|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, sutinkamas skeptiškai. Kas antras šalies vairuotojas laikosi nuomonės, kad tai padidins spūstis ir sulėtins eismą.
Reprezentatyvią apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, didesnių spūsčių tikisi 57 proc., o lėtesnio judėjimo – 53 proc. šalies vairuotojų. Atitinkamai geresnį eismo pralaidumą prognozuoja vos 7 proc., o greitesnį eismą – tik 2 proc. vairuotojų.
Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Ekspertizių centro vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, didžiausią įtaką žalių rodyklių nuėmimas padarys didiesiems šalies miestams, kuriuose ir eismas intensyvesnis, ir naujovė vertinama nepalankiau, palyginti su regionais.
Didmiesčių dilema: lėčiau, bet saugiau?
Ne tik vairuotojai, bet ir didžioji dalis apskritai visų šalies didžiųjų miestų gyventojų žalių lentelių nuėmimą vertina ypač atsargiai. 56 proc. miestiečių mano, kad dėl to padaugės spūsčių, 54 proc. – kad sulėtės eismas. Gyvenantys kaimiškose vietovėse skeptiškumo irgi nestokoja. Vertinant ir vairuojančių, ir nevairuojančių respondentų atsakymus, 49 proc. regionų respondentų galvoja, kad spūsčių padaugės, o 41 proc. – ir kad eismas sulėtės.
Iš kitos pusės, didžiųjų miestų atstovai dažniau pripažįsta, kad ši naujovė sumažins avarijų ir avarinių situacijų skaičių – to tikisi 23 proc. gyventojų didmiesčiuose ir vos 9 proc. respondentų kaimo vietovėse.
„Galima sakyti, kad ir žaliosios rodyklės, ir jų nebuvimas bando išspręsti tą patį klausimą: kaip padidinti eismo pralaidumą nepabloginant saugumo. Pirmąjį variantą, kai žalios rodyklės leisdavo atlikti posūkio manevrą tiesiog įvertinus situaciją kelyje, jau išbandėme. Dabar turėsime galimybę įsitikinti, ar jų nuėmimas tikrai padidins eismo saugumą ir nesulėtins paties eismo. Didmiesčiuose labai svarbu, kiek automobilių gali kirsti sankryžą per tam tikrą laiką, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso spūsčių kiekis“, – sako A. Žiukelis. Pirmąjį variantą, kai žalios rodyklės leisdavo atlikti posūkio manevrą tiesiog įvertinus situaciją kelyje, jau išbandėme. Dabar turėsime galimybę įsitikinti, ar jų nuėmimas tikrai padidins eismo saugumą ir nesulėtins paties eismo.
Pasak jo, nenuostabu, kad likus tik šviesoforo signalų reguliavimui didžiųjų miestų gyventojai tikisi mažiau ginčytinų situacijų, tačiau jei spūsčių padaugės ir jos pailgės, nusivylimo ir pasipiktinimo išvengti vargu, ar pavyks. Gali būti, kad avarijų gali padaugėti, tik jos atsiras kitose vietose.
„Jeigu stovės, prie šviesoforų stovės visi – asmeninius automobilius vairuojantieji, viešasis transportas, taksi, transportavimo ir logistikos, statybos bendrovių transportas. Po kurio laiko bus galima įvertinti pokyčius ir įsitikinti, ar jie pateisino iniciatorių lūkesčius, ar visgi gyventojų skeptiškumas turėjo pagrindo“, – pastebi ekspertas.
Sumišimo daugiau negu aiškumo
A.Žiukelis atkreipia dėmesį ir į kitą medalio pusę – kiekviena eismo reguliavimo naujovė gali būti sutinkama skeptiškai ne vien dėl inertiško nenoro keisti nusistovėjusius vairavimo įpročius.
„Vis dėlto reikėtų iš akiračio nepamesti tokio dalyko, kad eismas sklandesnis ir saugesnis tampa būtent tada, kai taisyklės yra labai aiškios ir suprantamos eismo dalyviams. Negaliu neatkreipti dėmesio į niuansą, kad pradėjus naikinti žaliąsias rodykles tenka papildomai, net su vizualiniais pavyzdžiais aiškinti, kas keisis, kaip keisis, kada dešinįjį posūkį atlikti galima, o kada ne. Tai rodo, kad tam tikro pasimetimo, sumišimo yra, ir neaiškių ar net stresinių situacijų kelyje iš pradžių gali nepavykti išvengti“, – teigia jis.
Lietuvoje nuo lapkričio 1-osios su žaliomis rodyklėmis nauji šviesoforai nebėra įrengiami, o iki 2020 metų sausio Lietuvoje jos bus nuimtos nuo visų šviesoforų be išimties.
Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, sutinkamas skeptiškai. Kas antras šalies vairuotojas laikosi nuomonės, kad tai padidins spūstis ir sulėtins eismą. |
Reprezentatyvią apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, didesnių spūsčių tikisi 57 proc., o lėtesnio judėjimo – 53 proc. šalies vairuotojų. Atitinkamai geresnį eismo pralaidumą prognozuoja vos 7 proc., o greitesnį eismą – tik 2 proc. vairuotojų.
Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Ekspertizių centro vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, didžiausią įtaką žalių rodyklių nuėmimas padarys didiesiems šalies miestams, kuriuose ir eismas intensyvesnis, ir naujovė vertinama nepalankiau, palyginti su regionais.
Ne tik vairuotojai, bet ir didžioji dalis apskritai visų šalies didžiųjų miestų gyventojų žalių lentelių nuėmimą vertina ypač atsargiai. 56 proc. miestiečių mano, kad dėl to padaugės spūsčių, 54 proc. – kad sulėtės eismas. Gyvenantys kaimiškose vietovėse skeptiškumo irgi nestokoja. Vertinant ir vairuojančių, ir nevairuojančių respondentų atsakymus, 49 proc. regionų respondentų galvoja, kad spūsčių padaugės, o 41 proc. – ir kad eismas sulėtės.
Iš kitos pusės, didžiųjų miestų atstovai dažniau pripažįsta, kad ši naujovė sumažins avarijų ir avarinių situacijų skaičių – to tikisi 23 proc. gyventojų didmiesčiuose ir vos 9 proc. respondentų kaimo vietovėse.
„Galima sakyti, kad ir žaliosios rodyklės, ir jų nebuvimas bando išspręsti tą patį klausimą: kaip padidinti eismo pralaidumą nepabloginant saugumo. Pirmąjį variantą, kai žalios rodyklės leisdavo atlikti posūkio manevrą tiesiog įvertinus situaciją kelyje, jau išbandėme. Dabar turėsime galimybę įsitikinti, ar jų nuėmimas tikrai padidins eismo saugumą ir nesulėtins paties eismo. Didmiesčiuose labai svarbu, kiek automobilių gali kirsti sankryžą per tam tikrą laiką, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso spūsčių kiekis“, – sako A. Žiukelis.
Pirmąjį variantą, kai žalios rodyklės leisdavo atlikti posūkio manevrą tiesiog įvertinus situaciją kelyje, jau išbandėme. Dabar turėsime galimybę įsitikinti, ar jų nuėmimas tikrai padidins eismo saugumą ir nesulėtins paties eismo.
Pasak jo, nenuostabu, kad likus tik šviesoforo signalų reguliavimui didžiųjų miestų gyventojai tikisi mažiau ginčytinų situacijų, tačiau jei spūsčių padaugės ir jos pailgės, nusivylimo ir pasipiktinimo išvengti vargu, ar pavyks. Gali būti, kad avarijų gali padaugėti, tik jos atsiras kitose vietose.
„Jeigu stovės, prie šviesoforų stovės visi – asmeninius automobilius vairuojantieji, viešasis transportas, taksi, transportavimo ir logistikos, statybos bendrovių transportas. Po kurio laiko bus galima įvertinti pokyčius ir įsitikinti, ar jie pateisino iniciatorių lūkesčius, ar visgi gyventojų skeptiškumas turėjo pagrindo“, – pastebi ekspertas.
A.Žiukelis atkreipia dėmesį ir į kitą medalio pusę – kiekviena eismo reguliavimo naujovė gali būti sutinkama skeptiškai ne vien dėl inertiško nenoro keisti nusistovėjusius vairavimo įpročius.
„Vis dėlto reikėtų iš akiračio nepamesti tokio dalyko, kad eismas sklandesnis ir saugesnis tampa būtent tada, kai taisyklės yra labai aiškios ir suprantamos eismo dalyviams. Negaliu neatkreipti dėmesio į niuansą, kad pradėjus naikinti žaliąsias rodykles tenka papildomai, net su vizualiniais pavyzdžiais aiškinti, kas keisis, kaip keisis, kada dešinįjį posūkį atlikti galima, o kada ne. Tai rodo, kad tam tikro pasimetimo, sumišimo yra, ir neaiškių ar net stresinių situacijų kelyje iš pradžių gali nepavykti išvengti“, – teigia jis.
Lietuvoje nuo lapkričio 1-osios su žaliomis rodyklėmis nauji šviesoforai nebėra įrengiami, o iki 2020 metų sausio Lietuvoje jos bus nuimtos nuo visų šviesoforų be išimties.
Publikuota: 2019-11-11 11:31:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|