„Santaka“ / Architektas gyventų name be sienų ir durų / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda priekabą 2PTS-4 (mažesnioji, 1000 Eur), avižų šiaudų ritinius (10 Eur už vnt.), kviečius (200 Eur/t), kvietrugius (180 Eur už t), avižas (160 Eur už t). Tel.: 8 612 88 391, 8 631 00 196.
Galioja iki: 2020-02-21 13:48:48

Slaugytų senuką ar senutę Vilkaviškyje. Tel. 8 635 88 898.
Galioja iki: 2020-02-21 13:49:28

Parduoda beveik naują akumuliatorių VEGA (62 Ah, startinė srovė 570 A, 50 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2020-02-23 08:07:45

Būsto vidaus apdaila iki visiško įrengimo. Kokybiškai, greitai ir gera kaina! Vilkaviškis ir aplink jį 30 km spinduliu. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-02-24 09:11:00

Parduoda 5,4 ha dirbamos žemės ūkio paskirties žemės sklypą Sūdavos kaime. Tel. 8 616 98 851.
Galioja iki: 2020-02-24 13:29:17

Parduoda 11,32ha iš 22,64 ha sklypo ariamos žemės, Augiškių k., Keturvalakių sen. (našumas 52,9 balo, kitą sklypo dalį galima nuomotis). Tel. 8 611 24 847.
Galioja iki: 2020-02-27 08:12:46



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Gintaro Antano Kubiliaus gyvenime pagrindinę vietą užima architektūra.

„Jot.Jot“ nuotr.


Architektas gyventų name be sienų ir durų

Iš Vilkaviškio kilęs architektas, baldų dizaineris, estetikos bei minimalizmo šalininkas Gintaras Antanas Kubilius toks pat paprastas, kaip ir jo svajonių namai. Lengvai ir nuoširdžiai bendraujantis kūrėjas turi kuo pasigirti, bet nesipuikuoja. Neseniai Kauno Laisvės alėjoje duris atvėrė G. A. Kubiliaus projektuotas šiuolaikiškas bendradarbystės centras „Happspace“, o šio architekto projektuotas stalas „Euclid“ laimėjo sidabrą prestižiniuose architektūros apdovanojimuose „A‘design Award“.

– Kaip Jūsų gyvenime atsirado architektūra?

– Dar besimokydamas devintoje klasėje pagalvojau, kad norėčiau būti architektas. Šis noras nebuvo atsitiktinis, nes visą laiką patiko piešti. Tad ir svajonė užsiimti veikla, kurioje susijungia vaizduotė ir kūryba, nebuvo netikėta.

Architektūra – neišsemiamas šaltinis, joje nuolat atrandu ką nors nauja. Kai tik pradėjau dirbti, daug architektūrinių subtilybių atrodė nesuprantamos ar net nepasiekiamos. Dabar architektūroje paslapties kiek mažiau. Mįsles įminiau tik per patirtį. Bet vis dar mokausi. Su kiekvienais metais matau, kiek daug visko naujo sužinau, ir suvokiu, jog tam pabaigos nėra.

– Kas Jus įkvepia kūrybai?

– Kurdamas tiek baldus, tiek pastatus įkvėpimo ieškau aplink save. Lankausi parodose, keliauju, skaitau knygas – tai mane įkvepia.

Visada žavėjausi įdomaus, neįprasto, unikalaus dizaino objektais. Tačiau su kiekvienais metais jaučiu didėjantį potraukį vis subtilesnio dizaino elementams. Labiau atkreipiu dėmesį į detales.

– Jums architektūra – labiau menas ar techniniai sprendimai?

– Architektūrai abu šie elementai būtini. Tai kūrybiškumo ir pažangių techninių sprendimų duetas. Aš tikiu, kad architektūra – visų menų motina. Architektūros apibrėžime telpa viskas, kas formuoja mūsų gyvenimo aplinką.

– Dirbate su prestižine baldų ir interjero dizaino bendrove, dizaino „Oskaru“ įvertintu prekės ženklu „Jot.Jot“.

– Pažintis su „Jot.Jot“ buvo visai atsitiktinė. Su garsaus prekės ženklo kūrėjais Jurgiu Garmumi ir Laurynu Kerpe susipažinau pačioje jų veiklos pradžioje. Kai jie papasakojo apie savo idėjas, labai susidomėjau ir užsimaniau ką nors jiems pasiūlyti. Mūsų mintys sutapo. Pavyko sukurti keletą baldų šiam prekės ženklui. Tikiuosi, jog ateityje kartu sukursime ne vieną dizaino objektą.

– Seną banką Laisvės alėjoje pavertėte šiuolaikišku pastatu, visus nustebindamas estetikos pojūčiu ir pagarba statinio autentiškumui. Kaip atsilaikote prieš visišką modernizmą?

– Visą laiką stengiuosi atsižvelgti į projektuojamos aplinkos kontekstą. Jei dirbu su senu, turinčiu istorinių elementų objektu, stengiuosi tai pabrėžti, išsaugoti, bet aplinką pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Aš – modernizmo šalininkas ir tikrai nesu prieš stiklinius dangoraižius. Tačiau Lietuvoje galima išvengti aukštybinių pastatų, nes turime daug neišnaudotos erdvės, žalių plotų, mums nereikia spaustis. Tad viskam architektūroje yra savo laikas ir vieta.

– Mėgstate keliauti. Kokį miestą, šalį patartumėte aplankyti architektūra besižavinčiam žmogui?

– Visada noriu grįžti į Italiją. Sunku suvokti, kaip vienoje šalyje gali būti tiek daug pasakiškų miestų. Ji žavi savo istorija, architektūra ir gamta. Labai įdomu stebėti, kaip šiuolaikinė architektūra geba prisitaikyti prie istorinės aplinkos. Patinka senų miestų urbanistinė struktūra ir žavi susijungusios jų erdvės, kurios formavosi skirtingais istoriniais laikotarpiais.

– Ar yra toks pastatas, apie kurį pagalvojate: norėčiau, kad tai būtų mano architektūrinis šedevras?

– Nuolat stebiu, kas vyksta pasaulinėje architektūros scenoje, ir vis atsiranda pastatų, kurie mane nustebina. Apie tokius ir pagalvoju: o kad aš jį būčiau sukūręs... Vienas tokių – Arno Brandlhuber‘io pastatas „Antivilla“ Vokietijoje.

– O kokie Jūsų svajonių namai?

– Savo namus įsivaizduoju kaip vieną erdvę – be sienų, be durų. Namai gamtoje, kad nesijaustų ribos tarp vidaus ir lauko. Lauko sienos būtų tik langai, kurių paskirtis – apsisaugoti nuo šalčio ir lietaus.

– Kaip sekasi derinti asmeninį gyvenimą ir darbą?

– Man atrodo, jog ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo neturiu. Visas mano gyvenimas susijęs arba su architektūra, arba su dizainu – tiek laisvalaikis, tiek kelionės, tiek žmonės, su kuriais bendrauju.

– Ar dažnai lankotės savo gimtajame mieste Vilkaviškyje?

– Mano tėvai ir seneliai kilę iš Vilkaviškio. Augau Vilkaviškyje, kol man sukako treji metai. Tuomet su tėvais išsikraustėme gyventi į Kauną. Seneliai iki šiol gyvena Vilkaviškyje, tad kaskart, aplankydamas juos, apsilankau ir Vilkaviškyje. Tai būna ne taip jau retai.



Gailė MEDELYTĖ



Galerija: Dizainas





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Savivaldybė pagerbė geriausius rajono sportininkus
* Tarp renovuoti ruošiamų namų – ir Napoleono dvaras
* Bonoje gyvenantis ir dirbantis medikas ryšių su Lietuva nenutraukia
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar reikliai rinkotės augintinį?
Taip, ieškojau tokio, kokio norėjau.
Nesirinkau, gavau dovanų.
Paėmiau auginti beglobį.
Gyvūno neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga klausti: Kaip ilgai reikės laukti?
Dviejų prieveiksmių junginiai kaip toli, kaip ilgai, kaip seniai ir pan. yra taisyklingi bei vartotini. Žinodami, kad laukti teks, galime tikslinti informaciją ir klausti: Kaip ilgai turėsiu laukti?


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas