„Santaka“ / Visi vaikai nori turėti jaukius namus ir savus žmones

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-02-02 17:53

Dalinkitės:  


Iš mokyklos sugrįžusios ir pavalgiusios globotinės Vanda, Evelina ir Živilė žino savo pareigą susiplauti indus.

Autorės nuotr.


Visi vaikai nori turėti jaukius namus ir savus žmones

Birutė NENĖNIENĖ

Vėl priglaudė tris

Vieną žiemos popietę pravėrus pilviškietės Albinos Vasiliauskienės trobos duris dvelktelėjusi namų šiluma atrodė dar jaukesnė, kada pokalbis pasisuko apie jos globojamus vaikus.

„Kodėl globoju svetimus vaikus? – klausimu į klausimą atsakė moteris. – Juk visi vaikai nori turėti namus...“ Šis teiginys globėjai atrodė savaime suprantamas.

Šiuo metu Albinos ir Antano Vasiliauskų šeimoje auga trys globojamos mergaitės. Seserys dvylikametė Evelina ir devynerių Vanda iš Kybartų vaikų globos grupės atsikraustė prieš mėnesį. Trylikametė Živilė – senbuvė, Albinos šeimoje gyvenanti jau ketvirtus metus. Anksčiau kartu gyveno ir jos vyresniosios seserys Saulė bei Eglė. Tačiau moteris neslėpė, jog iškilus rimtoms auklėjimo problemoms jai pritrūko galių toliau mergaites globoti. Išsiskyrė ne piktuoju, su globėja toliau bendrauja, o ateitis parodys, ar Vasiliauskų namai dar bus reikalingi.



Atnešė broliuką

Gailestingumas Albinos namuose buvo tarsi prijaukintas nuo seniausių laikų. Jau paaugusiai Albinutei jos mama papasakojo istoriją apie vyresnįjį brolį, kuris nesąs jos tikras brolis. Vokiečių okupacijos metais į sodybą užsukusi nepažįstama mergina paliko pasaugoti iš faneros sukaltą lagaminą ir nesugrįžo. Lagamine pasirodė besąs vystykluose įvyniotas kūdikis. Kazuką, toks buvo paliktojo vardas, užaugino Albinos mama.

Albina, kiek tik prisimena savo mergaitiškas svajones, visada mąstė, jog kai ištekės, turėsianti gausią šeimą. Dievas davė su sutuoktiniu susilaukti trijų vaikų: vieną pasišaukė pas save, užaugo dvi dukros.



Gilino žinias

Iš Pilviškių krašto kilusios Albinos didžioji gyvenimo dalis su amžiną atilsį vyru Jonu Barila praėjo Elektrėnuose, kur abu įsidarbino baigę mokslus. Jauna pora kelerius metus neturėjo savo vaikų, todėl jau tada priglaudė ir auginti padėjo našlaite tapusią giminių mergaitę. Beaugant jų dukroms, savaitgaliui ar šventėms priglausdavo po vieną kitą vaiką iš girtaujančių daugiavaikių šeimų. „Išprausdavome, pamaitindavome – vaikams ir mums nuo to būdavo šilta ir gera. Globojome, kai dar nereikėjo daugybės dokumentų ir pinigų už tai niekas nemokėjo“, – pasakojo moteris.

Vienąkart Albina rado respublikiniame laikraštyje rašinį apie Vaikų gerovės centro „Pastogė“ globojamus vaikus. Pastraipoje apie globėjus jai įstrigo frazė: „Su vaikeliu nemoka tinkamai elgtis“. Tada ir kilo mintis: o gal ir jai trūksta žinių? Pasiskambino į centrą ir užsirašė į kursus. Albina ir dabar džiaugiasi, jog išklausė labai daug naudingų paskaitų, įgijo žinių.



Atstoja mamą ir draugę

– Ar jūs kada nors buvote vaikų globos namuose?– klausė moteris ir pradėjo pasakoti, ką kiekvienąkart jaučia pravėrusi jų duris. – Pasitinka meilūs vaikai, vienas už kitą gražesni. Visų jų gaila, jei galėčiau, kuo daugiau priglausčiau savo namuose.

Kai dabartinės trys globotinės išeina į mokyklą, A.Vasiliauskienei atrodo, jog namuose per tylu, jie tušti. „Smagu su mergaitėmis bendrauti ir nėra kada galvoti apie senatvę“, – dalijosi savo jausmais pilviškietė.

Moteris prisipažino, jog būna ir sunku, bet viską atperka mergaičių meilumas, jų noras išsipasakoti visas dienos naujienas. Jas reikia išklausyti, patarti, priglausti, net įsijungti į vaikiškus žaidimus.

Vasiliauskai kartais paprašomi tapti „svečiais“: jaunosios šeimininkės pakviečia juos susėsti už stalo, pačios jį padengia, pasiūlo vaišintis. Bet mergaitės gerai įsisąmonėjusios, jog globėja, kurią jos vadina močiute, ypač reikalauja dviejų svarbių dalykų: mokytis ir tvarkos. Pasak globėjos, su tokiais vaikais reikia išmokti būti viskuo: mama, šeimininke, tarnaite ir dar daugiau nei drauge.



Seserų neišskyrė

Susituokusi su antru vyru Antanu, taip pat našliu, Albina globojo vieną Živilę. Bet moteris priėjo prie išvados, jog vienam vaikui tarp suaugusių – ir dar pagyvenusių – žmonių augti nėra smagu, reikia vaikiško bendravimo. Antanas, vaikystėje patyręs visiško našlaičio dalią ir augęs vaikų namuose, yra jautrios širdies žmogus, todėl neprieštaravo, kai Albina pradėjo Živilei ieškoti „sesytės“.

Ne paslaptis, jog viena bandyta prisipratinti mergaitė Vasiliauskų namuose nepritapo.

„Kaip mes galėjome išskirti seseris?“ – sakė moteris, iš Kybartų globos namų parsivežusi dvi mergaites. Ji neišsigando, kad trečiaklasė Vanda mokoma pagal individualią programą. Pasak moters, Pilviškiuose ji sėkmingai integravosi į naujos klasės gyvenimą.

Evelina ir Vanda nepatyrusios šeimos šilumos. „Klajoklei“ jų mamai Sigutei apribotos motinystės teisės į du jaunesnius vaikus, tačiau ši išvykusi į Airiją pasigimdė penktą.

Per savo gyvenimą glaudusi apie dešimtį globotinių, Albina pastebėjo, jog tiesiai iš girtuoklių šeimų parsivesti vaikai būna švelnūs, paklusnūs. Kurį laiką pagyvenusieji valdiškose įstaigose jau būna „užantspauduoti“ – tarpusavio bendravime prasikiša grubumas, abejingumas.



Obuolio dalybos

Albina ir Antanas Vasiliauskai galėtų dviese ramiai gyventi ir džiaugtis. Juodu pakankamai gerai apsirūpinę materialiai: vyras gauna neblogą pensiją, Albina dirba gerai mokamą darbą. Kiekvienas turi ir savo, ir bendrų pomėgių.

Antanas dainuoja „Jovaro“ ansamblyje, gieda Pilviškių bažnyčios chore, yra išleidęs pirmąjį poezijos rinkinį.

Eilėraščius rašo ir Albina, juodu svajoja išspausdinti abiejų kūrybą kartu. Albina džiaugiasi dviem dukromis ir trimis anūkais, Antanas – trimis dukromis ir dviem anūkais.

„Mes esame svečiai šioje žemėje. Kai kas nori didelių turtų, garbės. O aš tiek daug pasipildau ir tokia laiminga jaučiuosi galėdama padėti nelaimingiems vaikams“, – sakė globėja.

„Pratiname mergaites prie darbo, drauge išvažiuojame į gamtą, norime jas visapusiškai paruošti gyvenimui“, – papildė Antanas.

Vasiliauskus tik juokas ima, jei kas sako, jog globotinius ima dėl pinigų. Jie leidžia mergaitėms ir saldumynais pasilepinti, ir žaislų, drabužėlių nuperka. „Be to, galvojame apie jų ateitį, išmokslinimą“, – tvirtino pašnekovai.

„Jei kas nors mano, jog pasiimdamas globoti vaikus materialiai praturtės, geriau tegul negadina nei savo sveikatos, nei vaikų gyvenimo“, – vienas kitam antrino Vasiliauskai. Jie mano, jog žmonės, kurie augina tris vaikus, galėtų užauginti ir ketvirtą – globotinį. Bet tos šeimos, kurios neturi vaikų arba augina vieną atžalą, anot Vasiliauskų, tegul negalvoja apie globojimą, nes tokiose šeimose perdaug egoizmo. Juk globa – didelis pasiaukojimas ir savęs išdalijimas.

Pokalbio pabaigoje A.Vasiliauskienė paėmė obuolį ir vaizdžiai išdėstė savo filosofiją apie tik šeimoje išugdomą tarpusavio meilę – jų šeimoje gavus vieną obuolį reikia dalyti į penkias dalis, kad visiems – juodviem ir mergaitėms – atitektų po vieną lygią dalelę. Tik šitaip dalijantis vaikas išmoks ir įpras dalytis su kitais.





Publikuota: 2007-02-02 17:53:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai