbuotojų įgūdžiais. Švedai taip pat turi demokratijos ir pilietinės visuomenės politiką, apimančią ne tik visuotinius rinkimus, bet ir įvairius būdus, skirtus sustiprinti bei apsaugoti asmens individualias galimybes daryti įtaką. Taip pat aktyviai skatinama ir užtikrinama pagarba žmogaus teisėms.

Kaip pradėti pokyčius?

Pasitikėjimas nėra įprasta tema, apie kurią visi kasdien kalbėtųsi prie stalo. Tai – pakankamai jautrūs klausimai, tad norint prakalbinti žmones tenka sukurti tam tinkamą ir palankią aplinką.

Perimant Švedijos patirtį, panašius kūrybinius modelius, skatinančius apmąstyti ir diskutuoti apie pasitikėjimą, šį rudenį buvo praktiškai bandoma taikyti ir Lietuvoje. Vienas iš jų buvo „Trust Point“ renginių ciklas Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje veikiančiame „Bendrystės ir socialinių inovacijų centre“, kurį surengė nevyriausybinė organizacija Performatyvaus dizaino asociacija kartu su partneriais.

Renginio metu pasitikėjimo paieškoms buvo pasitelktos įvairios meninės instaliacijos, diskusijos, taip pat asmens patyrimų ribas išbandantys užsiėmimai – pavyzdžiui, asmeninė patirtis, kuomet dalyvį užrištomis akimis kitas žmogus veda per kliūčių pilną kelią. Šio eksperimento metu buvo pastebėta, kad nematantįjį vedantis žmogus labiausiai pasitiki savo racionaliais sprendimais, o nieko nematantis jo porininkas pasikliauja intuicija tam, kad pasitikėtų pirmą kartą sutiktu nepažįstamuoju.

Pasak viešnios, svarbus vaidmuo palaikant pasitikėjimo kultūrą tenka nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros iniciatyvoms. Jų įgyvendinamos kūrybinės priemonės suteikia galimybę žmonėms kitaip pažvelgti į savo kasdienį elgesį, skatina susimąstyti ir keisti požiūrį.

„Mes taip pat esame bendradarbiavę su mokslininke Katarina Wetter Edman, tyrinėjančia mąstymo modeliavimą (angl. design thinking ), siekdami skatinti pasitikėjimu grįstą valdymą visos šalies lygiu. Valstybinės organizacijos ir pačios kviečia konsultantus, padedančius keisti mąstymo būdą ir požiūrį. Mąstymo modeliavimo metodai be abejonės yra tik vienas iš daugelio būdų keisti požiūrį, tačiau gali būti geras pavyzdys, kaip geriau suprasti piliečių požiūrį, patirtį ir poreikius. Kartu tai yra procesas, orientuotas pirmiausia į tai, kad geriau suprastume, kur slypi tikroji problema, prieš imdamiesi bet kokių veiksmų“, – teigia E. Sterky.

Mąstymo modeliavimas nėra vienintelė požiūrio keitimo metodika. Tam galima pasitelkti ir minėtus performatyviuosius menus, socialinį dizainą, įvairius psichologinius pratimus. Tokios veiklos esmė yra kūrimo procesas, kurio metu pirmiausia gilinamasi į vartotojo poreikius, generuojamos idėjos, kuriami ir testuojami prototipai ir tik pačioje pabaigoje sprendžiama, kurį problemos sprendimą verta pasirinkti.

Pasak E. Sterky, klystame tada, kai per greitai imamės veikti vien tam, kad kažką darytumėm. Todėl ekspertė pataria eksperimentuoti, kad dalyviai išdrįstų klysti ir bandyti iš naujo bei taip keisti savo sprendimus.

Priežastys ar pasekmės?

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusios diskusijos metu švedų delegacijos atstovai pabrėžė, kad pasitikėjimas yra ne rezultatas, o įrankis, reikalingas politinių sprendimų priėmimui, įgyvendinimui, kokybei ir pateisintiems lūkesčiams užtikrinti. Pasitikėjimą kuria valstybės valdymo skaidrumas, valstybinių organizacijų atvirumas. Prie to smarkiai prisidėtų ir sėkminga skaitmenizacija, dėl kurios nebereikia vargti nešiojant popierius nuo vieno langelio prie kito. O vienas iš esminių pasitikėjimą kuriančių veiksnių yra tai, kaip bendraujama su žmonėmis.

Kaip teigė E. Sterky, pasitikėjimo grįstas valdymas duoda labai konkrečius ir apčiuopiamus rezultatus. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio piliečių poreikiams padėjo pagerinti viešųjų paslaugų kokybę, o žmonės jautėsi išgirsti. Taip pat tai padėjo sutrumpinti paslaugų procesus. Daugiau veiklos laisvės ir nuolatinis grįžtamasis ryšys žymiai pakėlė darbuotojų motyvaciją. Sprendimų priėmimo kokybę lėmė aktyvesnis dalinimasis žiniomis ir patirtimi tarp skirtingų lygių bei žinybų, taip pat paprastesnis administravimas.

Ko trūksta Lietuvai?

Kartu su E. Sterky diskutavę Vitalis Nakrošis, VU TSPMI profesorius bei Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, ieškojo atsakymų, kodėl Lietuvoje visuomenės pasitikėjimo lygis yra labai mažas bei kas galėtų jį pakelti. Pasak dalyvių, Lietuvoje pasitikėjimas yra daugiau paremtas tarpasmenine patirtimi, tuo tarpu viešasis sektorius yra gerokai labiau politizuotas negu Skandinavijoje, čia daug sprendimų priklauso nuo valdančiųjų valios, o galutinių paslaugų suteikimas piliečiams nesulaukia pakankamo ekspertų indėlio. Lietuvoje vyraujantį nepasitikėjimą diskusijos dalyviai aiškino sovietų okupacijos laikotarpio palikimu, baime suklysti, nepakankamu dalyvavimu kuriant valdymą. Dėl šių priežasčių Lietuvoje sunku būtų pritaikyti švedų modelį, o visuomenė lieka priklausoma nuo valdančiųjų.

Vis dėlto, norint nuo kažko pradėti, Švedų delegacija ypač akcentavo būtinybę galvoti apie valstybę ir kaip apie paslaugų teikėją. Pasitikėjimo ja klausimas priklauso nuo to, kokias ir kiek kokybiškas paslaugas valstybė sukuria. Pilietis turi atsidurti tokio požiūrio centre, o ne pačioje apačioje.

Daugiau pasitikėjimo turi būti suteikiama ir patiems piliečiams, holistiškai orientuojantis į serviso kokybę. Augantis biurokratizmas kaip tik priešingai – pasitikėjimą smukdo ir nepadeda apsaugoti nuo nesąžiningo elgesio. Kaip sukurti balansą tarp piliečių lūkesčių ir biurokratinio aparato procesų? Naudoti įvairių profesijų kompetencijas, bet kuriame lygmenyje prisiimti atsakomybę ir bendradarbiauti su visais proceso dalyviais.

E. Sterky į Lietuvą pakvietę „Nordic Talks“ renginių ciklo organizatoriai tikisi, kad diskusijos atgarsiai pasieks ir Lietuvos sprendimų priėmėjus, o kartu paskatins daugiau diskusijų bei eksperimentų, nuo kurių galima būtų atsispirti ir imtis realių pokyčių. Pasak jų, siekis kelti visuomenės pasitikėjimą kartu augins gyventojų laimės jausmą.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Mobilieji laiškininkai išriedėjo į kaimiškąsias rajono vietoves
* Mokykloje susitiko jaunystė ir branda
* Abiturientui muštynės kainuos tūkstančius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kur paliekate prekes, dėl kurių parduotuvėje persigalvojate?
Nešu ten, iš kur paėmiau.
Padedu, kur papuolė.
Palieku kasoje.
Elgiuosi įvairiai.



Kalbos patarimai

Kuo pakeisti žodį „češkės“?
Češkės – nevartotina svetimybė. Tam tikri lengvi batukai, kuriais apsiavę vaikai šoka, vadintini gimnastikos bateliais arba čežutėmis, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas