„Santaka“ / Atgarsiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-03-03 08:26

Dalinkitės:  


Atgarsiai

Žemės reforma vykdoma nuosekliai ir pagal įstatymus

Rajone iš esmės baigiamas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę. Ilgą žemės reformos laikotarpį sąlygojo keičiami įstatymai, tačiau ji nėra tokia paini ir nesuprantama, kaip bandoma ją ne itin objektyviai pateikti.

Per visą žemės reformos laikotarpį rajone gauta 16,5 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 88 tūkst. ha plotą. Iki šių metų vasario 1 d. nuosavybės teisės atkurtos 15,5 tūkst. piliečių į 85 tūkst. ha plotą, arba 96,2 proc. Tad atkurti nuosavybės teises liko į 3 tūkst. ha žemės.

Žemės reforma vykdoma vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, kuris numato, kad eiliškumo tvarka pirmiausiai piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės, po to, taip pat pagal eiliškumą, formuojami asmeniniam ūkiui skirti sklypai ir tik vėliau parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus bei reikalingus dokumentus. Nekantraujantys pirkti laisvą valstybinę žemę privalo palaukti, kol bus atkurtos nuosavybės teisės visiems, norintiems susigrąžinti žemę.

„Santakos“ laikraštyje praeitų metų pabaigoje ir šių pradžioje pasirodė keletas straipsnių žemės reformos bei nuosavybės teisių atkūrimo klausimais. Deja, šie Algimanto Gudaičio straipsniai parašyti nepaisant pagrindinių nuosavybės teisių atkūrimo, Žemės reformos įstatymų bei žemės sandorius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Galbūt straipsniuose apie šiuos įstatymus nutylima sąmoningai, bandant skaitytojus „pavergti“ žmoniškumo, gyvenimiškumo akcentavimu.

Kiekvienas iš mūsų suvokiame, kad įstatymus privalo vykdyti kiekvienas valstybės pilietis, tuo labiau – valstybės institucijos pareigūnai. Turiu omenyje Žemėtvarkos skyrių.

Gerbiamas A.Gudaitis dažnai neskiria žemėtvarkininkų ir sklypus projektuojančių samdomų projektų autorių, kurie nėra pavaldūs skyriui. Tokiu būdu rajono bendruomenei suformuojama nuomonė, jog visų problemų ir negerovių kaltininkai yra Žemėtvarkos skyriaus specialistai. Manome, kad gerbiamas korespondentas tendencingai nusiteikęs rajono Žemėtvarkos skyriaus atžvilgiu.

Rengdamas minėtus straipsnius, jų autorius išklauso tik vieną, besiskundžiančią, pusę, kurios teiginiai ir įrodinėjama „teisybė“ klaidina skaitytoją. Labai nenoriai A.Gudaitis išklauso Žemėtvarkos skyriaus specialistų paaiškinimus, arba visai nesikreipia į skyrių, kad gautų teisiškai pagrįstą informaciją. Antai straipsnį „Žemės reformos keliai ir jų painūs vingiai“ („Santaka“, 2005-02-12, Nr.18) perskaitę rajono gyventojai gali susidaryti nuomonę, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atkuriama teismuose, kad teismai dalija žemę į dalis, o turtines teises kitiems asmenims galima perleisti notariškai patvirtinta nutartimi. Dažnai straipsniai, kuriuose norėta išnagrinėti žemėtvarkininkų klaidas, virsta apybraižomis apie besikreipiančiųjų gyvenimą, įpinant žemės naudojimo problemas. Susidaro įspūdis, kad tuo siekiama sugraudinti visuomenę ir įteigti, jog visų problemų ir nelaimių kaltininkai yra „žemgrobiai“ žemėtvarkininkai. Žemėtvarkos skyriui, kaip neišklausytai antrajai pusei, savo kontrargumentus belieka pateikti šiame straipsnyje.

A.Gudaitis siūlo žemėtvarkininkams seniūnijoje patiesti kadastro vietovės planus ir paaiškinti, kam, kur ir kokie sklypai suprojektuoti. Kiekvienoje seniūnijoje viešai eksponuojami žemės reformos žemėtvarkos projektai, laisvo valstybinės žemės fondo planai, Marijampolės apskrities viršininko įsakymai, kuriais patvirtinti paskutiniame projekto papildyme piliečiams suprojektuoti sklypai – jų kiekis, dydis, numeriai ir kt. Dėl neįsigilinimo į klausimo esmę ignoruojami akivaizdūs faktai: apie žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus ir jų viešą svarstymą skelbiama tame pačiame „Santakos“ laikraštyje. Suinteresuoti asmenys gali atvykti į seniūnijas, reikšti pretenzijas bei pasiūlymus. Straipsnyje minimi D. ir A.Gutauskai nei pagrindinio projekto, nei kurio nors iš penkių Vištyčio kadastro vietovės projekto papildymų viešame svarstyme nedalyvavo, į Žemėtvarkos skyriaus specialistus Vištyčio seniūnijoje nesikreipė ir jokių pretenzijų dėl žemės nepareiškė.

Nuosavybės teisės į 6,3 ha žemės (šiame plote įskaitant ir sesers Laimutės, rašinyje beveik mįsle tapusią 1992 m. brolio naudai atsisakytą dalį) A.Gutauskui atkurtos 1999 m. pradžioje, D.Gutauskienei – 1994 m. pradžioje. Justinui Gutauskui pageidaujant, vadovaujantis jo valią išreiškiančiais dokumentais, neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis sklypas suteiktas pagal gyvenamąją vietą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas draudžia teikti informaciją tretiesiems asmenims apie piliečių asmens duomenis bei turtą. Vadovaujantis šiuo įstatymu Žemėtvarkos skyrius neturi teisės ir pagrindo teikti D.Gutauskienei detalią informaciją apie pašalinių asmenų, tarp jų – ir Justino Gutausko, turtą.

Žemės sklypas, kurį D. ir A.Gutauskai pageidauja nuomoti bei pirkti, yra asmeninio ūkio teritorijoje, kur pagal galiojančius norminius aktus formuojami tik sklypai, nustatyta tvarka skirti naudoti asmeniniam ūkiui. D.Gutauskienei, šioje teritorijoje be teisinio pagrindo naudojusiai žemę, įstatymo, reglamentuojančio žemės nuomą, nuostatos buvo išaiškintos pastarajai atvykus į Žemėtvarkos skyrių.

Tai kurgi tie painūs žemės reformos kelių vingiai?

Apie tai, kad rašant žemėtvarkos tema ignoruojamos teisės aktų nuostatos, liudija ir 2005-01-20 publikuotas straipsnis „Viena ranka valdžia siūlo, kita neleidžia“. Straipsnyje minimų pažymų išdavimo tvarką įsakymu nustatė Lietuvos žemės ūkio ministras.

Ūkininkams Paužoms reikalaujamos pažymos apie turimas bei įsigytas žemėnaudas skyrius neišdavė, nes nustatyta tvarka to padaryti nebuvo galima. Beje, šis rašinys taip pat daugiau primena apybraižą apie Paužų šeimos gyvenimą, o ne straipsnį aktualiais žemės reformos klausimais. Pasinaudodamas p. A.Gudaičio išsireiškimu „kad ir arkliui turėtų būti aišku“, – žemės reformos vykdymą organizuojančio Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais norminiais aktais.

Tai nėra biurokratizmas, o tarnybinių pareigų vykdymas ir elementari teisinė kultūra, siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės.

Straipsnių apie žemės reformą rengėją A.Gudaitį kviečiu ateityje kaskart susitikti ne tik su besiskundžiančiais asmenimis, bet ir su Žemėtvarkos skyriaus specialistais, kad žemės reformos keliai neatrodytų painiais klystkeliais, o straipsniuose aprašomi atvejai būtų išnagrinėti visapusiškai, objektyviai ir teisiškai pagrįstai.



Stanislovas KRAVČENKA

Žemėtvarkos skyriaus vedėjas





Kaimo žmonės ieško ne teisiųjų, o tiesos

Malonu, kai į laikraščio korespondento straipsnius atsiliepia skaitytojai, straipsniuose paminėti valdžios atstovai, tarnautojai. Tik gaila, kad ne visuomet laikraščio skaitytojo skriaudas aprašantis korespondentas ir valdžios žmogus į tuos pačius dalykus (nuoskaudas, pažeminimą ir pan.) žiūri tuo pačiu žvilgsniu.

Neturiu jokios minties bei pagrindo tendencingai ar priešiškai nusiteikti Žemėtvarkos skyriaus vedėjo gerb. Stanislovo Kravčenkos ar žemėtvarkos specialistų atžvilgiu. Na, nebent daugiau nei keistai kartais atrodo ta aplinkybė, kad iš seniūnijose dirbančių Žemėtvarkos skyriaus specialistų, net sklypus projektuojančių samdomų projektų autorių (žmonių vadinamų matininkų), kuriuos, pasak S.Kravčenkos, aš maišau su skyriaus darbuotojais, negausi jokių žinių ir informacijos be S.Kravčenkos leidimo. Jau nedaug sutinki tokių paslaptingų ir nepatiklių iš senojo rezervo užsilikusių vadovų. Ne tik žemėtvarkininkai, bet ir spaudos darbuotojai savo darbe vadovaujasi įstatymais, pagal kuriuos žiniasklaidos darbuotojui turi būti prieinama ir pateikiama visa (išskyrus valstybės paslaptis) informacija.

Nesuprantamai skamba S.Kravčenkos aiškinimas, kad „straipsnyje minimi D. ir A.Gutauskai nei pagrindinio projekto, nei kurio nors iš penkių Vištyčio kadastro vietovės projekto papildymų viešame svarstyme nedalyvavo, į Žemėtvarkos skyriaus specialistus Vištyčio seniūnijoje nesikreipė ir jokių pretenzijų dėl žemės nepareiškė“. Gal viešame svarstyme ir nedalyvavo, tačiau Danutė ir Algis Gutauskai dėl nuoskaudų, patirtų skiriant ir matuojant žemę, parašė keletą skundų Marijampolės apskrities administracijai, kreipėsi į rajono merą, prokuratūrą. Sunku patikėti, kad šiais reikalais jie būtų nieko nesakę rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjui ar specialistams. Pati D.Gutauskienė sako daug kartų buvusi pas žemėtvarkininkus seniūnijoje, kalbėjusi su S.Kravčenka. Kuo tikėti? Korespondentas – ne tardytojas, jis nesuves nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų akistaton.

Kas turėjo reikalų, susijusių su žemės susigrąžinimu, perkėlimu, nuoma, matavimu ar kitokiu žemės tvarkymu, ne vienas įsitikino, jog nėra kitos tokios suveltos, painios, daugumai žmonių nesuprantamos srities, kaip žemėtvarka. Dešimtis kartų taisytas, papildytas, keistas Žemės reformos įstatymas taip sujaukė šią sritį, kad net STT specialistai nepajėgė įrodyti žemgrobių kaltės ir jos prigimties. Nekeliu sau tokio tikslo ir aš.

Laikraščio korespondentui belieka parašyti, pasak S.Kravčenkos, nebent apybraižą apie žmogaus nuoskaudas, patirtas per žemės reformą, ir jos suktus įstatymus, nors tokio literatūrinio žanro aš dar gal ir nenusipelniau.

Korespondento įtikinėti Žemės reformos įstatymo ir jo vykdytojų veiksmų teisėtumu (nesumaišykite su teisingumu) nereikia. Manau, jog daug svarbesnė valdiškus pinigus gaunančio valstybės tarnautojo pareiga įtikinti įstatymo vykdymo teisingumu tą, kuriam tas įstatymas taikomas.

Kai Pavištyčio kaimo ūkininkams Danutei ir Algiui Gutauskams žemėtvarkininkai išaiškins, kad prieš kelerius metus jiems skirta ir pamatuota po namų langais žemė pernai iš jų atimta teisingai, kai Kybartų seniūnijos ūkininkai Ilona ir Rolandas Paužos patikės, kad jie neturi teisės gauti lengvatinę paskolą pirkdami kompaktišką ūkio valdą ir prie jos derindami jau turimas žemes, kol Virbalio seniūnijos gyventojui Jonui Kemerzūnui matininkai išaiškins, kad sodybinis sklypas jam sumažintas teisingai ir teisėtai, tol korespondentams dar teks rašyti „apybraižas“ apie sunkius kaimo žmonių ir žemėtvarkininkų santykius bei painius žemės reformos vingius.

Kaltas ar nekaltas dėl tokios žemėtvarkos ir kaimo žmonių nuoskaudų korespondentas, tegul sprendžia ne tik gerb. Stanislovas Kravčenka, bet ir laikraščio skaitytojai.



Algimantas GUDAITIS




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas