|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Savivalda
Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Puikiai įvertinta, kad Vilkaviškio savivaldybė gana taupiai valdoma. Savivaldybės administracija nebuvo išsipūtusi – tūkstančiui gyventojų teko 6, 2 darbuotojo, kai vidutiniškai – 7, 6. Tai, kad administracija buvo mažesnė, nesutrukdė beveik visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku. Mažesnė administracija – pigesnis jos išlaikymas. Tam pernai reikėjo skirti 5, 9 proc. išlaidų, palyginti su 8 proc. vidurkiu mažosiose savivaldybėse. Savivaldybės skola buvo palyginus nedidelė – sudarė apie 15 proc. pajamų – mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (26 proc.). Didžiausias Vilkaviškio rūpestis – gana vangi ekonomika. Nors Vilkaviškio r. materialinių investicijų vertė 2017 m. (investicijų rodiklis skaičiuojamas ankstesnių metų nei kiti) paaugo 4 proc. iki 24, 1 mln. eurų, jų vienam žmogui vis dar teko tik 643 eurai, tai – gerokai mažiau nei daugelyje savivaldybių. Vidutiniškai mažosiose savivaldybėse teko 1 423 eurų materialinių investicijų žmogui. Tiesioginių užsienio investicijų 2017 m. buvo 4, 3 mln. – tik 119 eurų vienam žmogui, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse vienam žmogui teko daugiau kaip 1 250 eurų. Mažiau nei vidutiniškai savivaldybėse, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Vilkaviškio r. buvo ir veikiančių ūkio subjektų, išduotų ir pratęstų verslo liudijimų, išduotų statybos leidimų. „Vilkaviškis gana sparčiai tuštėjo. Grynoji emigracija siekė 1, 4 proc., tai reiškia, kad daugiau gyventojų išvyko nei atvyko. Žmonių mažėjo daugelyje savivaldybių, tačiau ne taip sparčiai – vidutiniškai grynoji emigracija siekė 0, 5 proc. mažosiose savivaldybėse“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. Vilkaviškio rajone socialinių pašalpų pernai reikėjo 4, 7 proc. gyventojų, kai vidutiniškai šią paramą mažosiose savivaldybėse gavo 3, 8 proc. gyventojų. Būsto šildymo kompensacijas gavo 6, 1 proc. gyventojų (vidutiniškai – 5, 2 proc.). Nedarbo lygis buvo panašus į vidutinį daugelyje savivaldybių – darbo neturėjo kas dešimtas gyventojas. „Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė. Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės. „Vilkaviškis gana sparčiai tuštėjo. Grynoji emigracija siekė 1,4 proc., tai reiškia, kad daugiau gyventojų išvyko nei atvyko. Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse. Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja. Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių. „Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. T Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis. Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
Publikuota: 2019-10-25 11:38:57 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|