„Santaka“ / Kinija išmokė nuolat turėti planą / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Jomantė Maksvytytė (viduryje) kartu su bendradarbėmis „Aotu Space“ daugiafunkciame menų centre Pekine.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Kinija išmokė nuolat turėti planą

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Iš Gižų kilusi Jomantė Maksvytytė Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja kūrybines industrijas. Mergina savo studijas jau antri metai derina su ypač įdomiomis praktikomis kitose šalyse. Pasak gižietės, tai jai ypač padeda rašant bakalaurinį darbą apie moterų komunikaciją, nes išvykusi turėjo galimybę tyrinėti mosuo genties moterų gyvenimą, o kitąmet planuoja aplankyti ir Jungtinių Arabų Emyratų beduines.

Apsiavė magiškus batus

Apie pusmetį praleidusi Kinijos Liaudies Respublikoje Jomantė sako, jog vos tik atvykusi į ją pamatė niekada nemiegančią ir amžinai skubančią šalį.

„Atrodė, kad visi kinai turi magiškus sportbačius, kurių baterijai išsikrauti nėra šansų. Neužtrukau ir aš suprasti, ką reiškia „avėti“ tuos batus. Gyvenimas ir mokslas Azijos milžinėje man priminė kinišką karuselę, kuri nuolatos sparčiai sukasi. Čia man nuolat sakydavo, kad atostogos ir laisvadieniai būna tuomet, kai miegi, ir kad jau iš vakaro savo galvoje visada turi turėti planą kitai dienai. Ryšys tarp manęs ir šalies tradicijų, kultūrinių skirtumų vystėsi labai nuosekliai – kas kartą tekdavo plačiai atverti akis ir kažko pasimokyti. Į daugelį dalykų reikėjo pažvelgti iš kitokios perspektyvos, išmokti prisitaikyti prie kiniško gyvenimo ritmo ir tolerantiškai žvelgti į skirtumus“, – mintimis dalijosi mergina.



Jomantę stebino tai, kad kinai praktiškai neturi asmeninio gyvenimo – visas jų laikas nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro būna skirtas darbui. Jų ateitis būna suplanuota tėvų, kurie pasako, kur mokytis, kokią profesiją rinktis, kada tuoktis ir gimdyti vaikus. Šiuos paprastai augina seneliai. Jaunų žmonių, vedinų atžalomis, matyti teko retai, nes dirbantys žmonės tam paprasčiausiai neturi laiko. Kaip nėra laiko ir kelionėms. Todėl kinai nesimoko užsienio kalbų. Susikalbėti su jais angliškai praktiškai neįmanoma. Tad Jomantei labai pravertė mandarinų kalba. Be jos Kinijoje lietuvė būtų neišsivertusi.



Tyrinėjo mosuo gentį

Pernai po pirmojo išvykimo per „Erasmus+“ programą ir studijų Izraelyje, Negevo Ben Guriono universitete, Jomantė suprato, kokias dideles galimybes atveria patirtys kituose pasaulio universitetuose. Ją ypač motyvavo noras įgyti šviežių žinių. Šįmet nusprendusi laiką Kinijoje išnaudoti kuo produktyviau, mergina prie paskaitų universitete į planą įtraukė profesinę praktiką bei mandarinų kalbos paskaitas.

Žinoma, šnekamoji ir rašomoji kalba pradžioje atrodė tarsi duomenų šifravimas, bet kuo toliau, tuo labiau norėjosi tą pažintį tęsti. Susidorojusi su nelengvais, iki tol jai dar nepažintos kalbos egzaminais, Jomantė sau įrodė, kad ir sudėtingiausi iššūkiai gali būti įveikiami. Mergina čia pradėjo ir bakalauro darbo tyrimą vienintelėje šioje šalyje esančioje matriarchalinėje mosuo gentyje, taip pratęsdama kultūrinę pažintį su Kinija.



Šioje gentyje mergina daug sužinojo apie įdomų jos gyvenimą. Mosuo bendruomenė – vienintelė Azijos regione iki šiol gyvuojanti matriarchalinė gentis. Joje – maždaug dvidešimt penki tūkstančiai žmonių. Genties šeimos galva yra moteris, kuriai priklauso šeimos žemė, ūkis, visi pinigai, gyvuliai ir netgi vaikai. Jos sprendimams paklūstama be išlygų. Šioje bendruomenėje egzistuoja kitokia šeimos ir moralės samprata. Tradicinių vedybų čia nėra, yra vadinamoji „vaikščiojanti“ santuoka. Susitikinėjantys vyras ir moteris neturi bendro ūkio, jie gyvena ir dirba atskirai savo motinos namuose ir susitinka tik naktimis. Partnerystė baigiasi tada, kai išgaruoja meilė, – jokio pavydo, skyrybų ir dramų.



