„Santaka“ / Palmių aliejus maišomas į degalus: šį faktą žino tik kas dešimtas lietuvis / Ekologija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

Dalinkitės:  



Palmių aliejus maišomas į degalus: šį faktą žino tik kas dešimtas lietuvis


Dėl palmių aliejaus vartojimo sparčiai kertami atogrąžų miškai ir gresia klimato katastrofa. Pusė Į ES įvežamo palmių aliejaus skiriama degalų gamybai, tačiau net 90 proc. lietuvių nežino, kad palmių aliejus gali būti sudėtinė degalų dalis.

Nevyriausybinės organizacijos „Transport & Enviroment” duomenimis, 2018 m. net 53 proc. į ES importuojamo palmių aliejaus buvo skirta biodyzelino gamybai. Tendencija neraminanti – jei maisto pramonėje palmių aliejaus suvartojama mažiau, tai degalų gamyboje ši dalis didėja.

Dėl šių priežasčių Biodegalų asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Pildamas degalus, rinkis atsakingai“. Kampanijos tikslas – ugdyti gyventojų sąmoningumą ir skatinti rinktis Lietuvoje pagamintus biodegalus.

„Palmių aliejaus naudojimas degalų pramonėje yra nepateisinamas, nes augant palmių aliejaus paklausai gresia globali ekologinė katastrofa. Pietryčių Azijos šalyse iškertami dideli miškų plotai, kyla grėsmė gyvūnų rūšių išnykimui, skatinimas klimato atšilimo efektas – šio reiškinio pasekmes jaučiame visi. Siekiame atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į šią problemą ir degalus rinktis atsakingai“, - teigė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.


Europos Komisija šiemet pripažino, kad degalai su palmių aliejumi yra netvarūs ir jų vartojimas skatina miškų naikinimą. Nuo 2023 metų ES palmių aliejaus degaluose dalis bus palaipsniui mažinama, o 2030 metais degalai su palmių aliejumi bus uždrausti. Siekdamos sparčiau mažinti palmių aliejaus vartojimą, Norvegija, Prancūzija, Didžioji Britanija jau ėmėsi realių žingsnių riboti palmių aliejaus degaluose naudojimą.



Apie palmių aliejų degaluose lietuviai nežino

Biodegalų asociacijos užsakytos visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, rezultatai parodė, kad 53 proc. lietuvių stengiasi vengti ar vartoti mažiau produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. 45 proc. apklaustųjų teigė, kad nekreipia dėmesio į palmių aliejaus problemą.

Apklausa parodė, jog dauguma gyventojų mano, kad palmių aliejaus yra maisto gaminiuose – kepiniuose (55 proc.), saldumynuose (52 proc.), maisto pusfabrikačiuose (47 proc.). Tačiau tik 9 proc. įvardijo, kad palmių aliejaus gali būti ir degaluose.



Ragina rinktis Lietuvoje pagamintus biodegalus

Lietuvoje į kiekvieną degalų litrą privaloma įmaišyti iki 7 proc. biodegalų. Biodegalų asociacijos prezidentas M. Palijanskas ragina gyventojus aktyviau domėtis perkamų degalų sudėtimi ir rinktis degalus, kurių sudėtyje iš rapsų ar javų pagamintų biodegalų.


Lyginant su mineraliniais degalais, lietuviškos kilmės biodegalai anglies dvideginio išmetimą sumažina nuo 50 iki 70 proc. Lietuvoje iš rapsų ir javų gaminami degalai pasižymi aukšta kokybe. Lietuvoje pagaminti degalai atitinka aukščiausius ES standartus, dalis jų eksportuojama Skandinavijos ir kitas Vakarų Europos šalis.

Lietuvos biodegalų pramonė kuria pridėtinę vertę šalies žemės ūkio sektoriui – kasmet biodegalų gamybai superkama 500 tūkst. tonų grūdų ir sėklų už maždaug 200 mln. eurų. Pasak M. Palijansko, pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai susiduria su grūdų pertekliaus iššūkiu, tad biodegalų įmonės padeda žemdirbiams pelningai realizuoti derlių.

Be to, skaičiuojama, kad Lietuvos biodegalų gamintojai skatina regionų plėtrą, sukurdami virš 400 darbo vietų, o valstybės biudžetas kasmet papildomas daugiau nei 3 mln. EUR. Biodegalų sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams – logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai.



Biodegalų asociacijos inf.



Publikuota: 2019-09-17 11:33:14

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai