„Santaka“ / Uogų ir daržovių augintojai galvoja apie ūkio plėtrą / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2 kambarių tvarkingą butą patogioje vietoje, Vilkaviškyje (IV a., 50 m², šalia yra mokykla, vaikų darželis). Tel. 8 685 69 145.
Galioja iki: 2019-11-15 08:20:38

Išsinuomotų butą Vilkaviškyje. Tel. 8 641 04 691.
Galioja iki: 2019-11-15 14:01:50

Reikalingas darbininkas ūkyje Norvegijoje. Tel +37061241862.
Galioja iki: 2019-11-16 16:32:10

Išsinuomotų 1 kambario butą su baldais Vilkaviškyje (pageidautina I–II a.). Tel. 8 652 30 775.
Galioja iki: 2019-11-18 13:09:08



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Mažasis Adomas, Rima, Rugilė, Austėja ir Nerijus Gražuliai džiaugėsi geru arbūzų derliumi.

Autoriaus nuotr.


Uogų ir daržovių augintojai galvoja apie ūkio plėtrą

Vokiškėliuose gyvenantys Rima ir Nerijus Gražuliai ūkininkauja dar tik trejus metus. Nors kuriant ūkį neišvengta sunkumų, tačiau tai šeimą tik užgrūdino. Uogas ir daržoves auginantys jaunieji žemdirbiai tikisi, jog vieną dieną galės mesti valdiškus darbus ir visiškai pragyventi iš pelno, gauto už parduotą derlių.



Trauma privertė apsispręsti

Gražuliai Vokiškėliuose gyvena jau devintus metus, tačiau ūkininkauti pradėjo palyginti neseniai. Nežinia, ar ir šiandien jie tuo verstųsi, jei ne sporto aikštelėje gauta sunki Nerijaus trauma. Ilgus metus jis žaidė rajono krepšinio pirmenybėse „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti ir atstovavo Klampučių „Vienybės“ komandai. Kartą per treniruotę, prieš pat finalines rungtynes, jaunas vyras susidūrė su komandos draugu ir patyrė sunkią nugaros traumą. Netrukus Nerijus buvo operuotas, o reabilitacija truko ne vieną mėnesį. Būtent tada jis su žmona vis dažniau ėmė diskutuoti apie ūkio kūrimą.

„Pamenu, kaip kartą vyras pasakė, kad važiuoja pirkti traktoriaus. Pagalvojau, jog juokauja, nes prie namų turėjome vos porą arų žemės, tad tokį plotą galima ir rankomis apdirbti. Traktoriaus atsiradimas paskatino įsigyti daugiau žemės ir ją tinkamai išnaudoti“, – prisiminė R. Gražulienė.

Šeima per televizijos laidą „Svajonių ūkis“ ne kartą stebėjo įvairių Lietuvos uogų augintojų patirtį, tad ir patys nusprendė pasekti jų pėdomis. Kadangi daug žemės neturėjo, netradicinė nišinė žemdirbystė buvo puikus pasirinkimas. Iš pradžių šeima netoli Gudelių kaimo įsigijo nedidelį žemės sklypą, kuriame pasodino braškių, aviečių ir gervuogių. Šiandien jų uogynų plotai užima apie 1 ha.



Ir džiugino, ir nuvylė

Nors ūkininkauja dar tik trejus metus, tačiau žemės ūkis Nerijui nebuvo svetimas ir anksčiau. Jis pats yra baigęs dabartinę Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją, o vyro tėvai Klampučiuose ūkininkauja jau ilgą laiką. Žmonai Rimai žemės darbai irgi prie širdies. Moteris netgi tvirtino pailsinti, galėdama po varginančios darbo dienos „įkišti rankas į žemę“.

Iš pradžių auginę tik uogas, po kurio laiko Gražuliai nusprendė vien jomis neapsiriboti. Šiemet šeima jau nuėmė vasarinių bei žieminių česnakų, svogūnų, moliūgų, cukinijų bei arbūzų derlių.

„Česnakus auginau dar tada, kai net neūkininkavau. Juos sodinau tėvų žemėje, Klampučiuose. Šiemet gerai užderėjo žieminiai česnakai, tačiau vasarinių derlius šiek tiek nuvylė, nes jiems trūko drėgmės. Svogūnų gausa taip pat esame patenkinti. Gaila, kad pavasarį buvo gana brangūs sodinukai, tad jų pasisodinome mažiau, nei norėjome. Uogų derlius buvo gana įvairus. Pavyzdžiui, ankstyvosios braškės nušalo, tačiau vėlyvosios puikiai prisirpo“, – pasakojo Nerijus.

Vokiškėliuose gyvenantys ūkininkai šiemet džiaugiasi ir geru arbūzų derliumi. Jų sėklų Gražuliai parsisiuntė iš vieno ilgamečio Lietuvos augintojo. Rima anksčiau keletą kartų buvo pirkusi arbūzų sėklų iš įvairių prekybos centrų, tačiau jos arba neišdygdavo, arba subrendę vaisiai nebūdavo tokie skanūs.

„Parsisiunčiau šimtą sėklų, tačiau pasėjau ne visas. Aišku, tikrai ne visos jos sudygo, tačiau tie daigai, kurie išdrįso išlįsti į žemės paviršių, subrandino po 3–4 vaisius. Pats didžiausias arbūzas svėrė daugiau nei 7 kg. Tiesa, patį didžiausią suvalgėme nespėję jo pasverti“, – juokėsi pašnekovė.

Anot jos, užauginti arbūzus Lietuvos klimato sąlygomis nėra lengva. Jei vasara pasitaiko sausa ir saulėta, tuomet arbūzai džiugina ir savo dydžiu, ir skoniu. Tačiau jei dažnai lyja, neretai vaisiai ima pūti, būna nesaldūs.



Mesti – lengviausia

N. Gražulis vylėsi, kad jau artimiausiu metu atsipirks visos į ūkį įdėtos investicijos. Prieš kelerius metus šeimai ne tik teko imti paskolą ir pirkti žemės, bet nemažai lėšų reikėjo investuoti norint įsigyti sodinukų, specialios plėvelės, iš netoliese esančio vandens gręžinio atvesti įvadą. Kol kas jauna šeima dar nėra savo laukuose įsirengusi laistymo sistemos, tačiau tą tikimasi padaryti jau iki kito sezono pradžios. Nerijaus teigimu, norint turėti gerą derlių, būtina laistyti visus augalus.

„Apskritai, tokiame kaip mūsų ūkyje darbo niekada netrūksta. Kas 3–4 metus tenka atnaujinti braškių plotus, o daržus reikia ne tik laistyti, bet ir ravėti. Jau nekalbu apie uogų skynimą. O juk viskas daroma rankomis! Blogiausia, kad yra tokių, kurie mėgsta neteisėtai pasinaudoti jau atlikto darbo rezultatais. Dėl to šiemet laukuose pastatėme vaizdo filmavimo kameras“, – pasakojo N. Gražulis.

Jo žmona Rima teigė ne vieną kartą laukuose radusi daugybę jau priskintų ir į prekybai skirtas dėžutes sudėtų uogų. Moteris negalėjo paaiškinti, kodėl pasidarbavę ilgapirščiai net kelis sykius paliko savo grobį.

„Gal juos kas išbaidė ir teko sprukti nespėjus visko susirinkti? Taip buvo ir šiemet, ir praėjusiais metais. Įprastai per uogų skynimo sezoną iš laukų beveik neišeiname. Miegame vos po 3–4 valandas. Būna, jog uogas užpuola būriai paukščių, bet skaudžiausia, kai nukenčiame nuo žmonių“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė.

Gražuliams nuo ilgapirščių teko nukentėti ir dar keletą kartų. Vos tik pradėję ūkininkauti, atėję į savo laukus po žiemos jie nerado didžiosios dalies gervuogių krūmų, kuriuos kažkas tiesiog iškasė ir pasiėmė sau. Atrodo, kad tokie nutikimai gali atimti motyvaciją toliau dirbti, tačiau tik ne šiai Vokiškėliuose gyvenančiai šeimai. Pašnekovų teigimu, buvo ne viena situacija, kai atrodė, jog viskas tampa pernelyg sunku ir nepakeliama, tačiau mesti ūkininkavimo jie niekada negalvojo. Anot sutuoktinių, tai būtų lengviausia, bet ne pati geriausia išeitis.



Pasinaudojo parama

Sunkiausia dirbant tokiame ūkyje, pasak Nerijaus ir Rimos, yra užaugintos produkcijos realizacija. Dažniausiai vaisiais ir daržovėmis prekiauja R. Gražulienė, kartais jai padeda ir vyras bei trys vaikai – Austėja, Rugilė ir Adomas. Savo uogas ir daržoves šeima parduoda Vilkaviškio turguje bei Nepriklausomybės gatvėje esančios parduotuvės „Norfa“ aikštelėje. Nemažai produkcijos realizuojama tiesiai iš namų. Sužinoti apie Vokiškėlių kaimo gyventojų užaugintą derlių galima „Gražulių ūkio“ feisbuko paskyroje. Ateityje šeima norėtų kooperuotis su kitais šalies uogų bei daržovių augintojais ir kartu su jais parduoti užaugintą produkciją. Būtent dėl to nuo šio pavasario mūsų rajono ūkininkai tapo Lietuvos uogų augintojų asociacijos nariais.

Pirkėjai jaunus prekiautojus atpažįsta iš tolo. Pastaruoju metu jie savo produkciją pardavinėja apsirengę raudonais marškinėliais bei džemperiais, paženklintais „Gražulių ūkio“ simbolika.

„Po truputį įsivažiuojame. Sąlygos kasmet tampa vis geresnės. Kone kiekvieną žiemą vyras pats sumeistrauja kokį nors darbą palengvinantį įrenginį. Pavyzdžiui, neseniai jis pasigamino česnakų sėjamąją bei prie traktoriaus prikabinamą plėvelę tiesiantį aparatą. Kadaise auginome putpelių, tai Nerijus buvo sumeistravęs inkubatorių, kuriame būdavo perinami paukščiukai“, – pasakojo R. Gražulienė.

Ji teigė, kad pagrindinis šeimos tikslas – sukurti tokį ūkį, kuris neštų pelną, leidžiantį atsisakyti „valdiškų“ darbų. Kol kas nei Nerijus, nei Rima dar negali sau to leisti.

Pirmus žingsnius link tikslų įgyvendinimo Gražuliai jau žengė. Šiais metais jie pasinaudojo smulkiųjų ūkių įsikūrimui skirta Europos Sąjungos parama, už kurią netrukus ketina pirkti naują traktorių. Nerijus tikino, kad jo labai reikia, nes turimas senasis pernelyg dažnai genda. Vyras pasakojo, jog naudotis parama paskatino šiemet supaprastinti reikalavimai. Jis teigė, kad ir ateityje norėtų pasinaudoti ES parama, jei tik būtų tokia galimybė.

Gavę paramą Gražuliai įsipareigojo iki pavasario padidinti braškių plotus bent iki 85 arų. Šiuo metu šių uogų plotai užima 56 arus. Šis reikalavimas jaunos šeimos nė kiek negąsdina – jie ir taip ketino didinti uogynus.

„Labai norėtume pasistatyti ir didžiulį šiltnamį, kuriame galėtume auginti ankstyvąsias braškes. Galbūt šią svajonę iki pavasario ir įgyvendinsime“, – vylėsi R. Gražulienė.



Galerija: Derlius





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pasibaigus lauko darbams – ūkininkų pagerbimo šventė
* Ligoninei reikalinga ir nematoma „kariauna“
Vilkaviškio verslo forumas burs pasienio regiono verslininkus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate susidūrę su laukiniu gyvūnu kelyje?
Taip, esu.
Susidūriau ne kartą.
Šito vos išvengiau.
Ne, neteko.
Aš nevairuoju.



Kalbos patarimai

Atlyginimo dydis „ant popieriaus“ ar „popieriuje“?
Ploto vidui, uždarai ar apribotai vietai, o ne paviršiui reikšti vartotinas vietininkas, todėl – atlyginimo dydis popieriuje. Pvz.: Kiek algos gauni ant popieriaus (= popieriuje; neatskaičius mokesčių )? Plg. Ant rentgeno nuotraukos (= Rentgeno nuotraukoje ) matyti kraujagyslių kontūrai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas