|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-09-26 15:43
|
|
|
Viena iš Amerikoje Jurgos Grigaliūnaitės aplankytų vietų – Lietuvos ambasada Vašingtone.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus laikinoji vadovė Jurga Grigaliūnaitė neseniai grįžo iš komandiruotės Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur susipažino su vietos savivaldybių darbu.
Iš pradžių nepatikėjo
Gegužę J. Grigaliūnaitė iš JAV ambasados gavo laišką, kviečiantį vykti į JAV ir dalyvauti šios šalies remiamoje programoje, skatinančioje ekonomikos vystymąsi savivaldybių lygmeniu.
Iš pradžių vilkaviškietė pamanė, jog tai pokštas, todėl rimtai į kvietimą nereagavo. Tik vėliau nusprendė paskambinti nurodytu telefono numeriu ir sužinojo, kad jos kandidatūrą pasiūlė Lietuvos neįgaliųjų draugijos nariai, į kurių rekomendacijas ir buvo atsižvelgta.
Keliauti į Ameriką buvo pakviesta 10 lietuvių. Per 10 dienų kelionę jie aplankė Vašingtoną, kai kuriuos Mičigano bei Floridos valstijų miestus. Didžiausi iš jų – Mičigane esantis Detroitas bei Floridos pakrantėje įsikūręs Džeksonvilis.
Lietuvių darbotvarkė buvo įtempta. Kasdien jie turėjo po 4–5 susitikimus.
Kur tie dangoraižiai?
Vašingtone lietuviams buvo įteiktas JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikinimas, jie buvo supažindinti su tarptautinės lyderystės bei Amerikos miestų partnerystės ir bendradarbiavimo programomis, mūsų šalies atstovams pristatyta Amerikos politinė, valdymo ir rinkimų sistema. Susitikimuose nemažai dėmesio skirta demokratijos bei federalizmo principams aptarti, akcentuotos pamatinės šalies vertybės.
Vašingtone J. Grigaliūnaitė lankėsi Lietuvos ambasadoje, susipažino su jos darbuotojų veiklomis. Ambasadoje viešėjo organizacijos, padedančios lietuviams įsitraukti į JAV rinką, „Lithuanian Trade Council“ atstovas. Jis patarė norintiems į JAV savo produkciją eksportuoti verslininkams registruotis interneto platformoje www.lithuanianmarketplace.com. Tai gali padaryti ir mūsų rajono verslo atstovai.
„Reikia nepamiršti, kad JAV mastai – didesni nei mūsų šalyje, tad prieš galvojant apie eksportą būtina įvertinti savo galimybes. Kol kas iš Lietuvos į JAV daugiausiai eksportuojama sūrio, medaus ir medienos“, – pasakojo Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus specialistė.
Ji taip pat lankėsi Amerikos valstybės departamente, kurio atstovai dirba su Lietuvos rinka. Kol kas JAV pagal investicijų dydį į Lietuvą užima 15 vietą.
Vašingtone lietuvių delegacijai buvo pristatyta įvairių infrastruktūros projektų, papasakota apie pagrindinius iššūkius kuriant viešąsias erdves.
„Kaip ir pas mus, vienas iš didžiausių amerikiečių galvos skausmų – senėjanti infrastruktūra bei amžina kelių būklės problema. Pavyzdžiui, vienos mylios (1,61 km) asfalto dangos pakeitimas jiems kainuoja apie 800 tūkst. dolerių. Vašingtone veikia šešios nemokamos elektrinių autobusų linijos. Miestui tai kasmet atsieina apie 20 mln. dolerių. Visur, kur teko lankytis, pastebėjome, kad automobilių parkavimas yra labai brangus – mažiausiai 20 dolerių už dieną. Mieste itin daug elektrinių paspirtukų, tačiau juose įmontuoti ribotuvai, neleidžiantys išvystyti didesnio nei 15 km/val. greičio“, – pasakojo pašnekovė.
Jai kiek neįprastas pasirodė ir Vašingtonas, mat jame nėra didesnių nei 13 aukštų namų. Taip yra dėl to, kad nebūtų užstotas miesto centre stovintis Kapitolijus.
„Daugelis Ameriką įsivaizdavome pilną dangoraižių, todėl kai atvykome į Vašingtoną, ėmėme stebėtis, kur jie slepiasi. Sostinėje pilna senų namų, gausu įvairių įstaigų“, – pasakojo J. Grigaliūnaitė.
Bankrutavusi savivaldybė
Itin įdomi patirtis vilkaviškietės laukė Detroite. Šio miesto savivaldybė dar 2013 m. paskelbė bankrotą, kurio pasekmės jaučiamos ir šiandien. Iki tol daugelis vietos gyventojų dirbo automobilių pramonėje, tačiau 2013 m. ji žlugo. Vienoje stambiausių „Ford Rounge“ gamykloje dirbo net 90 tūkst. darbuotojų, o šiandien jų likę vos 6 tūkst. Nukentėjus automobilių pramonei, pasekmes pajuto ir kiti vietos verslai. Prieš penkmetį Detroite gyveno 1,85 mln. žmonių, o šiandien jų – vos 650 tūkst.
„Amerikiečiai nėra itin sėslūs. Jiems nelabai svarbi gyvenamoji vieta, todėl praradę darbus daugelis ramia širdimi persikrausto į kitas valstijas“, – sakė pašnekovė.
Ji prisipažino Detroite patyrusi nedidelį kultūrinį šoką. Šiame mieste daug apleistų pastatų ir net gyvenamųjų rajonų, gatvėmis šmirinėja nemažai elgetų. Prieš kurį laiką padėtis, ko gero, buvo dar prastesnė, nes pastaruoju metu Detroitas pamažu bando stotis ant kojų, į jį ateina vis daugiau investuotojų. Teigiama, kad nekilnojamojo turto kainos čia – mažiausios šalyje. Mieste kasmet organizuojama apie 3,5 tūkst. nemokamų renginių.
Vietos savivaldybė su viena agentūra neseniai sudarė trejų metų sutartį, kurios vertė – 5 mln. dolerių. Sutarties esmė – investicijų į miestą pritraukimas, verslo skatinimas ir stambių projektų rengimas. Jei agentūra nepasieks planuojamų rezultatų, ji savivaldybei privalės grąžinti visas lėšas. J. Grigaliūnaitės teigimu, Amerikoje panaši praktika, kai samdomi ne darbuotojai, o perkama paslauga, yra gana dažnas reiškinys.
„Lankėmės Mičigano valstijos sostinėje Lansinge, kurio ketvirtadalį gyventojų sudaro studentai iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos. Susipažinome su valstijos viduje vykdomos politikos niuansais. Taip pat lankėmės Detroito priemiestyje esančioje nedidelėje Hamtramcko savivaldybėje, kurios bendruomenę daugiausiai sudaro emigrantai iš Europos. Ši savivaldybė beveik niekada nevykdo jokio projekto vien iš savo lėšų. Dažniausiai prie projektų prisideda gyventojai, fondai arba filantropai. Panaši praktika plačiai paplitusi ir aktyviai naudojama visoje Amerikoje“, – sakė vilkaviškietė.
Per viešnagę Mičigano valstijoje lietuviai susipažino su organizacijos „Strategic Staffing Solutions“ atstovu, Lietuvos garbės konsulu Džefu Nelsonu. Su investiciniais projektais dirbanti organizacija turi savo biurą Vilniuje ir yra daug prisidėjusi, kad Lietuvos sostinė taptų viena iš paslaugų srities lyderių Rytų Europoje.
Tos pačios trinkelės, tie patys suoliukai...
Šiltajame Džeksonvilyje vykusiuose susitikimuose kalbėtasi apie investicijų, talentų pritraukimą, miesto atpažinimo didinimą bei verslumo skatinimą. Lietuviai susitiko su vietos neįgaliųjų organizacijos nariais. Pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis – surinktos baudos už ne vietoje pastatytus automobilius. Kas mėnesį surenkama maždaug po 30 tūkst. dolerių.
Lietuviai taip pat buvo supažindinti su Žmogaus teisių bei Korupcijos prevencijos komisijų veikla. Įdomu, kad beveik pusė Žmogaus teisių komisijos nagrinėjamų skundų yra susiję su rasizmu.
„Lankėmės Džeksonvilio bibliotekoje. Gyventojai į ją gali ateiti ne tik paskaityti, bet ir dalyvauti užimtumo programose. Pavyzdžiui, bibliotekoje stovi siuvimo mašinos, kuriomis gali naudotis visi norintieji“, – stebėjosi pašnekovė.
Ją taip pat nustebino, jog Amerikoje savivaldybės nėra atsakingos už švietimo sistemą, tačiau joms pavaldžios policijos bei gaisrinės tarnybos. Vietiniai tarybos nariai nėra renkami vienu metu. Rinkimai vyksta kas dvejus metus ir per juos išrenkama tik pusė atstovų. Taip užtikrinamas tęstinumas, visa taryba nepakeičiama iškart. Tarybos narių ir merų kadencijos įvairiose valstijose skiriasi. Jos gali trukti nuo 2 iki 5 metų. Valstijose rinkimai gali vykti skirtingu laiku. Tai sprendžia pačios savivaldybės.
J. Grigaliūnaitei įdomi pasirodė amerikiečių socialinė sistema. Šalyje vyrauja požiūris, jog kiekvienas žmogus yra atsakingas už save. Gyventojai socialinę pašalpą gali gauti ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui ir tik kartą gyvenime. Jei per tą laiką nepavyksta „atsistoti ant kojų“, antrą sykį pagalbos ranka netiesiama. Nemažai žmonių siekia dirbti savivaldybei pavaldžiose įstaigose, nes tuomet savivaldybė pasirūpina senatvės pensija. Daugelis privataus verslo atstovų pensiją kaupia fonduose.
„Komandiruotė buvo labai naudinga, ji padėjo užmegzti pažinčių, įkvėpė naujų idėjų bei minčių. Aišku, daug ką realizuoti mūsų rajone būtų tiesiog neįmanoma, nes per dideli ne tik sistemų, bet ir teisės aktų skirtumai. Viena, ką supratau JAV, – tai nėra ta „svajonių šalis“, kurią daugelis įsivaizduoja. Ten gatvėse paklotos tos pačios trinkelės, stovi tie patys suoliukai, net mačiau tokį pat kaip Vilkaviškyje fontaną. Galbūt galimybės toje šalyje ir didesnės, bet visur reikia sunkiai dirbti. Manau, kad mes gyvename pakankamai gerai, tik reikia mokėti tuo džiaugtis“, – sakė pašnekovė.
Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus laikinoji vadovė Jurga Grigaliūnaitė neseniai grįžo iš komandiruotės Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur susipažino su vietos savivaldybių darbu. |
Gegužę J. Grigaliūnaitė iš JAV ambasados gavo laišką, kviečiantį vykti į JAV ir dalyvauti šios šalies remiamoje programoje, skatinančioje ekonomikos vystymąsi savivaldybių lygmeniu.
Iš pradžių vilkaviškietė pamanė, jog tai pokštas, todėl rimtai į kvietimą nereagavo. Tik vėliau nusprendė paskambinti nurodytu telefono numeriu ir sužinojo, kad jos kandidatūrą pasiūlė Lietuvos neįgaliųjų draugijos nariai, į kurių rekomendacijas ir buvo atsižvelgta.
Keliauti į Ameriką buvo pakviesta 10 lietuvių. Per 10 dienų kelionę jie aplankė Vašingtoną, kai kuriuos Mičigano bei Floridos valstijų miestus. Didžiausi iš jų – Mičigane esantis Detroitas bei Floridos pakrantėje įsikūręs Džeksonvilis.
Lietuvių darbotvarkė buvo įtempta. Kasdien jie turėjo po 4–5 susitikimus.
Vašingtone lietuviams buvo įteiktas JAV prezidento Donaldo Trumpo sveikinimas, jie buvo supažindinti su tarptautinės lyderystės bei Amerikos miestų partnerystės ir bendradarbiavimo programomis, mūsų šalies atstovams pristatyta Amerikos politinė, valdymo ir rinkimų sistema. Susitikimuose nemažai dėmesio skirta demokratijos bei federalizmo principams aptarti, akcentuotos pamatinės šalies vertybės.
Vašingtone J. Grigaliūnaitė lankėsi Lietuvos ambasadoje, susipažino su jos darbuotojų veiklomis. Ambasadoje viešėjo organizacijos, padedančios lietuviams įsitraukti į JAV rinką, „Lithuanian Trade Council“ atstovas. Jis patarė norintiems į JAV savo produkciją eksportuoti verslininkams registruotis interneto platformoje www.lithuanianmarketplace.com. Tai gali padaryti ir mūsų rajono verslo atstovai.
„Reikia nepamiršti, kad JAV mastai – didesni nei mūsų šalyje, tad prieš galvojant apie eksportą būtina įvertinti savo galimybes. Kol kas iš Lietuvos į JAV daugiausiai eksportuojama sūrio, medaus ir medienos“, – pasakojo Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus specialistė.
Ji taip pat lankėsi Amerikos valstybės departamente, kurio atstovai dirba su Lietuvos rinka. Kol kas JAV pagal investicijų dydį į Lietuvą užima 15 vietą.
Vašingtone lietuvių delegacijai buvo pristatyta įvairių infrastruktūros projektų, papasakota apie pagrindinius iššūkius kuriant viešąsias erdves.
„Kaip ir pas mus, vienas iš didžiausių amerikiečių galvos skausmų – senėjanti infrastruktūra bei amžina kelių būklės problema. Pavyzdžiui, vienos mylios (1,61 km) asfalto dangos pakeitimas jiems kainuoja apie 800 tūkst. dolerių. Vašingtone veikia šešios nemokamos elektrinių autobusų linijos. Miestui tai kasmet atsieina apie 20 mln. dolerių. Visur, kur teko lankytis, pastebėjome, kad automobilių parkavimas yra labai brangus – mažiausiai 20 dolerių už dieną. Mieste itin daug elektrinių paspirtukų, tačiau juose įmontuoti ribotuvai, neleidžiantys išvystyti didesnio nei 15 km/val. greičio“, – pasakojo pašnekovė.
Jai kiek neįprastas pasirodė ir Vašingtonas, mat jame nėra didesnių nei 13 aukštų namų. Taip yra dėl to, kad nebūtų užstotas miesto centre stovintis Kapitolijus.
„Daugelis Ameriką įsivaizdavome pilną dangoraižių, todėl kai atvykome į Vašingtoną, ėmėme stebėtis, kur jie slepiasi. Sostinėje pilna senų namų, gausu įvairių įstaigų“, – pasakojo J. Grigaliūnaitė.
Itin įdomi patirtis vilkaviškietės laukė Detroite. Šio miesto savivaldybė dar 2013 m. paskelbė bankrotą, kurio pasekmės jaučiamos ir šiandien. Iki tol daugelis vietos gyventojų dirbo automobilių pramonėje, tačiau 2013 m. ji žlugo. Vienoje stambiausių „Ford Rounge“ gamykloje dirbo net 90 tūkst. darbuotojų, o šiandien jų likę vos 6 tūkst. Nukentėjus automobilių pramonei, pasekmes pajuto ir kiti vietos verslai. Prieš penkmetį Detroite gyveno 1,85 mln. žmonių, o šiandien jų – vos 650 tūkst.
„Amerikiečiai nėra itin sėslūs. Jiems nelabai svarbi gyvenamoji vieta, todėl praradę darbus daugelis ramia širdimi persikrausto į kitas valstijas“, – sakė pašnekovė.
Ji prisipažino Detroite patyrusi nedidelį kultūrinį šoką. Šiame mieste daug apleistų pastatų ir net gyvenamųjų rajonų, gatvėmis šmirinėja nemažai elgetų. Prieš kurį laiką padėtis, ko gero, buvo dar prastesnė, nes pastaruoju metu Detroitas pamažu bando stotis ant kojų, į jį ateina vis daugiau investuotojų. Teigiama, kad nekilnojamojo turto kainos čia – mažiausios šalyje. Mieste kasmet organizuojama apie 3,5 tūkst. nemokamų renginių.
Vietos savivaldybė su viena agentūra neseniai sudarė trejų metų sutartį, kurios vertė – 5 mln. dolerių. Sutarties esmė – investicijų į miestą pritraukimas, verslo skatinimas ir stambių projektų rengimas. Jei agentūra nepasieks planuojamų rezultatų, ji savivaldybei privalės grąžinti visas lėšas. J. Grigaliūnaitės teigimu, Amerikoje panaši praktika, kai samdomi ne darbuotojai, o perkama paslauga, yra gana dažnas reiškinys.
„Lankėmės Mičigano valstijos sostinėje Lansinge, kurio ketvirtadalį gyventojų sudaro studentai iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos. Susipažinome su valstijos viduje vykdomos politikos niuansais. Taip pat lankėmės Detroito priemiestyje esančioje nedidelėje Hamtramcko savivaldybėje, kurios bendruomenę daugiausiai sudaro emigrantai iš Europos. Ši savivaldybė beveik niekada nevykdo jokio projekto vien iš savo lėšų. Dažniausiai prie projektų prisideda gyventojai, fondai arba filantropai. Panaši praktika plačiai paplitusi ir aktyviai naudojama visoje Amerikoje“, – sakė vilkaviškietė.
Per viešnagę Mičigano valstijoje lietuviai susipažino su organizacijos „Strategic Staffing Solutions“ atstovu, Lietuvos garbės konsulu Džefu Nelsonu. Su investiciniais projektais dirbanti organizacija turi savo biurą Vilniuje ir yra daug prisidėjusi, kad Lietuvos sostinė taptų viena iš paslaugų srities lyderių Rytų Europoje.
Šiltajame Džeksonvilyje vykusiuose susitikimuose kalbėtasi apie investicijų, talentų pritraukimą, miesto atpažinimo didinimą bei verslumo skatinimą. Lietuviai susitiko su vietos neįgaliųjų organizacijos nariais. Pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis – surinktos baudos už ne vietoje pastatytus automobilius. Kas mėnesį surenkama maždaug po 30 tūkst. dolerių.
Lietuviai taip pat buvo supažindinti su Žmogaus teisių bei Korupcijos prevencijos komisijų veikla. Įdomu, kad beveik pusė Žmogaus teisių komisijos nagrinėjamų skundų yra susiję su rasizmu.
„Lankėmės Džeksonvilio bibliotekoje. Gyventojai į ją gali ateiti ne tik paskaityti, bet ir dalyvauti užimtumo programose. Pavyzdžiui, bibliotekoje stovi siuvimo mašinos, kuriomis gali naudotis visi norintieji“, – stebėjosi pašnekovė.
Ją taip pat nustebino, jog Amerikoje savivaldybės nėra atsakingos už švietimo sistemą, tačiau joms pavaldžios policijos bei gaisrinės tarnybos. Vietiniai tarybos nariai nėra renkami vienu metu. Rinkimai vyksta kas dvejus metus ir per juos išrenkama tik pusė atstovų. Taip užtikrinamas tęstinumas, visa taryba nepakeičiama iškart. Tarybos narių ir merų kadencijos įvairiose valstijose skiriasi. Jos gali trukti nuo 2 iki 5 metų. Valstijose rinkimai gali vykti skirtingu laiku. Tai sprendžia pačios savivaldybės.
J. Grigaliūnaitei įdomi pasirodė amerikiečių socialinė sistema. Šalyje vyrauja požiūris, jog kiekvienas žmogus yra atsakingas už save. Gyventojai socialinę pašalpą gali gauti ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui ir tik kartą gyvenime. Jei per tą laiką nepavyksta „atsistoti ant kojų“, antrą sykį pagalbos ranka netiesiama. Nemažai žmonių siekia dirbti savivaldybei pavaldžiose įstaigose, nes tuomet savivaldybė pasirūpina senatvės pensija. Daugelis privataus verslo atstovų pensiją kaupia fonduose.
„Komandiruotė buvo labai naudinga, ji padėjo užmegzti pažinčių, įkvėpė naujų idėjų bei minčių. Aišku, daug ką realizuoti mūsų rajone būtų tiesiog neįmanoma, nes per dideli ne tik sistemų, bet ir teisės aktų skirtumai. Viena, ką supratau JAV, – tai nėra ta „svajonių šalis“, kurią daugelis įsivaizduoja. Ten gatvėse paklotos tos pačios trinkelės, stovi tie patys suoliukai, net mačiau tokį pat kaip Vilkaviškyje fontaną. Galbūt galimybės toje šalyje ir didesnės, bet visur reikia sunkiai dirbti. Manau, kad mes gyvename pakankamai gerai, tik reikia mokėti tuo džiaugtis“, – sakė pašnekovė.
Galerija: Detroitas
Publikuota: 2019-09-26 15:43:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|