|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-02-02 17:51
Ėmiau gintis, rėkiau, šaukiausi pagalbos. Už keleto žingsnių moteris vedėsi dviratį. Ji man riktelėjo negalinti padėti, nes šuo gali įkąsti ir jai, o pati greitai nukulniavo tolyn. Pro šalį ėjusi kita moteris taip pat neatskubėjo padėti, tik riktelėjo, kad paimčiau ant rankų savo šunelį. Pagalbos nesulaukiau iš nieko. Man – jau 78 metai, bet gyniausi, kiek galėjau, pati: spyriau šuniui skaudamomis kojomis, trenkiau su mažu kibirėliu, kurį turėjau rankose. Laimė, kad netoliese sulojo kiti šunys ir tas baisuolis mus paliko. Parbėgau su šuneliu namo. Mus užpuolęs šuo neatrodė koks nors nuskuręs, benamis. Ar supranta jo šeimininkai, koks pavojus gresia tokį padarą paleidus be antsnukio? Baisu, kad gali nukentėti ne tik suaugusieji, bet ir į mokyklą einantys vaikai. Marija ADOMAVIČIENĖ Vilkaviškietė Publikuota: 2007-02-02 17:51:55 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|