Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekonomika

---

JAV periodiškai atliekamas tyrimas metai po metų patvirtina vieną ir tą patį faktą – vadinamasis „pinigų stresas“ amerikiečiams yra didžiausią streso būseną sukeliantis veiksnys, gerokai lenkiantis ir asmeninių santykių, ir darbo iššūkius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad situacijos nevaldymo jausmas yra tokio streso priežastis – tai įrodo, kad be augančių kaštų, turimų skolų, neplanuotų išlaidų, amerikiečiams didelį nerimą kelia ir pensijos bei gyvenimo joje planavimas.

„JAV finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ 2018 metų duomenimis, 44 proc. amerikiečių patiria pinigų stresą, tuo tarpu asmeniniai santykiai stresu tampa 25 proc., o darbas – 18 proc. amerikiečių. 41 proc. tyrime dalyvavusių žmonių stresą reiškė būsimos pensijos planavimas. Tikėtina, kad Lietuvoje rezultatai galėtų būti panašūs. Be to, finansinį stresą dar labiau padidina periodiškai ekonomiką perkraunančios krizės, kuriose ne visi ir ne visuomet sugebame įžvelgti ne tik praradimus, bet ir progas“, – sako Šarūnas Ruzgys.

Kaip apsaugoti pinigus nuo savęs

Apie tai, kad pastangos nuolat bent truputį atsidėti „juodai“ dienai gali tapti geriausiu praeityje priimtu sprendimu, kalbama nuolat. Dar asmeninių finansų sveikatą pataiso ir pasitikėjimą savimi padidina tikslingai mažinami įsiskolinimai, apkarpomos nebūtinos išlaidos bei žinojimas, kad turima santaupų nenumatytoms išlaidoms.

„Netikėtų atvejų gali nutikti įvairių: tai ir problemos su sveikata, ir atlyginimo sumažėjimas ar net darbo praradimas, komunalinės avarijos, kurias tenka taisyti nedelsiant. Štai kodėl santaupas rekomenduojama numatyti konkretiems tikslams, o tolimiems ilgalaikiams tikslams skirtų pinigų tiesiog neliesti, kitaip tariant, apsaugoti juos nuo savęs. Šiuo atžvilgiu II pakopoje iki pat pensijos saugomos dirbančiųjų santaupos nebus pravalgytos iki pensijos“, – teigia Š. Ruzgys.

Be to, skaičiuojama, kad ir didesnės ar mažesnės išorinės ekonominės krizės ištinka maždaug kas 7-10 metų, joms imunitetą išugdyti nėra paprasta. Net ir atsakingai elgiantis su pinigais ekstremalios sąlygos gali neapsaugoti nuo pagundos priimti rizikingus finansinius sprendimus ir taip dar labiau save nuskriausti.

Per ekonominę krizę dega ne viskas

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio ekonomiką smarkiai paveikė globali 2008 metų finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau II pensijų pakopoje kaupiamos ir nuolat investuojamos apie 90 proc. mūsų šalies dirbančiųjų lėšos buvo apsaugotos.

„Pensijų santaupoms poveikį daro daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, centrinių bankų vykdoma politika, atskirų Europos Sąjungos narių skolų krizės, kurios, kaip bebūtų gaila, nelieka izoliuotos ir lokalios. Tačiau vertinant visą kaupimo periodą, neigiamų grąžų būsimieji pensininkai apskritai nepatyrė“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu, neigiama metinė grąža Lietuvos II pakopos pensijų fonduose buvo tik tris kartus 2008 metais (–19, 7 proc.), 2011 metais (–2, 9 proc.) ir 2018 metais (–3, 9 proc.). Kita vertus, 2004 metais pavyko pasiekti 11, 6 proc. grąžą, 2012 metais – 11, 2 proc. grąžą, o kitais metais po rekordiškai minusinių 2008-ųjų pensijų fondams pavyko labai greitai atsitiesti ir pasiekti rekordinę 17, 3 proc. grąžą.

„Šiemet Lietuvoje pradėję veikti gyvenimo ciklo fondai (GCF) kaip tik leidžia kaupiantiesiems iki 48 metų amžiaus išnaudoti rinkų svyravimus, kurių kritimas per dideles krizes gali siekti 20-30 proc. ir tai yra normalu. Be to, kad ir rinkų „atšokimas“ būna ne mažiau įspūdingas, iki pensinio amžiaus pradžios pensijų fondas tikėtina spės atidirbti nuostolius, investuodamas reguliarias įmokas atpigusiose rinkose. Svarbu nestresuoti, nesiblaškyti ir laikytis pasirinktos strategijos“, – sako LIPFA vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3, 65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---