„Santaka“ / Sumažinti plastiko keliamas grėsmes gali tik žmogus / Ekologija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda priekabą 2PTS-4 (mažesnioji, 1000 Eur), avižų šiaudų ritinius (10 Eur už vnt.), kviečius (200 Eur/t), kvietrugius (180 Eur už t), avižas (160 Eur už t). Tel.: 8 612 88 391, 8 631 00 196.
Galioja iki: 2020-02-21 13:48:48

Slaugytų senuką ar senutę Vilkaviškyje. Tel. 8 635 88 898.
Galioja iki: 2020-02-21 13:49:28

Parduoda beveik naują akumuliatorių VEGA (62 Ah, startinė srovė 570 A, 50 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2020-02-23 08:07:45

Būsto vidaus apdaila iki visiško įrengimo. Kokybiškai, greitai ir gera kaina! Vilkaviškis ir aplink jį 30 km spinduliu. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-02-24 09:11:00

Parduoda 5,4 ha dirbamos žemės ūkio paskirties žemės sklypą Sūdavos kaime. Tel. 8 616 98 851.
Galioja iki: 2020-02-24 13:29:17

Parduoda 11,32ha iš 22,64 ha sklypo ariamos žemės, Augiškių k., Keturvalakių sen. (našumas 52,9 balo, kitą sklypo dalį galima nuomotis). Tel. 8 611 24 847.
Galioja iki: 2020-02-27 08:12:46

Parduoda 6,8 a sodą Agrastų g. 15, Vilkaviškyje. Tel. 8 616 76 717.
Galioja iki: 2020-02-28 11:21:40



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekologija

Dalinkitės:  


MBA įrenginiuose iš mišrių komunalinių atliekų atskirtos plastiko atliekos.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro archyvo nuotr.


Sumažinti plastiko keliamas grėsmes gali tik žmogus

Planeta nebesutalpina tiek plastiko, kiek jo sunaudoja žmogus.

Tokia žinutė visai neseniai apskriejo pasaulio žiniasklaidą, o ją papildė iškalbingos nuotraukos: plastiku užversti vandenynų krantai ir su plastikiniais maišeliais „žaidžiantys“ vandens gyvūnai. Užkirsti kelią besiformuojantiems šios sintetinės medžiagos kalnams gali tik žmogus. Žvelgiant į plastiko rūšiavimo situaciją Lietuvoje matyti, kad aktyviai stengiamasi situaciją keisti.





Rūšiavimo tendencijos Lietuvoje

Kaip ir kitos pažangios Europos šalys, suprantame, kiek žalos šiandien sukelia išmetamas plastikas, ir ėmėmės tinkamų priemonių. Tokią prielaidą norisi daryti pažvelgus į rūšiavimo statistiką Lietuvoje.

Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93, 9 tūkst. tonų plastiko atliekų. Nemažą dalį (57 proc.) atliekų sudaro plastikinių pakuočių atliekos.

„Tam, kad šias atliekas būtų galima perdirbti, labai svarbi jų kokybė. Kadangi riebalais, maisto likučiais ar pavojingomis medžiagomis užterštos plastiko atliekos negali būti perdirbamos, jas būtina tinkamai rūšiuoti. Norisi pasidžiaugti, jog nuosekliai vykdomas gyventojų švietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gaminių, atsakingai rūšiuoti atliekas duoda rezultatų – kasmet daugėja rūšiuojančių gyventojų“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.

Šių metų liepos mėnesį Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 52 proc. apklaustųjų nurodė, kad rūšiuoja visas atliekas. „Tai geriausias rezultatas nuo 2015 m. Palyginti 2018 m. buvo 47 proc., 2017 m. – 42 proc., 2016 m. – 43 proc., 2015 m. – 40 proc.“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė.

Prie plastiko pakuočių atliekų perdirbimo labai prisidėjo 2016 m. Lietuvoje įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, nes per šią sistemą surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama. 2018 m. iš viso surinkta daugiau nei 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių vienkartinių gėrimų pakuočių. 2018 m. PET pakuočių surinkimas siekė 94 proc., stiklo – 86 proc., metalo – 96 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų.

Kaip sekasi Marijampolei ir Vilkaviškiui?

Žvelgiant į situaciją regionuose, tendencijos taip pat nuteikia gana pozityviai. Pavyzdžiui, 2016 metais pradėjus veikti užstato sistemai Marijampolės apskrities taromatuose buvo surinkta 425 t plastikinių pakuočių atliekų. Pastebima, jog kasmet užstato sistemoje surenkama vis daugiau pakuočių.

„2018 m. Marijampolės apskrities užstato sistemoje buvo priimta 559 t plastiko pakuočių atliekų. Pradėjus veikti šiai sistemai, pastebėta, kad mažiau gėrimų pakuočių atliekų surenkama bendro naudojimo konteineriuose. Į taromatus patenka plastikinių gėrimų pakuočių atliekos iš viešųjų erdvių, miškų ir kitų vietų“, – situaciją apibūdino Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ekologas Tomas Macijauskas.

Anot specialisto, Marijampolės kraštovaizdis ne tik pagražėjo estetiškai, bet ir iš dalies yra išspręsta taršos problema. Nors viešose erdvėse, miškuose ir kitose vietovėse sumažėjo plastiko pakuočių atliekų, tačiau vis dar randama kitų rūšių atliekų. Tai naudoti nebetinkamos padangos, mišrios statybinės ir griovimo atliekos, seni baldai. Tai parodo, jog dar ne visi žmonės naudojasi Marijampolės regione sukurta atliekų surinkimo infrastruktūra.

Svarbus kiekvieno sąmoningumas

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ekologo teigimu, nors plastiko rūšiavimo srityje situacija gerėja, Vilkaviškio mieste ar rajone gyvenančiam žmogui būtų pravartu pamatyti Marijampolės regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną bei Marijampolės komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius.

„Žmonės išvystų, kokie šiuo metu yra atliekų srautai ir kiek daug plastiko atliekų vis dėlto dar patenka į mišrius komunalinių atliekų konteinerius“, – teigia T. Macijauskas.

Šiuo metu tiek Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tiek kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse gyventojai yra visiškai aprūpinti rūšiavimo konteineriais. Tad sudarytos sąlygos tinkamam atliekų rūšiavimui. Žinant tai, tikimasi, kad ateityje vis daugiau gyventojų įvertins plastiko daromą žalą ir pradės rūšiuoti. Kalbant apie šią problemą, svarbus kiekvieno gyventojo sąmoningumas.

Kai į gamtą patenka nerūšiuojamas plastikas, jo pakuotės vidutiniškai irsta nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metų. Galima palyginti: popierius ar popierinės pakuotės suyra per 1–2 metus. Anot T. Macijausko, tinkamai rūšiuoti ir perdirbti plastiką yra itin svarbu, nes dėl neracionalaus jo naudojimo ir netinkamo rūšiavimo gamtai keliamas didelis pavojus.

Dėl plastiko taršos atsiranda mažų, dažnai plika akimi nematomų plastiko dalelių, kurios patenka į mitybos ciklą ir gali kauptis organizmuose. Būtent dar ir todėl plastiką būtina rūšiuoti bei perdirbti.

Kaip tinkamai rūšiuoti?

Ne visos plastiko atliekos dėl savo sudėties ir kokybės yra tinkamos perdirbti. Pavyzdžiui, ganėtinai brangus procesas yra žaislų perdirbimas. Technologiškai perdirbti daugiasluoksnį plastiką galima, tačiau kuo grynesnė sudėtis, tuo lengviau ši medžiaga perdirbama. Šis procesas taip pat paprastesnis, jei plastikas neužterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis.

Neretai gyventojams kyla klausimas, kaip pasielgti, jei pakuotėje yra maisto likučių. Išmesti maisto iš pakuotės nėra būtina, tačiau reikėtų pašalinti skysčius. Jeigu yra riebalų likučių, pavyzdžiui, jei norite išmesti plastikinį aliejaus butelį, margarino ar žuvies indelį, patariama pakuotę išplauti vandeniu.

Į plastiko rūšiavimo konteinerius galima mesti ne tik plastikinius butelius, bet ir visas plastikines maisto pakuotes, dėžutes, indelius, buitinių priemonių tarą, maišelius, plėvelę, gėlių lovelius ir plastikinius žaislus, jeigu juose nėra elektroninių įtaisų.










Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Valstybės gimtadienio proga pagerbti rajono žmonės
* Maisto gamybos verslui namuose – palankesnės sąlygos
* Nusikaltimus tiriantiems pareigūnams keršyta... varžtais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar reikliai rinkotės augintinį?
Taip, ieškojau tokio, kokio norėjau.
Nesirinkau, gavau dovanų.
Paėmiau auginti beglobį.
Gyvūno neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga klausti: Kaip ilgai reikės laukti?
Dviejų prieveiksmių junginiai kaip toli, kaip ilgai, kaip seniai ir pan. yra taisyklingi bei vartotini. Žinodami, kad laukti teks, galime tikslinti informaciją ir klausti: Kaip ilgai turėsiu laukti?


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas