„Santaka“ / Virusą pagavę buriuotojai vėją jaučia spalvotai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08

Parduoda traktorių MTZ-80, siaurus ratus, 5 m vartytuvą DEUTZ-FAHR, krautuvo („autokaro“) šakes, kabinamos gale. Tel. 8 618 50 719.
Galioja iki: 2019-10-26 13:27:28

Šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 5 durų didelę medinę spintą, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-10-28 09:50:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-05 16:44

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečių jachtklubas „Škvalas“ Mozūrijos ežeruose organizuoja tarptautines buriuotojų regatas.

„Škvalas.lt“ nuotr.


Virusą pagavę buriuotojai vėją jaučia spalvotai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Buriuotojų bendruomenėje jachtklubo „Škvalas“ pristatinėti nereikia, mat jis žinomas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Lenkijoje, kur organizuoja tarptautines regatas. Kažkada nuo kelių vaikiškų laivelių kurtis pradėjęs klubas šiandien gali didžiuotis laurus skinančiais buriuotojais ir solidžia istorija, mat šiemet švenčia savo penkiasdešimtmetį.



Žavėjo burės

Už tai, kad rajone turi pusę amžiaus gyvuojantį jachtklubą, vilkaviškiečiai turėtų dėkoti dideliam savo miesto patriotui ir buriavimo entuziastui Aleksandrui Leonavičiui. Būtent jam, prieš penkis dešimtmečius dirbusiam tuometiniame Vilkaviškio siuvimo fabrike, kilo mintis bendradarbių vaikus užkrėsti buriavimu.

Aleksandras nuo mažumės mėgo bures ir paties pagamintus laivelių modelius leisdavo kūdroje. O pirmą laivą su bure Paežerių ežere išvydo 1962 metais, kai juo vandenį skrodė tuometinis ligoninės gydytojas Antanas Genys.

Vis dėlto tikrą jachtą pamatė tik tarnaudamas kariuomenėje, prie Dniepro upės, ir iškart užsidegė pats pasigaminti tokį burinį laivą.

Ši svajonė netruko išsipildyti, nes grįžęs į Vilkaviškį rado bendraminčių. Jo pažįstamas Juozas Mikulis turėjo rusišką knygą „Kaip pastatyti jachtą“. Šia vadovaudamasis A. Leonavičius pasistatė savo pirmąjį „Delfiną“. O tada kartu su bendradarbiu Ričardu Bezlingiu užsidegė idėja užimti fabriko darbuotojų vaikus – įsteigti jaunųjų buriuotojų būrelį.



Parėmė idėją

Tačiau idėjai įgyvendinti pirmiausia reikėjo laivelių, o jų anais laikais nebūtum gavęs net už pinigus. Tad du entuziastai važinėjo po jachtklubus, kurių tuo metu Lietuvoje buvo tik prie kelių didžiųjų vandens telkinių, ir prašė atiduoti senus, aplūžusius, nebenaudojamus laivelius. Tokių parsivežė net keturiolika.

Gražiai idėjai pritaręs tuometinis Siuvimo fabriko direktorius Juozas Rudaitis skyrė salę ir A. Leonavičius su suburtais vaikais iki pavasario suremontavo visus laivelius, o darbovietė pasiuvo bures ir uniformas jauniesiems buriuotojams. Taip dabartinio jachtklubo „Škvalas“ istorijoje buvo įrašytas pirmasis puslapis.

Aleksandro idėją nuo pat pradžių palaikiusi, pati aistringa buriuotoja tapusi jo žmona Tamara pritarė, kad visais laikais buvę gerų žmonių, norėjusių paremti kilnius tikslus. Tad buriavimo rajone pradininkai iki šiol dėkingi dabar jau į amžinybę išėjusiam paežerės gyventojui Sakadauskui, priglaudusiam jaunuosius buriuotojus savo sodyboje. Vėliau A. Leonavičius jiems pastatė namelį, kuriame vaikai glaudėsi nuo lietaus, laikė savo inventorių.

Kai po dešimtmečio Paežerių ežeras buvo užtvenktas ir pasiekė Vilkaviškį, jauniesiems buriuotojams buvo skirtas sklypas ir jie įsikūrė dabartinėje jachtklubo teritorijoje. Būrelio vadovas su vaikais iškėlė pamatus, o tuometinės statybinės organizacijos surentė namelį.



Išmokė šimtus

Per dešimtmetį buriavimas rajone labai išpopuliarėjo, siuvimo fabriko darbuotojų vaikų pramoga peraugo į oficialų būrelį „Vėtrungė“ prie tuometinių Pionierių namų. Šie tuo labai didžiavosi, nes tais laikais jie vieninteliai visoje Sovietų Sąjungoje turėjo buriuotojų būrelį. Tad laivelius jam pirko ir kitokiais būdais rėmė kone visos rajono organizacijos.

Ežere pasklidusios mažųjų laivelių burės šia aistra užkrėtė ir kitus vilkaviškiečius. Jauniesiems buriuotojams iš pradžių talkinęs šios sporto šakos entuziastas vilkaviškietis Algis Kiseliūnas įkūrė suaugusių buriuotojų klubą. Taip buvo tęsiama tolesnė „Škvalo“ istorija. O A. Leonavičius, 25-erius metus mokęs vaikus buriavimo meno, jų į gyvenimą išleido pusketvirto šimto, pats pagamino 19 jachtų ir 140 burinių valčių Lietuvos rinkai. Kiek tokių laivų pagal užsakymą iškeliavo į užsienį, šiandien mūsų rajono jachtklubo įkūrėjas jau nesuskaičiuotų.

Tad visai nenuostabu, jog prieš pusšimtį metų pasėta buriavimo sėkla subrandino puikius vaisius. Dabar jau Vilkaviškio sporto mokyklos trenerių ugdomi jaunieji buriuotojai važinėja į regatas Lietuvoje ir užsienyje, rodo puikius rezultatus ir kaupia trofėjus.



Renka apdovanojimus

Solidūs trofėjai gula ir suaugusių buriuotojų, kažkada užsikrėtusių A. Leonavičiaus paskleista „bacila“, lentynose. Jachtklubas „Škvalas“ dabar vienija tris dešimtis buriuotojų, Paežerių ežero prieplaukoje kaskart išrikiuojančių 25 baltabures jachtas.

Sutuoktiniai Leonavičiai ir dabar yra aistringi buriuotojai, o eilėraščius ir dainas burės broliams rašanti Tamara yra tapusi savotišku klubo talismanu. Dažnai regatose teisėjaujančią vilkaviškietę pažįsta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio buriuotojai.

Leonavičiai džiaugiasi vilkaviškiečių jachtklubo vairą pagaliau perdavę į patikimas rankas. Dabartinis klubo prezidentas Eimutis Inkrata – didelis šios sporto šakos aistruolis, ne tik dalyvaujantis regatose įvairiuose pasaulio kraštuose, bet ir pats jas organizuojantis. Jis – bene daugiausiai trofėjų sukaupęs vilkaviškietis buriuotojas, su didele aistra ir azartu pasineriantis į šį sportą ir kovojantis iki galo.



Lenkijoje ir namuose

E. Inkrata sakė, jog buriavimas – sezoninis sportas, todėl reikia skubėti juo pasidžiaugti ir išbandyti jėgas visose regatose. Vilkaviškietis – buriuotojų sezono atidarymo regatos, ne pirmus metus vykstančios Mozūrijos (Lenkija) ežeruose, iniciatorius ir organizatorius. Į šią regatą atvyksta keli šimtai buriuotojų iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Nidos, Biržų bei kitų miestų, taip pat – iš Lenkijos. Vienu metu ežere varžosi kelios dešimtys jachtų, tarp kurių – ir keli vilkaviškiečių ekipažai.

Šiuos ežerus lietuviai buriuotojai pamėgo dėl to, kad prie jų išvystyta puiki buriavimo infrastruktūra su gerais laivais, prieplaukomis, viešbučiais, maitinimu ir kt. Kaimyninėje šalyje lietuviai ne tik organizuoja tradicinę sezono atidarymo regatą, bet ir dalyvauja lenkų rengiamose jachtų varžybose.

Paežerių ežere per sezoną tradiciškai organizuojama po 5–6 regatas. Jau tradicinėmis tapusios „Švyturio įžiebimo“, „Aukso rago“, Joninių, Mindaugo karūnavimo šventės, Vilkaviškio rajono mero taurės regatos. Rytoj, Buriuotojų dienos proga, vyks pasaulyje gana populiarios, bet pas mus pirmą kartą organizuojamos „Vienutininkų taurės“ varžybos.



Tęs tradicijas

Vilkaviškiečių jachtos plaukioja ne tik savame ežere. Kai kurie klubo nariai jų turi po kelias ir laiko skirtinguose vandens telkiniuose. Ne viena jachta iš Vilkaviškio savo šeimininkų laukia Kuršių mariose.

„Škvalo“ prezidentas pasakojo, jog ne visi jų klubo nariai dalyvauja regatose. Mat buriuotojai juokais save skirsto į dvi kategorijas: „gonščikus“ (rus. lenktynininkus) ir „arbatos gėrėjus“, kurie jachta plaukia tik tam, kad smagiai praleistų laiką ant vandens.

Tačiau pats prezidentas įsitikinęs, kad tikrąjį buriavimo malonumą pajusti ir išmokti buriuoti galima tik regatose, nes jose reikia ne tik pagauti vėją, bet jausti jį spalvotai.

– Jei sugebi skaityti vėją – numatyti, iš kur jis pūs po kelių minučių, gali tikėtis, jog dalį fortūnos jau turi savo rankose. Tik po to svarbu technika, sportinis pasirengimas, ištvermė, – įtaigiai kalbėjo „Škvalo“ prezidentas.

E. Inkrata neabejoja, kad solidų jubiliejų atšventęs jachtklubas gyvuos dar daug metų, mat buriavimo entuziastų Vilkaviškyje netrūksta. Tad belieka pasidžiaugti, jog turime gražų ežerą ir žmones, kažkada užkrėstus buriavimo virusu.





Galerija: „Škvalas“





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žmonės stojo į „Pažadų kelią“
* Ūkininkas dėl galimybės dirbti žemę atsisakė politinių postų
* Problema, kurios negalima spręsti tyliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar eidami tamsiu metu segite atšvaitus?
Taip, būtinai.
Mano atšvaitas – dar stalčiuje.
Pėsčiomis nevaikštau.
Kam atšvaitas, jei einu tik šalikele?



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas