„Santaka“ / Karjerai kurti jauna pedagogė pasirinko Vilkaviškį / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Šį rugsėjį Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje pradėjusi dirbti mokytoja Greta Žukauskaitė įsitikinusi, kad bendražmogiškosios vertybės ugdymo procese yra tokios pat svarbios, kaip ir akademiniai pasiekimai.

Airūnės JARAŠIŪNAITĖS nuotr.


Karjerai kurti jauna pedagogė pasirinko Vilkaviškį


Nuo šių mokslo metų pradžios Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje pradėjo dirbti istorijos specialistė marijampolietė Greta Žukauskaitė. Jauna mokytoja noriai pasidalijo savo pirmaisiais pedagoginio darbo įspūdžiais, papasakojo apie save.



Vilkaviškio provincija nelaiko

Prieš 20 metų išgirdęs, kad į provinciją atvyko dirbti ką tik universitetą baigęs pedagogas, niekas nebūtų stebėjęsis. Šiandien tokie atvejai itin reti, tačiau, laimei, jie egzistuoja. Darbu didmiesčių mokyklose nesusiviliojusi Greta Žukauskaitė savo karjerą ryžosi pradėti Vilkaviškyje.

– Mane visada žavėjo nedideli miestai bei miesteliai, nes čia gyvena šilti ir malonūs žmonės. Dar studijų metais supratau, kad nenoriu gyventi didmiestyje. Nepamilau nei Vilniaus, kuriame studijavau bakalaurą, nei Kauno, kuriame baigiau magistro studijas, – pasakojo mokytoja, neseniai įsigijusi butą gimtojoje Marijampolėje.

Baigusi mokslus pirmiausiai darbo ji žvalgėsi būtent Marijampolėje, aplinkiniuose rajonuose. Paieškos buvo vaisingos – dirbti pakvietė „Aušros“ gimnazija, kuri tuo metu kaip tik ieškojo dviejų istorijos mokytojų.


Vilkaviškyje jauna mokytoja jaučiasi puikiai, kaimyninio miesto nelaiko provincija ir mato čia daug erdvės saviraiškai. Gimnazijoje ji taip pat netruko pritapti.

– Darbe įtampos nejaučiu, bet atsakinga jaučiuosi kiekvieną akimirką. Juk mes, mokytojai, esame nuomonių formuotojai, todėl turime rodyti deramą pavyzdį, ugdyti pilietiškus žmones. Kolektyvas yra geranoriškas, patarimų duoda visi kolegos, į kuriuos kreipiuosi, – įspūdžiais apie pirmąją savo darbovietę dalijosi G. Žukauskaitė.



Potraukis pedagogikai – nuo mažens

Rinktis mokytojo profesiją G. Žukauskaitės neatbaidė nei pakitęs visuomenės požiūris į pedagogą, nei menkas atlygis, neatitinkantis mokytojams keliamų aukštų reikalavimų, nes marijampolietė nuo mažens tvirtai žinojo: bus mokytoja.

– Lėlės ir pliušiniai žaislai tapo mano pirmaisiais mokiniais, – linksmai vaikystę prisiminė G. Žukauskaitė. – O jau vėliau, besimokydama mokykloje, susidūriau su dilema – kokį dalyką norėčiau dėstyti? Iš pradžių mąsčiau dirbti su pradinukais, tačiau nuomonę pakeičiau penktoje klasėje, kai susipažinau su istorijos mokytoja Marija Labačiauskiene.


Būtent ši pedagogė mokinę sudomino savo dėstomu dalyku, kurio mergina neapleido iki pat dvyliktos klasės. Puikūs valstybinių brandos egzaminų rezultatai tik dar kartą patvirtino būsimosios mokytojos pašaukimą.

Sprendimo tapti istorijos mokytoja G. Žukauskaitė sako niekada nepasigailėjusi, atvirkščiai – labai džiaugiasi galėdama prisidėti prie jauno žmogaus augimo.

– Mokiniai ir jų tėvai nori gero rezultato. To paties nori ir dalyko mokytojas. Vis dėlto pradėjus dirbti sunkiausia atrinkti pačius įdomiausius, veiksmingiausius, aktyviausius ugdymo metodus, kurie padėtų šiandieniniam jaunam žmogui siekti maksimalaus rezultato, didintų mokymosi motyvaciją, – mintimis dalijosi jauna pedagogė.

Pasak jos, šiuolaikiniai mokiniai yra kritiškesni, judresni, individualūs, todėl juos reikia labiau motyvuoti, netgi įrodyti racionalią mokslo naudą. Ir mokyti juos reikia kitaip: seniau visą informaciją mokiniams pateikdavo mokytojas, dabar reikia skatinti ją patiems atrasti savarankiškai.



Bausti neskuba: klysti yra žmogiška

Mokytojos nuomone, bendražmogiškosios vertybės ugdymo procese yra tokios pat svarbios, kaip ir akademiniai pasiekimai.


– Dirbdama vadovaujuosi principu visada žiūrėti į mokinį kaip į asmenybę. Labai svarbus emocinis ryšys. Vaikas klasėje turi jaustis saugus, pasitikėti mokytoju. Man norėtųsi, kad ir moksleiviai, ir tėvai rūpintųsi ne vien akademiniais pasiekimais. Kartais taip sunku klausyti mokinių išgyvenimų dėl pažymių, svarstymų, kaip į vieną ar kitą pusę pasikeis vidurkis gavus vienokį ar kitokį įvertinimą, – kalbėjo pedagogė.

Jos nuomone, tėvai dažnai „perspaudžia“ vaikus, reikalaudami geresnių akademinių pasiekimų, nes psichologine prasme mokinį tai neigiamai „užprogramuoja“.

– Reikia pasidžiaugti net ir menkiausiais pasiekimais, nes tai bet kokiu atveju yra pažanga. Mes auginame žmogų ir turime stengtis, kad jis įgytų kuo daugiau patirties, gebėtų drąsiai ir argumentuotai reikšti savo mintis. Būtent to ir tikiuosi iš savo mokinių, – savo mintis dėstė G. Žukauskaitė.

Pamokose istorikė yra nustačiusi griežtas elgesio normas dėl darbo proceso, triukšmavimo, rankos kėlimo, bendravimo ir bendradarbiavimo. Taip tikisi išmokyti ne tik akademinio dalyko, bet ir bendrųjų kompetencijų: žmogiškumo bei pagarbos. Be abejonės, tuo ji siekia sukurti ir saugią erdvę mokymuisi bei bendravimui. Tiesa, už neatliktus namų darbus mokytoja bausti neskuba – užmiršti ar klysti, anot jos, yra žmogiška.



Pomėgius pritaiko ir pedagogikoje

Pagal magistro diploma „Aušros“ gimnazijos istorijos mokytoja yra paveldosaugos specialistė bei gidė, todėl natūralu, kad viena didžiausių jos aistrų – kelionės.

– Stengiuosi pažinti ne tik gimtąjį kraštą, bet ir svetimas pasaulio šalis. Šis hobis man labai naudingas ir pedagoginiame darbe. Keliaudama įgyju naujos patirties ir žinių, tampu kosmopolitiškesnė, o tai yra svarbu bendraujant su jaunais žmonėmis, – pasakojo G. Žukauskaitė. Pedagogė sakė taip pat nepraleidžianti progos apsilankyti kino ar dramos teatruose, nes tai, anot jos, taip pat praturtina žmogų ir dvasiškai, ir emociškai.

Paklausta, su kokia praeities asmenybe norėtų pabendrauti, jauna pedagogė teigė, kad labiausiai jos dėmesį traukia pirmasis atkurtos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Pasak jos, nėra kitos tokios asmenybės, kurios gyvenimo kelią žymėtų tokie prieštaringi faktai bei interpretacijos. Nors šis Prezidentas prisimenamas kaip demokratinės santvarkos griovėjas, 1926 metų perversmo lyderis, autoritaras, istorikei labai įdomu, kaip būtų pasisukęs Lietuvos likimas, jei A. Smetona būtų ėmęsis veiksmų, o ne tiesiog pasišalinęs iš Lietuvos.


Apskritai, pasak pedagogės, vertinti istorines asmenybes nėra taip paprasta. Anot G. Žukauskaitės, objektyviai žvelgti į tam tikrus įvykius ir juose dalyvavusių žmonių veiksmus galima tik praėjus šimtmečiui ar netgi dar ilgesniam laikotarpiui.



Lukas RAKAUSKAS

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokinys



Publikuota: 2019-10-21 09:28:04

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai