|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2019-09-12 17:17
Vilkaviškio šauliai prie tuometinės „Žiburio“ gimnazijos apie 1930 metus. Centre (stovi) – šaulių rinktinės vadas Liudas Tugaudis.
Tarpukariu Lietuvos šaulių sąjungą vadino tautine organizacija, kurios tikslas buvo saugoti ir ginti krašto gyventojus, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Šauliai turėjo padėti žmonėms įvykus stichinei nelaimei, kilus gaisrui, reguliariai informuoti krašto gyventojus, kaip elgtis prasidėjus karui, patyrus cheminę ataką. Karinio parengimo mokymasis buvo pagrindinis sąjungos narių tikslas. Apmokyti tinkamai elgtis su ginklu, įgiję karinių žinių, šauliai skaitydavo paskaitas įvairioms gyventojų grupėms. 1919–1922 metais jie veržėsi į karą, kartu su Lietuvos kariuomene dalyvavo mūšiuose prieš lenkus ir bolševikus, vykdė partizanines atakas. Pokaryje šauliai pasirinko kovą su ginklu Lietuvos miškuose, aktyviai dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. Tie, kurie liko namuose, buvo masiškai tremiami į Sibirą. Šiais metais Lietuvos šaulių sąjunga ir Vilkaviškio Petro Karužos 406-oji kuopa švenčia organizacijos įkūrimo šimtmetį. Pasikeitė kelios žmonių kartos, valstybė patyrė tris okupacijos laikotarpius. Paskutinis iš jų truko beveik penkiasdešimt metų, Šaulių sąjungos vardas buvo ištrintas iš Lietuvos istorijos puslapių. Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metų pradžioje, Gražiškiuose, Bartninkuose, Pajevonyje veikė pavieniai šaulių-partizanų būriai. Tačiau, kaip teigė įvykių liudininkas Juozas Merkšaitis, „vilkaviškiečiai tuo tarpu ar tai dvasiniai susnūdę, ar ko tai pabūgę, tylėjo ir į gresiantį pavojų mažai tereagavo“. 1919 m. spalio 9 d. Vilkaviškyje susirinko dešimties žmonių grupė ir įsteigė šaulių būrį. Išrinko 3 asmenų valdybą, kurios pirmininku tapo A. Bliūdžius. Pirmasis steigiamasis susirinkimas įvyko „Žiburio“ gimnazijoje. Pagrindiniai Vilkaviškio būrio kūrėjai buvo įvairių profesijų žmonės: policijos viršininkas, mokytojas, poetas, kooperatyvo vedėjas. Miesto gynėjų būrio idėja kilo vilkaviškiečių M. Bartuškos, P. Raulinaičio, S. Bartninkaičio mintyse. Šis būrys pirmaisiais metais veikė slaptai, stengėsi neatkreipti į save dėmesio. Visoje Lietuvoje tuo metu buvo karo padėtis. Vilkaviškio visuomenė susiskaldė, vienas į kitą žiūrėjo įtariai ir atsargiai. Įvairių pažiūrų ir ideologijų partijų gausa tik dar labiau kiršino žmones. 1921 m. Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje įsikūrė moksleivių šaulių grandis, kurios sukūrimo iniciatorius buvo gimnazistas Petras Karuža. Būrių skaičius sparčiai augo ir Vilkaviškio skyrius buvo pertvarkytas į Šaulių sąjungos VIII Vilkaviškio rinktinę, kuri tapo viena gausiausių Lietuvoje. Jai vadovavo J. Grūnovas, J. Juozaitis, A. Čėsna, kpt. J. Balickaitis, ltn. L. Tugaudis, kpt. A. Baltokas, plk. ltn. V. Matulionis, plk. ltn. K. V. Michalauskas. Rinktinėje buvo įkurtas ir moterų skyrius. Besikurianti Šaulių sąjunga turėjo palaikyti tvarką mieste, padėti vietos policijai apginti gyventojus nuo plėšikų. Pagrindinė problema buvo ginklų trūkumas. Pirmasis skyriaus vadas Jurgis Grūnovas buvo tarnavęs Vokietijos kariuomenėje, todėl jam tarpininkaujant kariški šautuvai iš vakarų atsidūrė Lietuvos pasienyje. „Mes, Vilkaviškio būrio šauliai, per kelis kartus nuo Eitkūnų-Kybartų pasienio naktimis pergabenome ginklus į Vilkaviškį“, – prisiminimais dalijosi vienas iš aštuntojo būrio kūrimo iniciatorių Juozas Merkšaitis. Vilkaviškio miesto vyrai į šaulių būrį 1919–1922 m. jungėsi vedami patriotizmo. Tačiau kita ne mažiau svarbi priežastis buvo noras apsaugoti savo šeimas, namus, turtą. Naujai įsteigtas 8-asis Vilkaviškio šaulių būrys bendradarbiavo su vietos policija, „o kartais svarbiam ir skubiam reikalui esant ir patys pareikšdavo savo iniciatyvą“. Tokiu būdu vilkaviškiečiai prisidėjo prie savo miesto saugumo. Uniformuoti ir ginkluoti šauliai nuolat patruliuodavo jo prieigose. Šaulių sąjungos leistame žurnale „Trimitas“ pabrėžiama, kad 1920 m. į frontą kautis su lenkais Vilkaviškis išsiuntė keturis šimtus vyrų. Deja, dalis jų žuvo. Tuo metu Vilkaviškio mieste veikė slapta lenkų dvarininkų organizacija, užsiėmusi provokacijomis ir agitavusi prieš lietuvybę. „Nežinia būdavo, su kuo draugauji: su tikru lietuviu tėvynainiu-patriotu ar su lenkomanu“, – rašoma žurnale. Todėl 8-asis Vilkaviškio šaulių būrys 1921 m. dalyvavo lenkų kariškos organizacijos „Polska Organizacja Wojskowa“, veikusios Suvalkijoje, narių suėmimo operacijoje. Lenkomanų susirinkimai dr. Klebinsko namuose baigėsi. O švenčiant trečiąsias Lietuvos nepriklausomybės metines Kybartų miesto šauliai į Vilkaviškį atjojo raiti, per petį persimetę ilgas ietis ir trispalves vėliavėles. Klaipėdos kraštas nepriklausė Lietuvai, o mažai Lietuvos valstybei buvo būtinas sausumos priėjimas prie jūros. Todėl 1923 metais Lietuvos Vyriausybė suorganizavo Klaipėdoje sukilimą. Vilkaviškio moterys šaulės pradėjo rinkti aukas šio miesto išvadavimui. Keli būrio šauliai kovėsi sukilimo metu. Iš Vilkaviškio į kautynes dėl Klaipėdos buvo pasiųsta keturiasdešimt vyrų. Tomas SUŠINSKAS Vilkaviškio P. Karužos 406-osios kuopos šaulių būrio skyriaus vado pavaduotojas Romualdas RAMANAUSKAS Vilkaviškio P. Karužos šaulių 406-osios kuopos vadas (Bus daugiau) Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Vilkaviškio šauliai
Publikuota: 2019-09-12 17:17:25 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|