„Santaka“ / Galvosūkis: kada tinka kelti trispalvę, o kada vėliavą su Vyčiu? / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Perka žemės ūkio paskirties žemės (pageidautina Klampučių, Stolaukio, Gražiškių, Virbalio, Bartninkų, Užbalių vietovėse). Galima siūlyti ir kitose vietovėse, bet ne mažiau kaip 5 ha. Tel. 8 647 00 978.
Galioja iki: 2020-06-11 10:46:10



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  



Galvosūkis: kada tinka kelti trispalvę, o kada vėliavą su Vyčiu?

Prie visų įvažiavimų į sostinę atvykstančius pasitinka iš viso net 10 Vyčio vėliavų. Istorinė šalies vėliava plevėsuoja ir Lukiškių aikštėje, taip pat ją planuojama iškelti ir Subačiaus gatvės apžvalgos aikštelėje. Dauguma stebisi, kodėl Gedimino pilies bokšte vis dar iškelta šalies trispalvė.

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderio Gabrieliaus Liaudansko-Svaro, žurnalisto, prodiuserio Edmundo Jakilaičio ir VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovo, Lietuvos istorinės vėliavos propaguotojo Deivido Rinkevičiaus idėjas apie tai, kada kelti Vyčio vėliavą, o kada trispalvę ir kuri vėliava jiems brangesnė pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

G. Liaudanskas-Svaras trispalvei jaučia stipresnius jausmus

„Trispalvė yra ta vėliava, su kuria kovojo partizanai, vyko Sąjūdžio mitingai, Baltijos kelias, Sausio 13-osios įvykiai ir kuriai pats esu davęs šaulio priesaiką. Su šia vėliava mano ryšys yra kur kas stipresnis nei su Vyčio vėliava, nes su ja užaugau, mačiau ją svarbiausiuose įvykiuose. Nors su šeima namuose turime abi vėliavas, tačiau švenčių metu teikiu prioritetą trispalvei“, – sako G. Liaudanskas-Svaras.

Jo teigimu, šalies gyventojai turėtų didžiuotis turėdami tiek valstybinę, tiek istorinę vėliavas.

„Lyginti trispalvę su herbine vėliava yra tas pats, kas lyginti krepšinį ir futbolą arba šaltibarščius ir bet kurią kitą sriubą. Jeigu žmogus mėgsta krepšinį, tai juk nereiškia, kad jis nebegali žiūrėti futbolo. Džiaugiuosi matydamas, kad trispalvė ir istorinė Vyčio vėliava šiandien turi savo vietą Lietuvos istorijoje ir kasdienybėje, matome iškeltas abi vėliavas per valstybines šventes, prie pagrindinių institucijų, tad tarp jų jau nebėra ryškaus skirtumo“, – įsitikinęs atlikėjas.

E. Jakilaičiui Vyčio vėliava asocijuojasi su tvirtybe

E. Jakilaitis pasakoja, kad nemažai keliaudamas po Lietuvą su LRT projektu „Nacionalinė ekspedicija“ pastebi, kad nuolat prie namų laikyti iškeltą vėliavą tampa vis populiariau. Anot jo, dažniau tenka matyti iškeltą Vyčio vėliavą.

„Nors keliaudamas po šalį prie namų matau daugiau iškeltų istorinių valstybės vėliavų nei valstybinių, tačiau abi jos yra vienodai svarbios, nes atspindi skirtingus istorinius etapus. Iškelti vėliavą visai mūsų šeimai yra savotiškas malonus ritualas. Sunku paaiškinti, kada įvyko šis virsmas. Pamenu, kad trispalvę prie savo namų iškėlėme dar prieš 16 metų, antrą dieną po įsikraustymo. Prieš maždaug ketverius metus trispalvę pakeitėme į istorinę vėliavą su Vyčiu ir ji prie mūsų namų kaba nuolatos. Mūsų šeimai vėliava yra telkiantis, patriotinis simbolis – ir džiaugiuosi matydamas, kad vis daugiau Lietuvos žmonių galvoja taip pat“, – sako žurnalistas ir prodiuseris E. Jakilaitis.

Pasak jo, istorinė valstybės vėliava daug kam energetiškai stipresnė, nes Vytis asocijuojasi su valstybės gynėju, tvirtumo simboliu.

„Bet juk Nepriklausomybės kovos, Lietuvos savanorių ir reguliariosios kariuomenės kovos su bolševikais ir bermontininkais, Želigovskio kariuomene vyko po trispalve vėliava. Ji šiandien daug kam primena ir miško brolius. Tai būtent ta vėliava, kurią žmonės saugojo sovietinės okupacijos metais, su kuria daug kas sieja atgimimą, Sąjūdžio metus bei modernėjančią Lietuvą. Todėl negalima skirstyti, kuri vėliava yra brangesnė, jos abi turėtų turėti deramą vietą ne tik švenčių metu, bet ir kasdien”, – pasakoja žurnalistas ir prodiuseris.­

Vėliavos skiriasi teisiškai

VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovas ir Lietuvos istorinės vėliavos propaguotojas D. Rinkevičius aiškina, kad Vyčio simbolis pradėtas naudoti dar XI–XII amžiuje ir yra antra pagal senumą istorinė vėliava Europoje. Lietuvos valstybės istorinė vėliava į Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą buvo įrašyta prieš 15 metų.

„Turime labai nedaug senojo palikimo šaltinių, todėl Vyčio vėliava išties labai primena šalies istoriją, o štai šalies trispalvė rodo valstybės modernėjimą. Jos abi yra tarsi viena vėliava, tautos kamienas, kurio negalima atskirti“, – sako D. Rinkevičius.

Jo teigimu, trispalvė yra įteisinta Konstitucijoje, todėl tai yra valstybinė vėliava, o istorinė, herbinė vėliava įteisinta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme, todėl abi vėliavos ilgą laiką negalėjo būti naudojamos vienodai.

„Seimui išplėtus įstatymą istorinė vėliava labai daug kur pradėta naudoti su trispalve, lygiaverčiai. Ji iškelta ir prie valstybės pagrindinių institucijų: Seimo, Vyriausybės, teismų, prokuratūros, per valstybės šventes“, – aiškina pašnekovas.

Dar daugiau pilietiškumą palaikančių iniciatyvų – nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt . Tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į vaikų darželius sugrįžo beveik trečdalis ugdytinių
* Slaugos priemonių skiriama tiek, kiek numato įstatymas
* Paslaptinga Vilkaviškio gatvių sankryža vairuotojams gali kainuoti teises
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip Lietuvoje kovojama su koronavirusu?
Gana gerai.
Ribojimai buvo pavėluoti ir per švelnūs.
Su suvaržymais perlenkta lazda.
Koronavirusas – tik išpūstas burbulas.



Kalbos patarimai

Pridedame, prisegame ar prikabiname?
Tiek prie elektroninio, tiek prie tradiciniu paštu siunčiamo laiško priedus pridedame, o ne prisegame ir ne prikabiname . Ir būtent priedus, o ne prisegtukus .



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas