„Santaka“ / Vilkaviškio rajono rūpestis – pasyvi ekonomika / Savivalda

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Savivalda

Dalinkitės:  


Vilkaviškio rajono rūpestis – pasyvi ekonomika


Vilkaviškio rajono savivaldybė šiemet užima 34-35 vietas Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame savivaldybių indekse ir jas dalijasi su Kaišiadorių r. savivaldybe. Pernai Vilkaviškis buvo 18-20 vietose.

Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Puikiai įvertinta, kad Vilkaviškio savivaldybė gana taupiai valdoma. Savivaldybės administracija nebuvo išsipūtusi – tūkstančiui gyventojų teko 6, 2 darbuotojo, kai vidutiniškai – 7, 6. Tai, kad administracija buvo mažesnė, nesutrukdė beveik visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku. Mažesnė administracija – pigesnis jos išlaikymas. Tam pernai reikėjo skirti 5, 9 proc. išlaidų, palyginti su 8 proc. vidurkiu mažosiose savivaldybėse.

Savivaldybės skola buvo palyginus nedidelė – sudarė apie 15 proc. pajamų – mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (26 proc.).


Didžiausias Vilkaviškio rūpestis – gana vangi ekonomika. Nors Vilkaviškio r. materialinių investicijų vertė 2017 m. (investicijų rodiklis skaičiuojamas ankstesnių metų nei kiti) paaugo 4 proc. iki 24, 1 mln. eurų, jų vienam žmogui vis dar teko tik 643 eurai, tai – gerokai mažiau nei daugelyje savivaldybių. Vidutiniškai mažosiose savivaldybėse teko 1 423 eurų materialinių investicijų žmogui.

Tiesioginių užsienio investicijų 2017 m. buvo 4, 3 mln. – tik 119 eurų vienam žmogui, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse vienam žmogui teko daugiau kaip 1 250 eurų.

Mažiau nei vidutiniškai savivaldybėse, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Vilkaviškio r. buvo ir veikiančių ūkio subjektų, išduotų ir pratęstų verslo liudijimų, išduotų statybos leidimų.

„Vilkaviškis gana sparčiai tuštėjo. Grynoji emigracija siekė 1, 4 proc., tai reiškia, kad daugiau gyventojų išvyko nei atvyko. Žmonių mažėjo daugelyje savivaldybių, tačiau ne taip sparčiai – vidutiniškai grynoji emigracija siekė 0, 5 proc. mažosiose savivaldybėse“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.


Vilkaviškio rajone socialinių pašalpų pernai reikėjo 4, 7 proc. gyventojų, kai vidutiniškai šią paramą mažosiose savivaldybėse gavo 3, 8 proc. gyventojų. Būsto šildymo kompensacijas gavo 6, 1 proc. gyventojų (vidutiniškai – 5, 2 proc.). Nedarbo lygis buvo panašus į vidutinį daugelyje savivaldybių – darbo neturėjo kas dešimtas gyventojas.

„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.

Indekse ir neraminančios tendencijos

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
„Vilkaviškis gana sparčiai tuštėjo. Grynoji emigracija siekė 1,4 proc., tai reiškia, kad daugiau gyventojų išvyko nei atvyko.


Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

T rumpai:

6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.

Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:


  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą . Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Gruzijoje, Kenijoje, netrukus indeksą skelbs Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Albanija.




Publikuota: 2019-10-25 11:38:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai