„Santaka“ / Vilkaviškio šaulių vaidmuo krašto istorijoje / Iš piliečio pozicijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda priekabą 2PTS-4 (mažesnioji, 1000 Eur), avižų šiaudų ritinius (10 Eur už vnt.), kviečius (200 Eur/t), kvietrugius (180 Eur už t), avižas (160 Eur už t). Tel.: 8 612 88 391, 8 631 00 196.
Galioja iki: 2020-02-21 13:48:48

Slaugytų senuką ar senutę Vilkaviškyje. Tel. 8 635 88 898.
Galioja iki: 2020-02-21 13:49:28

Parduoda beveik naują akumuliatorių VEGA (62 Ah, startinė srovė 570 A, 50 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2020-02-23 08:07:45

Būsto vidaus apdaila iki visiško įrengimo. Kokybiškai, greitai ir gera kaina! Vilkaviškis ir aplink jį 30 km spinduliu. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-02-24 09:11:00

Parduoda 5,4 ha dirbamos žemės ūkio paskirties žemės sklypą Sūdavos kaime. Tel. 8 616 98 851.
Galioja iki: 2020-02-24 13:29:17



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Iš piliečio pozicijos

Dalinkitės:  


Vilkaviškio šauliai prie tuometinės „Žiburio“ gimnazijos apie 1930 metus. Centre (stovi) – šaulių rinktinės vadas Liudas Tugaudis.

Vilkaviškio šaulių vaidmuo krašto istorijoje

Šiais metais Lietuvos šaulių sąjunga švenčia 100 metų jubiliejų. Tokią pat sukaktį spalio 5 d. paminės ir Vilkaviškio Petro Karužos 406-osios kuopos šauliai. Šventinis minėjimas vyks Vilkaviškio parapijos salėje.



Istorijos pradžia

Tarpukariu Lietuvos šaulių sąjungą vadino tautine organizacija, kurios tikslas buvo saugoti ir ginti krašto gyventojus, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Šauliai turėjo padėti žmonėms įvykus stichinei nelaimei, kilus gaisrui, reguliariai informuoti krašto gyventojus, kaip elgtis prasidėjus karui, patyrus cheminę ataką. Karinio parengimo mokymasis buvo pagrindinis sąjungos narių tikslas.

Apmokyti tinkamai elgtis su ginklu, įgiję karinių žinių, šauliai skaitydavo paskaitas įvairioms gyventojų grupėms. 1919–1922 metais jie veržėsi į karą, kartu su Lietuvos kariuomene dalyvavo mūšiuose prieš lenkus ir bolševikus, vykdė partizanines atakas. Pokaryje šauliai pasirinko kovą su ginklu Lietuvos miškuose, aktyviai dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. Tie, kurie liko namuose, buvo masiškai tremiami į Sibirą.

Šiais metais Lietuvos šaulių sąjunga ir Vilkaviškio Petro Karužos 406-oji kuopa švenčia organizacijos įkūrimo šimtmetį. Pasikeitė kelios žmonių kartos, valstybė patyrė tris okupacijos laikotarpius. Paskutinis iš jų truko beveik penkiasdešimt metų, Šaulių sąjungos vardas buvo ištrintas iš Lietuvos istorijos puslapių.



Sukūrė organizaciją

Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metų pradžioje, Gražiškiuose, Bartninkuose, Pajevonyje veikė pavieniai šaulių-partizanų būriai. Tačiau, kaip teigė įvykių liudininkas Juozas Merkšaitis, „vilkaviškiečiai tuo tarpu ar tai dvasiniai susnūdę, ar ko tai pabūgę, tylėjo ir į gresiantį pavojų mažai tereagavo“.

1919 m. spalio 9 d. Vilkaviškyje susirinko dešimties žmonių grupė ir įsteigė šaulių būrį. Išrinko 3 asmenų valdybą, kurios pirmininku tapo A. Bliūdžius. Pirmasis steigiamasis susirinkimas įvyko „Žiburio“ gimnazijoje. Pagrindiniai Vilkaviškio būrio kūrėjai buvo įvairių profesijų žmonės: policijos viršininkas, mokytojas, poetas, kooperatyvo vedėjas. Miesto gynėjų būrio idėja kilo vilkaviškiečių M. Bartuškos, P. Raulinaičio, S. Bartninkaičio mintyse. Šis būrys pirmaisiais metais veikė slaptai, stengėsi neatkreipti į save dėmesio. Visoje Lietuvoje tuo metu buvo karo padėtis. Vilkaviškio visuomenė susiskaldė, vienas į kitą žiūrėjo įtariai ir atsargiai. Įvairių pažiūrų ir ideologijų partijų gausa tik dar labiau kiršino žmones.

1921 m. Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje įsikūrė moksleivių šaulių grandis, kurios sukūrimo iniciatorius buvo gimnazistas Petras Karuža. Būrių skaičius sparčiai augo ir Vilkaviškio skyrius buvo pertvarkytas į Šaulių sąjungos VIII Vilkaviškio rinktinę, kuri tapo viena gausiausių Lietuvoje. Jai vadovavo J. Grūnovas, J. Juozaitis, A. Čėsna, kpt. J. Balickaitis, ltn. L. Tugaudis, kpt. A. Baltokas, plk. ltn. V. Matulionis, plk. ltn. K. V. Michalauskas. Rinktinėje buvo įkurtas ir moterų skyrius.

Besikurianti Šaulių sąjunga turėjo palaikyti tvarką mieste, padėti vietos policijai apginti gyventojus nuo plėšikų.

Pagrindinė problema buvo ginklų trūkumas. Pirmasis skyriaus vadas Jurgis Grūnovas buvo tarnavęs Vokietijos kariuomenėje, todėl jam tarpininkaujant kariški šautuvai iš vakarų atsidūrė Lietuvos pasienyje. „Mes, Vilkaviškio būrio šauliai, per kelis kartus nuo Eitkūnų-Kybartų pasienio naktimis pergabenome ginklus į Vilkaviškį“, – prisiminimais dalijosi vienas iš aštuntojo būrio kūrimo iniciatorių Juozas Merkšaitis.



Mūšio lauke

Vilkaviškio miesto vyrai į šaulių būrį 1919–1922 m. jungėsi vedami patriotizmo. Tačiau kita ne mažiau svarbi priežastis buvo noras apsaugoti savo šeimas, namus, turtą. Naujai įsteigtas 8-asis Vilkaviškio šaulių būrys bendradarbiavo su vietos policija, „o kartais svarbiam ir skubiam reikalui esant ir patys pareikšdavo savo iniciatyvą“. Tokiu būdu vilkaviškiečiai prisidėjo prie savo miesto saugumo. Uniformuoti ir ginkluoti šauliai nuolat patruliuodavo jo prieigose.

Šaulių sąjungos leistame žurnale „Trimitas“ pabrėžiama, kad 1920 m. į frontą kautis su lenkais Vilkaviškis išsiuntė keturis šimtus vyrų. Deja, dalis jų žuvo.

Tuo metu Vilkaviškio mieste veikė slapta lenkų dvarininkų organizacija, užsiėmusi provokacijomis ir agitavusi prieš lietuvybę. „Nežinia būdavo, su kuo draugauji: su tikru lietuviu tėvynainiu-patriotu ar su lenkomanu“, – rašoma žurnale.

Todėl 8-asis Vilkaviškio šaulių būrys 1921 m. dalyvavo lenkų kariškos organizacijos „Polska Organizacja Wojskowa“, veikusios Suvalkijoje, narių suėmimo operacijoje. Lenkomanų susirinkimai dr. Klebinsko namuose baigėsi.

O švenčiant trečiąsias Lietuvos nepriklausomybės metines Kybartų miesto šauliai į Vilkaviškį atjojo raiti, per petį persimetę ilgas ietis ir trispalves vėliavėles.

Klaipėdos kraštas nepriklausė Lietuvai, o mažai Lietuvos valstybei buvo būtinas sausumos priėjimas prie jūros. Todėl 1923 metais Lietuvos Vyriausybė suorganizavo Klaipėdoje sukilimą.

Vilkaviškio moterys šaulės pradėjo rinkti aukas šio miesto išvadavimui. Keli būrio šauliai kovėsi sukilimo metu. Iš Vilkaviškio į kautynes dėl Klaipėdos buvo pasiųsta keturiasdešimt vyrų.



Visuomeninė veikla

Šaulių sąjungos Vilkaviškio rinktinės veikla buvo plati ir įvairiapusė. Be karinių veiksmų, rinktinės šauliai organizavo kultūrinę ir sportinę veiklą. Jau 1921 m. birželio 26 d. buvo surengta pirmoji sporto šventė. Veikė dešimt sporto klubų, kuopos turėjo dūdų orkestrus, buvo keturi chorai. Gausesni būriai išlaikė savo knygynus. Buvo organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, gegužinės. Dauguma kuopų ir būrių turėjo savo Šaulių namus.

Visas aktyviausias visuomeninis gyvenimas mieste sukosi aplink šaulių kuopą. Vilkaviškio būryje 1936 metais tarnavo 163 šauliai. Organizacijos leistame žurnale „Trimitas“ nurodoma, kad aukštąjį mokslą baigusių buvo 29, pradžios mokyklą – 76 nariai. Į šaulių gretas dažniausiai stodavo miesto inteligentai. Būryje buvo 48 valstybės tarnautojai, 21 ūkio darbininkas, 16 privačių įstaigų darbuotojų. Taip pat mokytojai, siuvėjai, staliai, kurpiai, namų šeimininkės, kalviai. Pabrėžiama, kad rinktinės šauliai naudojo 34 radijo imtuvus, 8 telefonus, 4 motociklus, 2 automobilius, 36 dviračius, 7 arklius.

Vilkaviškiečiai subūrė penkiolikos narių dūdų orkestrą. 1928 metais įsteigė trisdešimties asmenų chorą. Buvo kuriami mėgėjiški spektakliai. Ataskaitoje apie būrio veiklą rašoma, jog „1935 metais suorganizuota įspūdinga vandens sporto šventė Paežerių ežere ir Joninių išvakarėse gegužinė Osijos miške su vaidinimais ir laužu“. Valstybinių švenčių metu šauliai miesto gatvėmis žygiuodavo kartu su ulonais, IV artilerijos pulko kareiviais, ugniagesiais, jaunalietuviais, gimnazistais.

Kartais Vilkaviškyje naktimis ramų miegą išblaškydavo kaukiančios sirenos. Taip buvo tikrinamas šaulių ir kareivių budrumas. Kiekvienais metais vykdavo bendros Marijampolės ir Vilkaviškio šaulių pratybos, manevrai. Masiniame susibūrime dalyvaudavo šauliai dviratininkai, pėstininkai, raiteliai, gurguolės, sanitarai. Karo lauko virtuve naudotis buvo apmokytos šaulės moterys. Marijampolės rinktinė puldavo, o Vilkaviškio – gindavosi. Kartais apmokymai tęsdavosi iki ryto.

Per šventes kareivinių stadione varžydavosi Kybartų „Sveikatos“ ir Vilkaviškio šaulių „Sūdavijos“ futbolo klubai. Vilkaviškio rinktinė turėjo tris stiprias komandas. Tačiau legendinė Kybartų „Sveikata“ buvo nepralenkiama. Kiekvienais metais ji iškovodavo Šaulių sąjungos meisterio taurę.

Švenčių metu visą dieną tęsdavosi „mankštynės“. Populiariausios rungtys buvo patrulio 5 km žygis, granatos „sviedimas“, šaudymas į butelius. Nugalėtojus apdovanodavo kišeniniais laikrodžiais, medžiaga uniformai, metalinėmis papirosinėmis, vyčio bareljefais, knygomis.

Vilkaviškio dvaro kieme vykdavo gegužinės. Minėjimus rengdavo ir geležinkelio stoties salėje. Stoties viršininkas M. Danisevičius, vilkėdamas šaulio uniformą, priimdavo svečius ir sakydavo kalbas.

Metiniai susirinkimai vykdavo verslininko, automobilių, autobusų dirbtuvės ir garažo savininko Konstanto Melniko salėje, Prezidento Antano Smetonos alėjoje. Vilkaviškio šerių, saldainių, metalo fabrikai, ūkininkai šauliams aukodavo ginklų ir šaudmenų.

Aštuntojo būrio veikla paskatino vilkaviškiečius didžiuotis savo miestu ir tėvyne. Į nepriklausomybės kovas įsitraukė ne tik savanoriai, bet ir vietiniai šauliai. Aprimus mūšiams, aštuntasis būrys buvo saugumo garantas civiliams ir pagalba miesto policijai.
Spalio 5 d. Vilkaviškio Petro Karužos 406-osios kuopos šauliai švęs organizacijos įkūrimo 100 metų jubiliejų. Šventinis minėjimas vyks Vilkaviškio parapijos salėje, pradžia – 11 val.




Rinktinės likvidacija

Vilkaviškio apskrities karinis viršininkas pulkininkas leitenantas K. V. Michalauskas 1940 m. pasirašė įsakymą „8 Vilkaviškio šaulių rinktinės likvidacijai Nr. 31. Vilkaviškis, 1940 m. rugpjūčio 30 d.“, kuriame sakoma: „Žemiau išvardintus 8 Vilkaviškio šaulių rinktinės dalinius skaityti likviduotais nuo š. m. rugpjūčio mėn. 15 dienos.“ Toliau išvardijamos 7 kuopos, 22 būriai, 1 rinktinės rėmėjų būrys, 4 gimnazijų moksleivių būriai bei 9 moterų būrių pavadinimai. Taip pat šiuo įsakymu buvo likviduota ir 10 sporto klubų, kurie turėjo skambius lietuviškus, tautiškus pavadinimus. Kitame rašte karinis viršininkas pateikė Vilkaviškio rinktinės dalinių, kurie įnešė pinigus į Krašto apsaugos ministerijos kasą, sąrašą. Konfiskuota 29 926 litai 33 centai.

Vilkaviškio rinktinė Šaulių namų neturėjo, glaudėsi 9-o pėstininkų pulko kareivinėse. Lėšos tam tikslui buvo renkamos, bet svajonė turėti savo pastogę dėl okupacijos liko neįgyvendinta. Nors dar nepavyko surasti pakankamai žinių apie atskirų būrių vardinę sudėtį, ginkluotę, materialinę bazę bei veiklą, bet galima susidaryti vaizdą iš raštų, kuriuose vartojami žodžiai „perduota globoti“, „pavesta saugoti“ Komunistinio jaunimo sąjungai, Lietuvos komunistų partijai, Vilkaviškio miesto burmistrui ir kitoms organizacijoms.

Iš konfiskuotų muzikos instrumentų galima teigti, jog nemažai būrių turėjo dūdų orkestrus, pagal nusavintą sportinį inventorių sužinoti apie sporto šakas, pagal paimtus artistų rūbus ir dekoracijas – apie statytus vaidinimus. Jeigu buvo konfiskuota 14 balnų, kurių vertė 420 litų, tai galima teigti, kad rinktinėje būta ir raitelių. Kai kurie konfiskuoti daiktai, kaip būrių, kuopų vėliavos, tautinės vėliavos ir vėliavėlės, patriotinės knygos, buvo iš karto sunaikintos.



Tremtis

1941 m. birželio 14 d. šauliai (okupantų akimis – didžiausi nusikaltėliai, nes labiausiai mylėjo tėvynę) kartu su kitais patriotais buvo sugrūsti į vagonus Vilkaviškio ir Pilviškių geležinkelio stotyse ir išvežti į Sibirą.

Iš tėvynės buvo ištremti 8-osios šaulių rinktinės vadai: pulkininkas leitenantas Vincas Matulionis, pulkininkas leitenantas Kleopas Vytautas Michalauskas, pavaduotojas Vladas Tarasonis, Gižų būrio vadas Vincas Bačinskas, Bartininkų – Bronius Rudzevičius, Didvyžių – Kazys Mičiulis, Kybartų kuopos vadas Jonas Aušrota ir kt.



Būrio įsteigimas-atkūrimas

1990 m. liepos 21 d. įvyko Vilkaviškio miesto šaulių būrio steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo Marijampolės šaulių rinktinės vadas Urbonavičius, Centro valdybos nariai Ragelis ir Vaitonis, LŠS kadrų skyriaus viršininkas Čaplikas, kunigas Antanas Lukošaitis bei vilkaviškiečiai šauliai Albinas Čebatoriūnas, Kostas Janulaitis, Didvalis, Juozas Žaliabarštis, Aušrota, Alfonsas Pumeris, Revas, Juozas Kaminskas, Juškauskas, Eduardas Zelba. Būrio vadu buvo išrinktas A. Čebatoriūnas, sekretoriumi – J. Kaminskas, kuris gruodžio mėnesį perėmė būrio vado pareigas, o dar po metų jas užėmė E. Zelba. Netrukus, šaulių gretoms gerokai išaugus, jis tapo kuopos vadu.

1992 m. birželio 8 d. Šaulių sąjungos vado įsakymu kuopa buvo reorganizuota į Vilkaviškio rinktinę, kurią sudarė 3 kuopos: Vilkaviškio, Kybartų ir Pilviškių. Jos vienijo daugiau nei 200 šaulių. E. Zelba tapo rinktinės vadu, bet jau rugpjūčio mėnesį jį pakeitė Rimantas Bendaravičius, kurio vadovavimo metais Vilkaviškio kuopai buvo suteiktas Petro Karužos vardas.

Verta paminėti, kad 1993 m. kovo 24 d. Žaliosios pagrindinėje mokykloje būrio vado Albino Gudaičio iniciatyva susikūrė vienas pirmųjų Lietuvoje jaunųjų šaulių būrys.

1995 m. vasarį rinktinei jau vadovavo buvęs štabo viršininkas Romas Eidukevičius.

Šaulių sąjungos vado 1998 m. vasario 20 d. įsakymu Vilkaviškio rinktinė reorganizuota į tris savarankiškas kuopas: Vilkaviškio Petro Karužos, Kybartų ir Pilviškių. Jos įėjo į Marijampolės apskrities šaulių rinktinės sudėtį. Vilkaviškio Petro Karužos kuopai vadovavo A. Čebatoriūnas, o sveikatai pablogėjus jis 1998 m. lapkričio 7 d. kuopos vadovavimą perdavė Ignotui Vainikoniui. Nuo 1999 m. gruodžio 10 d. kuopos vadu tapo Vilmantas Deičendorfas. 2004 m. gegužės 3 d. jis parašė atsistatydinimo prašymą dėl atleidimo iš pareigų. Laikinai eiti kuopos vado pareigas buvo paskirtas Žaliosios ne rikiuotės šaulių būrio vadas, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos matematikos mokytojas metodininkas Romualdas Ramanauskas, o nuo gegužės 11 d. LŠS vado įsakymu buvo paskirtas šias pareigas eiti nuolatos. Vilkaviškio Petro Karužos 406-ai kuopai R. Ramanauskas vadovauja iki šiol.



Apie jaunuosius šaulius

Šiuo metu Vilkaviškio Petro Karužos kuopą sudaro du jaunųjų šaulių būriai: Žaliosios ir Vilkaviškio, iš viso – 74 šauliukai ir ne rikiuotės šaulių būrys (31 šaulys). Jaunųjų šaulių būriuose nuolatos vyksta kaita, nes kandidatais į šauliukus priimami paaugliai nuo 12 metų ir išrašomi iš įskaitos, kai jiems sukanka 18 metų.

Dėl jaunųjų šaulių vadų stokos Vilkaviškyje iš dviejų būrių buvo sudarytas vienas stiprus būrys. Malonu, kad mokiniai, norintys tapti jaunaisiais šauliais, niekieno neverčiami patys susiranda mus ir kreipiasi.

Jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja įvairiuose šventiniuose renginiuose, konkursuose, talkose, ekskursijose, sportinėse varžybose, kuriose gina Marijampolės apskrities šaulių rinktinės garbę. Moksleivių vasaros atostogų metu jie renkasi į mobiliąsias jaunųjų šaulių stovyklas. Kiekvienais metais iš kuopos bent vienas šauliukas baigia vadų ar instruktorių mokslus Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.



Ne rikiuotės šaulių veikla

Nelieka nuošalyje ir ne rikiuotės šauliai. Kiekvienas pagal galimybes stengiasi ką nors įnešti į bendrą kuopos aruodą. Nemažai buvo padirbėta prie statomos Vilkaviškio katedros, dalyvauta įvairiose talkose.

Ne rikiuotės šauliai reguliariai tvarko Petro Karužos ir jo artimųjų kapus, organizuoja įvairius renginius, rūpinasi partizanų kapais, jų žuvimo vietomis. Kiekvienais metais kartu su tremtiniais šauliai vyksta į sąskrydį Ariogaloje, pagal galimybes dalyvauja sportinėse varžybose, karinėse pratybose.

„Garbė žuvusiems už tėvynę ir garbė tėvynei, kad yra kam už ją žūti“, – ši šaulio Juozo Tumo-Vaižganto citata atspindi tiek visos Šaulių sąjungos, tiek ir Vilkaviškio šaulių organizacijos tikslus bei idealus nepriklausomoje Lietuvoje.



Tomas SUŠINSKAS

Vilkaviškio P. Karužos 406-osios kuopos šaulių būrio skyriaus vado pavaduotojas

Romualdas RAMANAUSKAS

Vilkaviškio P. Karužos šaulių 406-osios kuopos vadas




Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas



Galerija: Vilkaviškio krašto šauliai





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Savivaldybė pagerbė geriausius rajono sportininkus
* Tarp renovuoti ruošiamų namų – ir Napoleono dvaras
* Bonoje gyvenantis ir dirbantis medikas ryšių su Lietuva nenutraukia
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar reikliai rinkotės augintinį?
Taip, ieškojau tokio, kokio norėjau.
Nesirinkau, gavau dovanų.
Paėmiau auginti beglobį.
Gyvūno neturiu.



Kalbos patarimai

Kaip vertinami žodžiai „dyselis“, „dišlius“?
Senosiose tarmėse vartotos svetimybės viešojoje kalboje neteiktinos. Dyselis, dišlius yra senosios svetimybės, vietoj jų vartojamas žodis grąžulas. Pvz.: Arklys pasibaidė ir vežimo dyselį (= grąžulą ) nulaužė.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas