„Santaka“ / Poezijos rinkinys – maloni staigmena kolegoms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-02-02 18:38

Dalinkitės:  


Angelės Šiugždinytės-Andriukaitienės posmus lydėjo Marijampolės kanklininkų melodijos.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Poezijos rinkinys – maloni staigmena kolegoms

Laima VABALIENĖ

Į vakarą Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje, kur savo eilėraščių knygą „Ko reikia žmogui“ pristatė Angelė Šiugždinytė-Andriukaitienė, rinkosi daugiausia pedagogai. Ir nenuostabu, kad didžiausias būrys – iš Vilkaviškio pagrindinės mokyklos. Autorė – buvusi jų bendradarbė, beje, dirbusi dar ir Paežerių pradinėje mokykloje. Todėl greta eilėraščių smagu buvo klausytis šiltų prisiminimų, kurie siejo kolegas.

Iš Marijampolės kilusi pedagogė kalbėjo, kad tuomet dar Vilkaviškio aštuonmetėje mokykloje prabėgo gražiausi jos gyvenimo metai, čia sutikti geriausi žmonės, čia susikrautas didžiausias pedagoginio darbo stažas. „Man taip gera prisiminti mokytojus, mokinius, tėvelius – visus norėčiau apglėbti viena didele savo ranka“, – sentimentų savai mokyklai, kurioje praleido 21 metus, neslėpė A.Šiugždinytė-Andriukaitienė. Tai buvo galima pajusti ir iš jos eilėraščių, kuriuos įkvėpė bendravimas su vaikais, poetės sielą jaudinantis gamtos grožis.

Buvusiems kolegoms Angelės poezijos rinkinys buvo malonus netikėtumas. Jie prisiminė ją kaip mielą ir draugišką pradinių klasių mokytoją, kurios pamokos būdavusios emocionalios ir spalvingos, kuri gražiai rašė ir piešė, bet kad domėtųsi poezija, niekas nebuvo pastebėjęs. O ir pati Angelė prisipažino nemėgusi eilėraščių ir negalvojusi, kad pati gali rašyti. Nors, per dvidešimt darbo metų nuolat prisiliesdama prie vaikų poezijos, buvo vieną kitą dvieilį sukūrusi, reikalui esant, prie jau sukurtų po žodį pridūrusi.

Pirmieji autoriniai eilėraščiai taip pat buvo vaikiški. Jų atsiradimo kaltininkė – anūkė Gabrielė, kuri vasarodama pas senelius vis prašydavo pasakų apie tai, ką matė močiutės kieme: katytę, šuniuką… Taip atsirado vienas kitas posmelis. „O kai rudenį namus paliko paskutinis sūnus, atėjo ilgi vakarai, pasiėmiau popieriaus lapą, plunksnakotį ir parašiau dešimt knygelės „Mūs kiemely“ eilėraščių. Tai buvo 2002 metai, man buvo penkiasdešimt penkeri“, – taip apie savo kūrybos pradžią pasakojo A.Šiugždinytė-Andriukaitienė.

Vaikams skirta eilėraščių knyga „Mūs kiemely“ buvo išleista po poros metų. Taigi rinkinys „Ko reikia žmogui“ – jau antroji pedagogės knygelė. Planuose yra ir trečioji, taip pat keliausianti pas vaikus, – „Mūs kiemelio draugai“, kurioje, pasak autorės, bus pasakojama apie kitus kiemo gyventojus bei linksmus nutikimus iš mokyklinio vaikų gyvenimo.

Rinkinyje „Ko reikia žmogui“ rasime įvairios kūrybos: ir jautrios lyrikos, ir neįkyrios didaktikos, ir šmaikščios satyros. Šią savo knygą autorė dedikavo tėvams pirmajame puslapyje užrašiusi: „Tėve mano, Tu rentei mums pasakas ir kūrei savo žodžių eilutes – aš turėjau ateiti pratęsti Tavo mintis savo žodžių vėrinėliais. Motina mano, Tu pavadinai mane lemtu vardu, kuriuo pašaukus, kūrybos Angelas nusileido į mano kelią ir aš jau turiu eiti šiuo – Poezijos – keliu“.

Knygos pristatyme dalyvavusieji linkėjo, kad „kūrybos angelas ir toliau lydėtų mūsų Angelę“.






Iš Angelės Šiugždinytės-Andriukaitienės knygos „Ko reikia žmogui“



AR TU ŽINAI?



Ar tu žinai,

Kiek sveria Motinos ašara?

0 kiek baltų plaukų sruoga?

Kai skruostais rieda

Jau ne ašaros,

Tiesiog pasipila rauda?



Ar tu žinai,

Kiek sveria Tėvo žingsnis,

Kada po darbo grižta į namus?

Ir toks skvarbus tik tėvo

Būna žvilgsnis

Ir tėvo žodis ištartas svarus.



Kai mamos, tėčiai

Mumyse atsikartoja,

Plaukai pasidabruoja

Nuo gyvenimo šalnų,

Tuomet mes grįžtelim,

Ties klaidomis sustoję,

Tik per vėlu jau

Mokytis iš jų.





ŽIEDAS



Trumpą laiko tarpą leista tau žydėti.

Dėmesiui atkreipti skirtas jis tiktai.

Juk per tą tarpelį reikia tau suspėti

Viską nuo gimimo atkartot tiksliai.



Nuo tavų grožybių ko širdis neplyšta,

Dar didesnis džiaugsmas apima mane,

Dūzgesys bitelių kai pasiekia ausį,

Ir gilesnę prasmę pajuntu tada.



Tu tiktai praeivis laiko šioj mašinoj.

Niekas nesidžiaugtų žiedlapiais baltais,

Jeigu tavo žiedas vaisių nebrandintų,

Greit bereikšmiai taptų ir tavi žiedai.





MANO ŽVAIGŽDĖ



Pažvelk į rudenio žvaigždėtą dangų:

Akelės mirkčioja žvaigždžių.

Juk žvaigždės, sakoma, likimą lemia.

Gal vienoje lemtis yra iš jų?



Tik mintimis galiu iki tavęs nuskristi

Ar naktį kerinčiais sapnais,

Todėl aš ilgesiu gyvensiu kaip lig šiolei,

O tu man švieski savo spinduliais.



Tik tu mirksėki, šviesti nepaliauki.

Viliok tolyn gyvenimo keliais.

Kas naktį siųski man po spindulėlį jaukų,

Kuris sušildys ir vilties suteiks.





IŠ KUR TIE VAIKAI?



Vyras plius moteris, lygu – šeima.

Kartais pasikeičia šita tvarka:

Lieka vaikeliai, mamytė – viena.

O mes vis tiek tvirtinam – irgi šeima.



Mūsų visuomenėj tampa liga:

Galiu auginti vaikus aš viena.

Šeima be vyro, vaikai be tėčio,

Trūkumą jaučia visi iš lėto.



Kai tai jau lenkia tautos vidurkį,

Tiesa akyla, ką čia pridursi,

Tik konstatuojam: vyrų mažai.

Bet po teisybei: iš kur tie vaikai?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas