„Santaka“ / Draudikai suskaičiavo: persukus laikrodžius avaringumas šokteli 25 proc. / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2 kambarių tvarkingą butą patogioje vietoje, Vilkaviškyje (IV a., 50 m², šalia yra mokykla, vaikų darželis). Tel. 8 685 69 145.
Galioja iki: 2019-11-15 08:20:38

Išsinuomotų butą Vilkaviškyje. Tel. 8 641 04 691.
Galioja iki: 2019-11-15 14:01:50

Reikalingas darbininkas ūkyje Norvegijoje. Tel +37061241862.
Galioja iki: 2019-11-16 16:32:10

Išsinuomotų 1 kambario butą su baldais Vilkaviškyje (pageidautina I–II a.). Tel. 8 652 30 775.
Galioja iki: 2019-11-18 13:09:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Draudikai suskaičiavo: persukus laikrodžius avaringumas šokteli 25 proc.

Jau šį savaitgalį Lietuva laikrodžius pasuks viena valanda atgal ir kaip kasmet pereis į žiemos laiko režimą.

Draudikai atkreipia dėmesį į įdomią detalę: laiko persukimas ne tik subjektyviai paveikia žmonių savijautą, bet ir atsispindi avaringumo statistikoje.

Draudimo bendrovė BTA išnagrinėjusi pastarųjų trejų metų duomenis nustatė, jog po laiko pasukimo paskutinį spalio savaitgalį, artimiausią pirmadienį eismo įvykių skaičius šokteli net 25 proc. palyginus su kitomis darbo dienomis.

Ir žiemos, ir vasaros laikas persukamas savaitgalį, iš šeštadienio į sekmadienį, kad turėtume laiko prisitaikyti, įsijausti į pasikeitusį laiką. Tačiau akivaizdu, kad vienos dienos tam paprastai neužtenka, ir tai jaučiama jau pirmadieniais – žmonės patiria daugiau streso, esama daugiau skubėjimo ir automatiškai – daugiau smulkių eismo įvykių.

Tiksliai nusakyti, kaip žmonių savijautą veikia laiko persukimas – sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad poveikis dažniau net ir subjektyviai vertinamas neigiamai.

„Vienareikšmiškai nesutariant laiko persukimas yra gerai, blogai ir kokias apskritai pasekmes sukelia žmonių savijautai, dauguma europiečių ir lietuvių laiko sukinėjimo norėtų atsisakyti. Tą patvirtino 2018 metų vasarą 28-iose Bendrijos narėse vykusi apklausa. Kaip bežiūrėtume, dauguma mūsų turi daugiau ar mažiau nusistovėjusį individualų paros ritmą, kuris, pasukus laikrodžius keičiasi visa valanda. To, panašu, pakanka, kad bent kurį laiką jaustume įtampą“, – konstatuoja jis.

Pasak A. Žiukelio, vienos savaitgalio dienos yra per mažai tikrai adaptacijai, todėl pirmadienį nepatariama pernelyg smarkiai atsipalaiduoti.

2018 metais net 4, 6 mln. žmonių dalyvavo apklausoje dėl laiko sukiojimo ir 80 proc. jų pasisakė prieš tokią praktiką. Skelbta, kad tai didžiausio apklausos dalyvių skaičiaus sulaukusi apklausa ES istorijoje.



Tradicija sukioti laikrodžius buvo įvesta 1916 metais, kai Vokietiją krėtė Pirmasis pasaulinis karą ir šalis siekė taupyti elektrą, dujas ir kitus išteklius. Vokietijos pavyzdžiu netrukus pasekė kitos Europos šalys, pirmiausia Austrijos-Vengrijos imperija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taip vasaros laikas įsitvirtino Vakarų visuomenėse. Po I Pasaulinio karo kai kurios šalys laikrodžio sukimą dukart per metus atšaukė, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais vėl prie jo grįžo.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pasibaigus lauko darbams – ūkininkų pagerbimo šventė
* Ligoninei reikalinga ir nematoma „kariauna“
Vilkaviškio verslo forumas burs pasienio regiono verslininkus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate susidūrę su laukiniu gyvūnu kelyje?
Taip, esu.
Susidūriau ne kartą.
Šito vos išvengiau.
Ne, neteko.
Aš nevairuoju.



Kalbos patarimai

Atlyginimo dydis „ant popieriaus“ ar „popieriuje“?
Ploto vidui, uždarai ar apribotai vietai, o ne paviršiui reikšti vartotinas vietininkas, todėl – atlyginimo dydis popieriuje. Pvz.: Kiek algos gauni ant popieriaus (= popieriuje; neatskaičius mokesčių )? Plg. Ant rentgeno nuotraukos (= Rentgeno nuotraukoje ) matyti kraujagyslių kontūrai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas