„Santaka“ / Atskleis legendomis apipintos Vilniaus bažnyčios paslaptis: supažindins su Knygų rūmais / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  



Atskleis legendomis apipintos Vilniaus bažnyčios paslaptis: supažindins su Knygų rūmais


Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia stovi pačioje sostinės širdyje, šalia Gedimino prospekto, tačiau daugelis miestiečių apie ją net nenutuokia.

Išvysti šią ypatingą vietą iš vidaus vilniečiai turėjo labai mažai progų, tačiau spalio 3-5 dienomis, Vilniuje vyksiančios parodos „Menas interjerui 2019“ metu, apie legendomis apipintą bažnyčią bus galima sužinoti gerokai daugiau.

Spalio 4 dieną, penktadienį, 17.15–18.00 val. „Litexpo“ (2 salėje) organizuojamas fotografo Raimondo Paknio parodos „Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia – Knygų rūmai“ pristatymas ir diskusija apie Knygų rūmus (dalyvauja humanitarinių mokslų dr. Dalia Vasiliūnienė, ilgametė Knygų rūmų darbuotoja Rūta Eglinskienė, R. Paknys, veda menotyrininkas Saulius Pilinkus).

Knygų rūmais vadinta dvidešimto amžiaus viduryje minėtoje bažnyčioje įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, kur sovietiniais ir vėlesniais laikais saugotos knygos bei kiti literatūriniai leidiniai. Visuomenei uždarą bažnyčią išimtinai pamatyti galėjo į 2017 metais vykusį literatūrologo Mindaugo Kvietkausko esė rinkinio „Uosto fuga“ pristatymą susirinkę svečiai, tačiau Knygų rūmai tuomet jau buvo iškraustyti. Unikalią jų aplinką meninėse fotografijose užfiksuoti spėjo tik R. Paknys. Autoriaus 2016 metais darytos nuotraukos šiandien yra bene vienintelė galimybė pažvelgti į paslaptimis ir didybe alsuojančios vietos užkulisius, kai joje dar karaliavo knygos.


Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios istorija

Bažnyčią XVI a. Radvilų valdose pastatydino Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už pergalę prieš totorius Klecko mūšyje (1506).

Gotikinę bažnyčią sunaikinus gaisrui, XVIII a. vid. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus šventovė. Statyboms, tikėtina, vadovavo architektas ir skulptorius Pranciškus Ignotas Hoferis, be kita ko, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios interjero autorius. Bažnyčios skliautai ir vienuolių choro sienos buvo dekoruoti sienų tapyba, vaizduojančia šv. Jurgio gyvenimo ir kankinystės scenas, taip pat geradarių Radvilų ir, manoma, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos (1566–1632) portretais.

Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų XX a., Czesławo Miłoszo žodžiais, tai buvo „madingiausia Vilniaus bažnyčia“.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. kovo 29 d. Lietuvos TSR Liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą Nr. 171 „Dėl Lietuvos TSR Knygų rūmų įsteigimo“. Šv. Jurgio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyno patalpose 1946 m. įkurti Knygų rūmai ėmėsi rinkti, tvarkyti ir saugoti lietuviškus, Lietuvoje leistus kitakalbius ir lituaninius spaudinius. Pirmieji Knygų rūmų darbuotojai, vadovaujami direktoriaus Antano Ulpio, pokariu važinėjo po Lietuvą ir rinko beglobes knygas iš kultūros ir švietimo įstaigų, religinių bendruomenių, pavienių asmenų, dvarų, vienuolynų, muziejų ir kt.


Iki 2017 m., kai Knygų rūmai buvo uždaryti ir grąžinti Bažnyčiai, čia sukaupta knygų nuo XVI a. iki šių laikų: religinės ir grožinės literatūros, žinynų ir žodynų, enciklopedijų, įvairių mokslo šakų veikalų ir vadovėlių anglų, rusų, lenkų, prancūzų, lotynų, jidiš ir hebrajų, vokiečių, latvių, estų kalbomis. Į Knygų rūmų saugyklą pateko 364 Toros. Įvairiais keliais čia atsidūrė 12 inkunabulų, vienas jų – iš Žygimanto Augusto bibliotekos; taip pat Mikalojaus Rėjaus išversta Postilė (1594), Rituale Sacramentorum (1691) su lietuviškais liturginiais tekstais, Jono Berento redaguotas pirmasis visos Biblijos vertimas (1735), Mokslas skaytima raszta lietuwiszka diel mazu wayku kuremi padieti ira wisoki mokslay krykscioniszki ... (1790).

„Menas interjerui 2019“ – tai spalio 3-5 dienomis „Vilniaus galerijos“ organizuojama paroda, kuri jau antrus metus taps renginio „Baldai Interjeras Dizainas“ dalimi ir šiais metais supažindins lankytojus su legendomis apipintais Vilniaus kultūriniais reiškiniais bei kvies apžiūrėti ir įsigyti žinomų Lietuvos menininkų darbų. Visą parodos „Menas interjerui 2019“ renginių programą rasite puslapyje www.menasinterjerui.lt .




Publikuota: 2019-09-30 11:03:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai