„Santaka“ / Rajono ūkininkai prisijungė prie „Žaliųjų kryžių“ akcijos / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Žalius kryžius savo laukuose pasistatė mūsų rajono ūkininkai Eugenijus Valuckas (kairėje) bei Rokas Šlivinskas. Toks kryžius stovi ir Onutės Kartavičienės valdose (viduryje).

Rajono ūkininkai prisijungė prie „Žaliųjų kryžių“ akcijos

Andrius GRYGELAITIS


Pastaruoju metu Vilkaviškio rajono laukuose kaip grybai po lietaus ėmė dygti žalios spalvos kryžiai. Tai – nebyli ūkininkų protesto akcija, per kurią jie siekia atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į savo sektoriaus problemas.



Visoje šalyje

Per kelias pastarąsias dienas Vilkaviškio rajone, dažniausiai prie svarbesnių kelių, iškilo dešimtys žalių kryžių. Dar daugiau jų galima išvysti kituose šalies rajonuose. Skaičiuojama, kad šiandien Lietuvoje jau stovi keli tūkstančiai žaliai nudažytų kryžių. Ūkininkai tikina, jog tai – tik platesnės akcijos dalis, o kovojama ne tik prieš mokesčių žemdirbiams didinimą, tačiau ir prieš visuomenėje kurstomą priešišką požiūrį.

„Pastaruoju metu tiek per televiziją, tiek per radiją, tiek internete stengiamasi priešinti miestą su kaimu. Ūkininkai vaizduojami kaip didžiausi kraujasiurbiai! Net Prezidento Gitano Nausėdos retorika kelia nerimo – atrodo, kad jis niekada gyvenime nėra buvęs kaime. Aš pats elektroniniais laiškais susirašinėjau su Europos Parlamento nare Aušra Maldeikiene. Ji man rašė, jog ūkininkai Lietuvai nereikalingi, nes jie neužaugina pakankamai grūdų savo šalies rinkai, o visko, ką žemdirbiai gamina, galima pigiai nusipirkti Lenkijoje. Ir taip kalba gerbiama mūsų šalies ekonomistė!“ – apmaudo neslėpė Šeimenos seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Zdancevičius.


J. Zdancevičius žalios spalvos kryžių pastatė viename iš savo laukų. Lygiai taip pat pasielgė ir Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė. Būtent Lietuvos ūkininkų sąjunga yra viena iš šios akcijos organizatorių. O. Kartavičienė pabrėžė, jog šia akcija nenorima įžeisti tikinčiųjų ar tyčiotis iš kryžių, o toks protesto simbolis pasirinktas neatsitiktinai.

„Lietuviai nuo seno statydavo kryžius ir galvojo, kad Dievas jiems padės. Taip jie elgėsi prieš 100 ir daugiau metų, kai buvo badas, kryžius jie statė, kai žmonės buvo tremiami į Sibirą, vėliau – Sąjūdžio metais. Tikriausiai ir dabar priėjome tokį etapą, kai reikia parodyti, jog kaime nėra viskas gerai ir jis nyksta. Jei niekas nesikeis, greičiausiai po kelerių metų iš kaimų ir liks tik šie kryžiai laukuose“, – kalbėjo O. Kartavičienė.

Ji vylėsi, kad ūkininkus bei visus kaimo gyventojus supras ir palaikys miestuose gyvenantys žmonės.

Pirmasis rajone

Lietuvoje ši protesto akcija prasidėjo praėjusios savaitės pabaigoje. Pirmieji savo laukuose žaliuosius kryžius pastatė Kėdainių rajono ūkininkai. Mūsų krašte taip pat dar praėjusią savaitę pirmasis du kryžius savo valdose iškėlė Šeimenos seniūnijoje ūkininkaujantis Rokas Šlivinskas. Anot jo, tokiu nelengvu žemės ūkiui laikotarpiu būtina visiems solidarizuotis ir palaikyti vieniems kitus. Roko teigimu, prie protesto akcijos galėtų prisidėti ne vien žemdirbiai, bet ir medikai, ugniagesiai, mokytojai, policininkai bei kitų sričių atstovai, kurie taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Jei niekas nesikeis, greičiausiai po kelerių metų iš kaimų ir liks tik šie kryžiai laukuose.


„Reikia pripažinti, kad valdžia priima daug neapgalvotų ir neišdiskutuotų sprendimų, kurie nėra palankūs visos šalies gyventojams. Šia akcija nenorime niekam pakenkti ar ką nors įžeisti. Tiesiog siekiame atkreipti dėmesį į savo problemas. Jei to nepavyks, protestuosime kitais būdais. Su pažįstamais jau esame aptarę galimybę traktoriais atvažiuoti iki Vilkaviškio rajono savivaldybės pastato. Manau, jog bent pusšimtį ūkininkų su traktoriais tikrai pavyktų sukviesti. Tokių pačių žingsnių ketina imtis ir kitų rajonų žemdirbiai. Jei ir tai nepadėtų pasiekti norimų tikslų, traktoriais važiuotume iki sostinės“, – teigė R. Šlivinskas.

Jo kolega J. Zdancevičius tvirtino, kad lietuviai ūkininkai nėra pirmieji savo nepasitenkinimą valdžios sprendimais išreiškę tokiu būdu. Pašnekovas sakė, jog pirmieji žalius kryžius statė vokiečiai, taip elgėsi ir kai kurių kitų valstybių žemdirbiai.

Smūgis smulkiems ir vidutiniams ūkiams

J. Zdancevičius teigė paskaičiavęs, kad jei valdžia patvirtins tokius mokesčius, kokius planuoja, kiekvienam žemdirbiui metinės išlaidos padidės 5–7 tūkstančiais eurų. Anot jo, tai skaudžiausiai smogs smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Nors viešojoje erdvėje daugiausiai nuskambėjo tik planuojamas lengvatinio akcizo ūkininkų dyzelinui mažinimas, tačiau Vyriausybė žada ir kitus mokestinius pakeitimus: planuojama padidinti žemės, pelno mokesčius, keičiamos pensijų skaičiavimo sąlygos „Sodroje“, norima apskritai atsisakyti raudonojo kuro akcizo.


„Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias išmokas tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Mes turime laikytis tų pačių reikalavimų, kaip ir kiti, tačiau konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais mums yra labai sunku. Negalime konkuruoti net su Rusijos ar Ukrainos ūkininkais, nes ten darbo jėga pigesnė, žemės ūkio padargų, trąšų ir chemikalų kainos mažesnės, o ir griežti reikalavimai jų nevaržo. Jei bus priimti dabar planuojami nauji mokesčiai, asmeniškai aš ir toliau sukandęs dantis dirbsiu žemę, bet tie, kas turi mažiau nei 100 hektarų žemės, labai greitai išnyktų“, – prognozavo J. Zdancevičius.

Jis teigė turintis pažįstamų žemdirbių Danijoje, kurioje ūkininkai puikiai išgyvena turėdami maždaug 50 ha žemės. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai klesti ir kaimyninėje Lenkijoje bei daugelyje kitų Europos valstybių. Jono teigimu, įstatymus priiminėjantys mūsų šalies valdininkai nepagalvoja, jog ūkininkai išlaiko nemažai ir kitų įmonių. Jei jie būtų priversti keisti savo veiklos sritį, neabejotinai skaudžiai nukentėtų ir kiti pramonės sektoriai.

Jam antrino ir O. Kartavičienė. Ji spėjo, kad išnykus smulkiems bei vidutiniams ūkiams kaimuose apskritai neliks gyventojų. Rajono Ūkininkų sąjungos vadovės teigimu, labiausiai šiuo metu skursta gyvulininkai.

„Šiuo metu už parduotą į skerdyklą karvę mokama apie 300 eurų. Tai – pasityčiojimas! Jau nekalbu apie pieno supirkimo kainas. Žemės ūkis tampa ne verslu, o hobiu. Verslininkai yra priklausomi nuo savo darbo rezultatų ir nuo valdžios, o mes, be viso to, – dar ir nuo gamtos. Asmeniškai aš neįsivaizduoju Lietuvos be žemės ūkio. Apskritai, mūsų politikoje yra daug neaiškumų. Nesugebu suvokti, kaip kaimynai lenkai superka mūsų ūkininkų užaugintą produkciją brangiau nei mūsų šalies supirkėjai, tačiau lietuviai vis tiek važiuoja į Lenkiją apsipirkti, nes ten – daug pigiau“, – mintimis dalijosi O. Kartavičienė.

Tiek ji, tiek kiti pašnekovai vylėsi, kad prasidėjusi žalių kryžių akcija padės atkreipti valdžios atstovų dėmesį į kaimo problemas ir nereikės imtis drastiškų žingsnių. Planuojama, jog protesto kryžiai Lietuvos laukuose stovės dar mažiausiai savaitę.



Publikuota: 2019-11-19 11:01:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai