„Santaka“ / Kaip užtikrinti visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą? / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, pasveriančias iki 200 k. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2020-04-08 15:06:20

Perka 1–1,5 kambario butą Vilkaviškyje (siūlyti tik I a.). Tel. 8 620 42 988.
Galioja iki: 2020-04-08 15:08:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  



Kaip užtikrinti visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą?

Kasmet į Lietuvos rinką patiekiama mažiausiai 40 tūkst. tonų padangų ir maždaug tik pusė jų yra sutvarkoma. Ką keisti, kad veikianti sistema užtikrintų visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą bei sudarytų sąlygas gyventojams ir verslui padangų atliekas nemokamai atiduoti atliekų tvarkytojams?

Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinimas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. Pareigas vykdantys padangų gamintojai ir importuotojai kartu su atliekų tvarkytojais sukūrė tvarkymo sistemą, tačiau ji užtikrina tik dalies Lietuvoje susidarančių padangų atliekų tinkamą sutvarkymą.

Viena iš priežasčių – dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27, 5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų arba 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja.

Be to, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Kadangi didelė dalis autoservisų veiklą vykdo šešėlyje, vengiama teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas ir jos lieka nesutvarkytos.

Kokių reikia pokyčių?

„Pokyčiai padangų atliekų rinkoje būtini – tą dar kartą parodė ir nelaimė Alytuje bei sukaupti padangų kiekiai regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse ar pas padangų perdirbėjus. Tam, kad keistųsi situacija, verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą. Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams (transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams) šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus“, – penktadienį Aplinkos apsaugos instituto surengtoje konferencijoje sakė instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak jo, tokie pokyčiai ne tik sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai ir patogiai atiduoti senas padangas, bet ir leistų sumažinti padangų gamintojams ir importuotojams nustatytą padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotį iki 75 proc., atpigintų padangų atliekų tvarkymą.

„Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje), o bendradarbiaujant su RATC organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos, padangos būtų tinkamai sutvarkomos“, – teigia A. Skinulis.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams priklausančios didelio gabarito atliekų aikštelės tik iš gyventojų, bet ne verslo subjektų nemokamai priima iki 4 ar 5 senų padangų per metus.

Aplinkos apsaugos instituto vadovas vardija ir kitus būtinus pokyčius, siekiant tinkamo Lietuvoje susidarančių padangų atliekų sutvarkymo.

„Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Šioje vietoje nereikia išradinėti naujo dviračio – senos automobilių padangos naudojamos įvairiems gaminiams ir keliams tiesti tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, – sako A. Skinulis.

Maži pokyčiai kitąmet

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė pažymi, kad tam tikrų teigiamų pokyčių padangų atliekų sutvarkymo rinkoje sulauksime dar 2020 metų pradžioje.

„Nuo kitų metų pradžios padangų gamintojams ir importuotojams atsiranda prievolė vykdyti padangų atliekų surinkimą iš didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių ir iš dalies aikšteles finansuoti. Šie reikalavimai galios tiek kolektyviai, tiek individualiai pareigas vykdantiems padangų gamintojams ir importuotojams. Tačiau akivaizdu, kad ši prievolė neišspręs visų susikaupusių problemų padangų atliekų sutvarkymo sektoriuje“, – sako V. Masalienė.

Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Daugiausiai perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, vis dažniau senos padangos naudojamos ir keliams tiesti. Iš specialiuose įrenginiuose deginamų naudotų padangų gaunama energija. Padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ugdymo įstaigos pradeda mokymą nuotoliniu būdu
* Karantinas riboja laisves, bet saugo mūsų sveikatą
* Koronavirusu gąsdina vilkikų vairuotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums sunku gyventi karantino sąlygomis?
Tikrai ne.
Nelengva, bet prisitaikau.
Patiriu didelių sunkumų.
Karantino reikalavimų nepaisau.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „gydymas prieš“?
Ne, netaisyklinga. Tai neteiktinas vertinys. Vartotina gydymas nuo ar pan., pvz.: gydymas prieš gripą (taisoma gydymas nuo gripo; gripo gydymas ), gydoma prieš ligas (taisoma nuo ligų; gydomos ligos ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas