|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Tyrimas
|
|
|
4 iš 10 šalies gyventojų bent kartą per mėnesį ką nors perka internetu, o dešimtadalis taip apsiperka bent kartą per savaitę. Apie penktadalis nėra išmėginę šio pirkimo būdo, rodo „Kantar“ Atlas tyrimas.
Labiausiai šalyje prigijo įprotis internetu pirkti bilietus į renginius, elektronikos prekes, draudimo paslaugas. Drabužiai yra trečia pagal populiarumą kategorija – internetu juos yra pirkę daugiau nei kas ketvirtas gyventojas (27, 5 proc.). TOP5 parduotuvės, kuriose lankosi pirkėjai yra Pigu.lt, senukai.lt , aliexpress.com , bilietai.lt ir tiketa.lt .
„Įdomu, kad drabužių kategorija, kur tartum būtų poreikis pasimatuoti, yra tarp trijų populiariausių. Žmonėms įvertinus savo laiko, pinigų ir energijos sąnaudas, skiriamas pirkiniams – noras paliesti, pajusti, pamatuoti perkamą daiktą tampą ne esminiu, ypač, jeigu yra tinkamos grąžinimo sąlygos“, – sako Skaistė Varnienė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. Pasak jos, galimybė paliesti daiktą prieš įsigyjant nėra svarbi maždaug pusei vartotojų ir tai liudija avalynės e–prekybos kategorija: internetu ją yra pirkę penktadalis respondentų.
„Tam pasitarnauja ir šioje kategorijoje paplitusi praktika, kai netikusias pagal išvaizdą ar dydį nenaudotas prekes galima grąžinti per porą savaičių, mėnesį, o kai kurios avalynės parduotuvės taiko net metų terminą, taip griaunamas nepasitikėjimo bei nuogąstavimų barjeras, kuris e–prekyboje yra vienas didžiausių kliuvinių naujiems vartotojams įgyti“, – sakė ji.
Įsivaizduojamos problemos didesnės nei realios
Pasak S. Varnienės, tyrimai rodo, jog pagrindinis barjeras e–prekybai Lietuvoje – yra tiesiog susiformavęs įprotis, prisirišimas prie fizinių parduotuvių (tokią priežastį įvardijo apie 31 proc. apklaustųjų, nieko nepirkusių internetu per pastaruosius metus). Dešimtadalis gyventojų nepirkusių internetu, įvardija jau minėtą pasitikėjimo kliūtį ir nuogąstavimą, kaip seksis gauti užsakytą prekę, kas bus, jei pirkinys netiks ar nepatiks. Trečia populiariausia priežastis – neužtikrintumas dėl prekės pristatymo termino.
„Pastebime, kad įsivaizduojamos problemos yra daug didesnės nei realios – pvz., kone dešimtadalis įsivaizduoja sunkumus dėl prekės grąžinimo ar garantinių įsipareigojimų ir ši tendencija tęsiasi jau kone dešimtus metus, tuo tarpu realybėje su šia problema susiduria vos 2 proc. Tai signalas e–prekybininkams, kad labai svarbu rasti būdų paskatinti vartotoją išmėginti šį pirkimo būdą pirmą kartą“, – sakė S.Varnienė . Įdomu, kad drabužių kategorija, kur tartum būtų poreikis pasimatuoti, yra tarp trijų populiariausių.
Pirmo karto barjeras
Pasak „Kantar“ ekspertės, skaičiai rodo, kad išmėginus šį būdą, taip perkama ir toliau bei dažniau: tik per dešimtadalį pirkusių internete čia perka kartą per pusmetį arba rečiau.
„Internetinė prekyba Lietuvoje turi nemažą lojalių pirkėjų būrį – apie ketvirtadalis internete perka ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. O kalbant apie transporto bilietus, bilietus į renginius ir apgyvendinimo bei draudimo paslaugas – po dešimtadalį pirkėjų šių kategorijų prekes ar paslaugas linkę pirkti išskirtinai internetu. Stipresnės fizinių parduotuvių pozicijos yra tik drabužių, maisto ir baldų bei interjero srityse, visur kitur gyventojai dažniau renkasi elektronines alternatyvas“, – sakė rinkos tyrimų vadovė.
Z karta – dauguma perka internetu
Dar stipresnės e–prekybos pozicijos yra Z kartoje – du iš trijų šios kartos žmonių per pastarąjį mėnesį pirko internete bilietus į renginius (67 proc.), kas antras – elektronikos prekių, drabužių ar transporto bilietų.
Vis dėlto lyginant su ES vidurkiu, Lietuva dar atsilieka. Europos Sąjungoje vidutiniškai internetu per metus, paskutiniais 2017 m. Eurostat duomenimis, yra pirkę daugiau nei pusė visų internetu besinaudojančių ES gyventojų (58 proc.), kai tuo tarpu Lietuvoje – 43 proc.
4 iš 10 šalies gyventojų bent kartą per mėnesį ką nors perka internetu, o dešimtadalis taip apsiperka bent kartą per savaitę. Apie penktadalis nėra išmėginę šio pirkimo būdo, rodo „Kantar“ Atlas tyrimas. |
Labiausiai šalyje prigijo įprotis internetu pirkti bilietus į renginius, elektronikos prekes, draudimo paslaugas. Drabužiai yra trečia pagal populiarumą kategorija – internetu juos yra pirkę daugiau nei kas ketvirtas gyventojas (27, 5 proc.). TOP5 parduotuvės, kuriose lankosi pirkėjai yra Pigu.lt, senukai.lt , aliexpress.com , bilietai.lt ir tiketa.lt .
„Įdomu, kad drabužių kategorija, kur tartum būtų poreikis pasimatuoti, yra tarp trijų populiariausių. Žmonėms įvertinus savo laiko, pinigų ir energijos sąnaudas, skiriamas pirkiniams – noras paliesti, pajusti, pamatuoti perkamą daiktą tampą ne esminiu, ypač, jeigu yra tinkamos grąžinimo sąlygos“, – sako Skaistė Varnienė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. Pasak jos, galimybė paliesti daiktą prieš įsigyjant nėra svarbi maždaug pusei vartotojų ir tai liudija avalynės e–prekybos kategorija: internetu ją yra pirkę penktadalis respondentų.
„Tam pasitarnauja ir šioje kategorijoje paplitusi praktika, kai netikusias pagal išvaizdą ar dydį nenaudotas prekes galima grąžinti per porą savaičių, mėnesį, o kai kurios avalynės parduotuvės taiko net metų terminą, taip griaunamas nepasitikėjimo bei nuogąstavimų barjeras, kuris e–prekyboje yra vienas didžiausių kliuvinių naujiems vartotojams įgyti“, – sakė ji.
Pasak S. Varnienės, tyrimai rodo, jog pagrindinis barjeras e–prekybai Lietuvoje – yra tiesiog susiformavęs įprotis, prisirišimas prie fizinių parduotuvių (tokią priežastį įvardijo apie 31 proc. apklaustųjų, nieko nepirkusių internetu per pastaruosius metus). Dešimtadalis gyventojų nepirkusių internetu, įvardija jau minėtą pasitikėjimo kliūtį ir nuogąstavimą, kaip seksis gauti užsakytą prekę, kas bus, jei pirkinys netiks ar nepatiks. Trečia populiariausia priežastis – neužtikrintumas dėl prekės pristatymo termino.
„Pastebime, kad įsivaizduojamos problemos yra daug didesnės nei realios – pvz., kone dešimtadalis įsivaizduoja sunkumus dėl prekės grąžinimo ar garantinių įsipareigojimų ir ši tendencija tęsiasi jau kone dešimtus metus, tuo tarpu realybėje su šia problema susiduria vos 2 proc. Tai signalas e–prekybininkams, kad labai svarbu rasti būdų paskatinti vartotoją išmėginti šį pirkimo būdą pirmą kartą“, – sakė S.Varnienė .
Įdomu, kad drabužių kategorija, kur tartum būtų poreikis pasimatuoti, yra tarp trijų populiariausių.
Pasak „Kantar“ ekspertės, skaičiai rodo, kad išmėginus šį būdą, taip perkama ir toliau bei dažniau: tik per dešimtadalį pirkusių internete čia perka kartą per pusmetį arba rečiau.
„Internetinė prekyba Lietuvoje turi nemažą lojalių pirkėjų būrį – apie ketvirtadalis internete perka ne mažiau kaip du kartus per mėnesį. O kalbant apie transporto bilietus, bilietus į renginius ir apgyvendinimo bei draudimo paslaugas – po dešimtadalį pirkėjų šių kategorijų prekes ar paslaugas linkę pirkti išskirtinai internetu. Stipresnės fizinių parduotuvių pozicijos yra tik drabužių, maisto ir baldų bei interjero srityse, visur kitur gyventojai dažniau renkasi elektronines alternatyvas“, – sakė rinkos tyrimų vadovė.
Dar stipresnės e–prekybos pozicijos yra Z kartoje – du iš trijų šios kartos žmonių per pastarąjį mėnesį pirko internete bilietus į renginius (67 proc.), kas antras – elektronikos prekių, drabužių ar transporto bilietų.
Vis dėlto lyginant su ES vidurkiu, Lietuva dar atsilieka. Europos Sąjungoje vidutiniškai internetu per metus, paskutiniais 2017 m. Eurostat duomenimis, yra pirkę daugiau nei pusė visų internetu besinaudojančių ES gyventojų (58 proc.), kai tuo tarpu Lietuvoje – 43 proc.
Publikuota: 2019-10-02 10:13:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|