Mokėsi kartu su dėstytojais

Beveik miesto centre įsikūręs Pekino nacionalinis universitetas jau 117 metų kuria savo istoriją, o jame vienu metu mokosi daugiau nei 22 tūkst. studentų. Pasak J. Maksvytytės, užsieniečiams studentams čia sudaromos galimybės pasirinkti iš labai plataus studijų programų sąrašo. Universitete keliami aukšti reikalavimai, pabrėžiama mokslo svarba ir vertybės, taip pat yra didelė konkurencija, skatinanti kiekvieną mokytis neskaičiuojant valandų ir siekti maksimalių rezultatų. Iš užsienio atvykusiems studentams tempas nėra mažesnis.



Jomantei ypač patiko tai, jog akademinėje erdvėje šiltai ir atvirai priimamas požiūris nediferencijuoti dėstytojo bei studentų patirties, o mokytis vieniems iš kitų. Tokioje margoje tarptautinėje aplinkoje dėstytojai nuolat kartojo frazę: „Ačiū, su jumis daug išmokstu.“



Tyrimas sugriovė stereotipus

„Kad patirčiau kiniško mokslo spartą bei disciplinuotą mokymąsi, studijavau drauge su magistrantais. Mokiausi ne tik iš dėstytojų, bet ir iš šių jaunuolių, turinčių didelę akademinę bei gyvenimišką patirtį. Į mano studijų tvarkaraštį buvo įtrauktos akademinės disciplinos, artimiausios socialiniams mokslams, taip pat ir paskaitos, kurias pasirinkau tikėdamasi įgyti žinių bakalauro baigiamajam darbui. Svarbios patirties įgijau lyčių lygybės bei plėtros studijose, kuriose tikslingai sisteminau informaciją ir dėliojau juodraštį būsimam tyrimui mosuo gentyje. Šiose paskaitose analizuoti stebėtinai dideli skirtumai tarp Europoje bei Azijoje lytims lipinamų etikečių, taip pat įsišakniję stereotipai tarp lyčių Kinijos provincijose. Tuo įsitikinau pati, pradėjusi ruoštis vienam iš bakalauro darbo tyrimų ir sukorusi daugiau nei 3 tūkst. kilometrų į Pietų Kiniją, kur Junano ir Sičuano provincijų sankirtoje, prie Lugu ežero, įsikūrusi mosuo gentis. Daug kantrybės bei iššūkių pareikalavęs tyrimas man atskleidė labai unikalią šios bendruomenės antropologinę bei socialinę pusę, taip pat kitokias perspektyvas, iš kurių gali būti tyrinėjama gentis. Be to, suformavo kritišką nuomonę apie medijose formuojamą šios matriarchalinės genties portretą“, – pasakojo studentė.



Mistiškas dvynių ryšys

Dar didesnę galimybę pažinti kūrybinę kinų identiteto pusę gižietė įgijo profesinės praktikos metu „Aotu Space“. Tai – daugiafunkcė erdvė, kurioje šios vietos koncepcija atsiskleidžia iš trijų perspektyvų. Čia rengiami performansai, spektakliai, diskusijos, koncertai, Kinijos bei viso pasaulio menininkų personalinės ir grupinės parodos.

„Asmeninė patirtis ir darbas su kinais ne tik gerokai praplėtė kūrybiškumo sąvoką, bet ir leido įsitikinti, jog kūryboje ribos neegzistuoja. Kiekvienas projektas, kurį drauge su komanda vykdėme, suteikė didžiulės patirties ir įliejo dar daugiau spalvų į visą praktikos laikotarpį: skirtingos perspektyvos, naujovių paieškos, papildytos ilgomis darbo valandomis, leido išmokti unikalių planavimo bei renginių organizavimo būdų. Pasiūlyta mano idėja organizuoti ir surengti parodą – performansą, sulaukė komandos pritarimo“, – įdomią patirtį prisiminė Jomantė.

Seserį dvynę Gabrielę turinti mergina savo performanse nusprendė atskleisti dvynių ryšį. Į šį nuotykį ji įtraukė ir savo sesę, kuri atvyko pas Jomantę į Kiniją.

Merginos ne tik surengė dvynių fotografijų parodą, bet joms teko šokti netgi su profesionaliais šokėjais.



„Žinios, įgūdžiai, paruošiamieji darbai ir bendradarbiavimas su fotografais – tai tik maža nematoma šio darbo pusė. Šiame projekte pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dvynius siejančio mistinio ryšio atskleidimui skirtinguose amžiaus tarpsniuose. Bendradarbiavimas su japonų, kinų bei lietuvių fotografais ir jų darbų reprezentavimas, taip pat prie šio projekto prisijungęs gausus būrys profesionalų įkvėpė toliau kryptingai judėti ir atrasti vis naujus saviraiškos kelius“, – savo praktika džiaugėsi J. Maksvytytė.

Mergina sako, kad ši patirtis ją tarsi užaugino. Po daugiau nei pusmečio, praleisto Kinijoje, Jomantė įgijo didžiulės ir neįkainojamos patirties, kurią ateityje po studijų stengsis pritaikyti savoje šalyje.



Publikuota: 2019-09-12 11:24:47

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai