„Santaka“ / „Pinigų stresas“ gniuždo amerikiečius: neaišku, kiek jam esame atsparūs mes patys / Ekonomika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su čiaupu (švarus, gali atvežti), SEAT LEON (po eismo įvykio, 2000 m., 1,4 l, benzinas, TA iki 2021 m. birželio mėn., 500 Eur). Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-12-15 09:23:16

Vieniša 68 metų moteris išsinuomotų 1 kambario butą pirmame aukšte renovuotame name Vilkaviškyje (pageidautina su baldais). Tel. 8 689 05 975.
Galioja iki: 2019-12-15 16:37:14

Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekonomika

Dalinkitės:  


„Pinigų stresas“ gniuždo amerikiečius: neaišku, kiek jam esame atsparūs mes patys

JAV periodiškai atliekamas tyrimas metai po metų patvirtina vieną ir tą patį faktą – vadinamasis „pinigų stresas“ amerikiečiams yra didžiausią streso būseną sukeliantis veiksnys, gerokai lenkiantis ir asmeninių santykių, ir darbo iššūkius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad situacijos nevaldymo jausmas yra tokio streso priežastis – tai įrodo, kad be augančių kaštų, turimų skolų, neplanuotų išlaidų, amerikiečiams didelį nerimą kelia ir pensijos bei gyvenimo joje planavimas.

„JAV finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ 2018 metų duomenimis, 44 proc. amerikiečių patiria pinigų stresą, tuo tarpu asmeniniai santykiai stresu tampa 25 proc., o darbas – 18 proc. amerikiečių. 41 proc. tyrime dalyvavusių žmonių stresą reiškė būsimos pensijos planavimas. Tikėtina, kad Lietuvoje rezultatai galėtų būti panašūs. Be to, finansinį stresą dar labiau padidina periodiškai ekonomiką perkraunančios krizės, kuriose ne visi ir ne visuomet sugebame įžvelgti ne tik praradimus, bet ir progas“, – sako Šarūnas Ruzgys.

Kaip apsaugoti pinigus nuo savęs

Apie tai, kad pastangos nuolat bent truputį atsidėti „juodai“ dienai gali tapti geriausiu praeityje priimtu sprendimu, kalbama nuolat. Dar asmeninių finansų sveikatą pataiso ir pasitikėjimą savimi padidina tikslingai mažinami įsiskolinimai, apkarpomos nebūtinos išlaidos bei žinojimas, kad turima santaupų nenumatytoms išlaidoms.

„Netikėtų atvejų gali nutikti įvairių: tai ir problemos su sveikata, ir atlyginimo sumažėjimas ar net darbo praradimas, komunalinės avarijos, kurias tenka taisyti nedelsiant. Štai kodėl santaupas rekomenduojama numatyti konkretiems tikslams, o tolimiems ilgalaikiams tikslams skirtų pinigų tiesiog neliesti, kitaip tariant, apsaugoti juos nuo savęs. Šiuo atžvilgiu II pakopoje iki pat pensijos saugomos dirbančiųjų santaupos nebus pravalgytos iki pensijos“, – teigia Š. Ruzgys.

Be to, skaičiuojama, kad ir didesnės ar mažesnės išorinės ekonominės krizės ištinka maždaug kas 7-10 metų, joms imunitetą išugdyti nėra paprasta. Net ir atsakingai elgiantis su pinigais ekstremalios sąlygos gali neapsaugoti nuo pagundos priimti rizikingus finansinius sprendimus ir taip dar labiau save nuskriausti.

Per ekonominę krizę dega ne viskas

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio ekonomiką smarkiai paveikė globali 2008 metų finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau II pensijų pakopoje kaupiamos ir nuolat investuojamos apie 90 proc. mūsų šalies dirbančiųjų lėšos buvo apsaugotos.

„Pensijų santaupoms poveikį daro daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, centrinių bankų vykdoma politika, atskirų Europos Sąjungos narių skolų krizės, kurios, kaip bebūtų gaila, nelieka izoliuotos ir lokalios. Tačiau vertinant visą kaupimo periodą, neigiamų grąžų būsimieji pensininkai apskritai nepatyrė“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu, neigiama metinė grąža Lietuvos II pakopos pensijų fonduose buvo tik tris kartus 2008 metais (–19, 7 proc.), 2011 metais (–2, 9 proc.) ir 2018 metais (–3, 9 proc.). Kita vertus, 2004 metais pavyko pasiekti 11, 6 proc. grąžą, 2012 metais – 11, 2 proc. grąžą, o kitais metais po rekordiškai minusinių 2008-ųjų pensijų fondams pavyko labai greitai atsitiesti ir pasiekti rekordinę 17, 3 proc. grąžą.

„Šiemet Lietuvoje pradėję veikti gyvenimo ciklo fondai (GCF) kaip tik leidžia kaupiantiesiems iki 48 metų amžiaus išnaudoti rinkų svyravimus, kurių kritimas per dideles krizes gali siekti 20-30 proc. ir tai yra normalu. Be to, kad ir rinkų „atšokimas“ būna ne mažiau įspūdingas, iki pensinio amžiaus pradžios pensijų fondas tikėtina spės atidirbti nuostolius, investuodamas reguliarias įmokas atpigusiose rinkose. Svarbu nestresuoti, nesiblaškyti ir laikytis pasirinktos strategijos“, – sako LIPFA vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3, 65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Liga, apie kurią pacientai vengia kalbėti
* R. Dailidavičiaus tapybos paroda: kasdienybėje įžvelgta amžinybė
* Šachmatų formulės varžybos Vilkaviškyje rengiamos jau dešimt metų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kur paliekate prekes, dėl kurių parduotuvėje persigalvojate?
Nešu ten, iš kur paėmiau.
Padedu, kur papuolė.
Palieku kasoje.
Elgiuosi įvairiai.



Kalbos patarimai

Kaip tarti „informacinių technologijų“ santrumpą IT?
Lietuvių kalbos raidžių pavadinimai vartojami tariant raidines žodžių santrumpas, plg.: JAV [jot - a - vė], taigi ir IT [i - tė].



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas