|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-02-08 08:56
|
|
|
Lietuvių tautininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Saulius ČEPAS.
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
Tautininkai labiausiai susirūpinę žmonių tautiškumu
Į „Santakos“ klausimus atsako Lietuvių tautininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Saulius ČEPAS .
– Su kokia pagrindine programine nuostata Jūsų vadovaujama partija eina į savivaldybių tarybų rinkimus?
– Viena iš svarbiausių mūsų programos užduočių – išsaugoti didžiausią Lietuvos turtą – žmones.Mums, tautininkams, rūpi, kad Lietuvoje ir rajone žmonės turėtų darbo, kiltų atlyginimai. Mūsų rūpestis – įdarbinti rajono gyventojus, kad jie, ypač jaunimas, neišvažiuotų darbo ieškoti į užsienį.
Iš tikrųjų, kas liks mūsų kaimuose, kai senoji karta išmirs? Kas iš to, kai džiūgaujama, jog iš laimėtų Europos Sąungos projektų galima nupirkti naujausios technikos, kurti ūkius, tačiau tikrų lietuvių nenupirksime.
Tautininkams rūpestį kelia tai, kad dabar jaučiame viso tarybinio auklėjimo pagrindus, persidavusius iš vienos kartos į kitą: didžioji dalis jaunimo tapo viskam abejingi – atitolę nuo tikėjimo, tautiškumo, dėl to esti daug žiaurumo. Mums rūpi, kad jaunimas augtų švelnesnis, turėtų gailesčio silpnesniam, nusenusiam žmogui. Manome, jog žmogų geresnį, jautresnį gali padaryti tautiškumas ir tikėjimas. Tačiau matome, jog labai mažai jaunimo susirenka į bažnyčias, per mažai dėmesio tautiškumo, dvasingumo ugdymui skiriama mokyklose.
– Kaip manote – turi būti įsteigta Kybartų savivaldybė ar ne? Kodėl?
– Kai apie Kybartų savivaldybės steigimą kalbos ėjo dar 1999 metais, mes, dauguma tautininkų, pasisakėme už tai, kad ji būtų steigiama. Ir dabar pasisakau už Kybartų savivaldybę. Manau, jei anksčiau ji būtų buvusi įsteigta, Kybartuose pramonė nebūtų visiškai žlugusi, kaip dabar įvykę. Esu Suvalkijos tautininkų vadovas, ir kai nuvažiuoju į Kalvariją, Kazlų Rūdą, iš žmonių girdžiu, jog jie labai patenkinti savo savivaldybėmis, be to, ir gyvenama geriau nei Kybartuose.
– Kur, Jūsų nuomone, turėtų būti įsteigta Vilkaviškio gimnazija?
– Nesu išsamiau susipažinęs su Vilkaviškio situacija, tačiau, manyčiau, kad gimnazija turėtų būti steigiama pačioje geriausioje mokykloje, kuri yra tautiškesnė. Laikantis tradicijų reikėtų pasirinkti tą, kuri istoriškai atsirado buvusios gimnazijos vietoje. Mano nuomone, gimnazija galėtų būti Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.
– Jeigu sėkmės atveju Jūsų partijai reikės siūlyti kandidatą į mero postą, kas jis būtų?
– Siūlyčiau jaunesnį ir darbo patirties turintį kandidatą, pavyzdžiui, Šeimenos seniūną Gintą Bakūną. Paminėjau vieną, bet ir daugiau turime jaunų, aktyvių žmonių.
– Jei po rinkimų rajono Taryboje Jūsų partija atstovautų daugumai arba būtumėte išrinktas meru, kokių naujovių imtumėtės tvarkant rajono reikalus, kam teiktumėte prioritetus?
– Pirmiausia imtumėmės priemonių išlaikyti žmones rajone, nes mums svarbiausia yra žmogus. Turėdami žmones galėsime vystyti pramonę, švietimą ir kt. Orientuosimės į programines tautininkų nuostatas – stiprinti šeimą ir palaikyti tautiškumą. Šeima – viso gyvenimo, visuomenės pagrindas. Jei bus silpna šeima, bus silpna tauta ir valstybė. Baisu, kada jaunos šeimos gyvena atskirai – vyras ar žmona uždarbiauja užsienyje, vaikai palikti su vienu iš jų arba senelių globai... Kaip vaikai gerbs savo tėvą, koks jis bus autoritetas, jei pamato per metus du kartus sugrįžtantį trumpų atostogų.
Su uždirbtais pinigais iš užsienio parsivežama iškreiptų minčių apie šeimos modernėjimą kintančioje visuomenėje. Mums rūpės, kad šeima būtų dora, katalikiška, tėvai ir augantys vaikai gyventų kartu.
Į „Santakos“ klausimus atsako Lietuvių tautininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas
– Su kokia pagrindine programine nuostata Jūsų vadovaujama partija eina į savivaldybių tarybų rinkimus?
– Viena iš svarbiausių mūsų programos užduočių – išsaugoti didžiausią Lietuvos turtą – žmones.Mums, tautininkams, rūpi, kad Lietuvoje ir rajone žmonės turėtų darbo, kiltų atlyginimai. Mūsų rūpestis – įdarbinti rajono gyventojus, kad jie, ypač jaunimas, neišvažiuotų darbo ieškoti į užsienį.
Iš tikrųjų, kas liks mūsų kaimuose, kai senoji karta išmirs? Kas iš to, kai džiūgaujama, jog iš laimėtų Europos Sąungos projektų galima nupirkti naujausios technikos, kurti ūkius, tačiau tikrų lietuvių nenupirksime.
Tautininkams rūpestį kelia tai, kad dabar jaučiame viso tarybinio auklėjimo pagrindus, persidavusius iš vienos kartos į kitą: didžioji dalis jaunimo tapo viskam abejingi – atitolę nuo tikėjimo, tautiškumo, dėl to esti daug žiaurumo. Mums rūpi, kad jaunimas augtų švelnesnis, turėtų gailesčio silpnesniam, nusenusiam žmogui. Manome, jog žmogų geresnį, jautresnį gali padaryti tautiškumas ir tikėjimas. Tačiau matome, jog labai mažai jaunimo susirenka į bažnyčias, per mažai dėmesio tautiškumo, dvasingumo ugdymui skiriama mokyklose.
– Kaip manote – turi būti įsteigta Kybartų savivaldybė ar ne? Kodėl?
– Kai apie Kybartų savivaldybės steigimą kalbos ėjo dar 1999 metais, mes, dauguma tautininkų, pasisakėme už tai, kad ji būtų steigiama. Ir dabar pasisakau už Kybartų savivaldybę. Manau, jei anksčiau ji būtų buvusi įsteigta, Kybartuose pramonė nebūtų visiškai žlugusi, kaip dabar įvykę. Esu Suvalkijos tautininkų vadovas, ir kai nuvažiuoju į Kalvariją, Kazlų Rūdą, iš žmonių girdžiu, jog jie labai patenkinti savo savivaldybėmis, be to, ir gyvenama geriau nei Kybartuose.
– Kur, Jūsų nuomone, turėtų būti įsteigta Vilkaviškio gimnazija?
– Nesu išsamiau susipažinęs su Vilkaviškio situacija, tačiau, manyčiau, kad gimnazija turėtų būti steigiama pačioje geriausioje mokykloje, kuri yra tautiškesnė. Laikantis tradicijų reikėtų pasirinkti tą, kuri istoriškai atsirado buvusios gimnazijos vietoje. Mano nuomone, gimnazija galėtų būti Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.
– Jeigu sėkmės atveju Jūsų partijai reikės siūlyti kandidatą į mero postą, kas jis būtų?
– Siūlyčiau jaunesnį ir darbo patirties turintį kandidatą, pavyzdžiui, Šeimenos seniūną Gintą Bakūną. Paminėjau vieną, bet ir daugiau turime jaunų, aktyvių žmonių.
– Jei po rinkimų rajono Taryboje Jūsų partija atstovautų daugumai arba būtumėte išrinktas meru, kokių naujovių imtumėtės tvarkant rajono reikalus, kam teiktumėte prioritetus?
– Pirmiausia imtumėmės priemonių išlaikyti žmones rajone, nes mums svarbiausia yra žmogus. Turėdami žmones galėsime vystyti pramonę, švietimą ir kt. Orientuosimės į programines tautininkų nuostatas – stiprinti šeimą ir palaikyti tautiškumą. Šeima – viso gyvenimo, visuomenės pagrindas. Jei bus silpna šeima, bus silpna tauta ir valstybė. Baisu, kada jaunos šeimos gyvena atskirai – vyras ar žmona uždarbiauja užsienyje, vaikai palikti su vienu iš jų arba senelių globai... Kaip vaikai gerbs savo tėvą, koks jis bus autoritetas, jei pamato per metus du kartus sugrįžtantį trumpų atostogų.
Su uždirbtais pinigais iš užsienio parsivežama iškreiptų minčių apie šeimos modernėjimą kintančioje visuomenėje. Mums rūpės, kad šeima būtų dora, katalikiška, tėvai ir augantys vaikai gyventų kartu.
Publikuota: 2007-02-08 08:56:01
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|